Ličio jonų baterijos, plačiai naudojamos didžiojoje dalyje modernios elektronikos ir nešiojamųjų kompiuterių, savo prigimtimi nėra labai stabilūs sutvėrimai. Gedimas, nepatyrusio asmens atliekamas ardymas ir kiti dalykai gali baigtis gaisru ar net sprogimu. Skamba baisiai, bet, laimei, tokie atvejai gana reti.
Gerokai dažniai su užsiliepsnojančiom ličio jonų baterijomis tenka ne patiems susidurti, o apie tai išgirsti. Jau bene metai laiko kai pranešimai apie atšaukiamus, keičiamus nešiojamųjų kompiuterių ir kitos technikos akumuliatorius nuolat šmėžuoja internete. Pakanka vos poros neaiškių incidentų ir gamintojai puola keisti milijonus akumuliatorių, siekdami bet kokiu būdu išvengti bėdos ir milijoninių ieškinių.
100 % patikimumo nėra
Ir viskas vyksta ne kažkur už Atlanto, o visur, taip pat ir Lietuvoje. Pats esu daugiau mažiau laimingas „Fujitsu-Siemens Amilo A1640“ nešiojamojo kompiuterio savininkas. Tapau ir vienu iš tų, kieno kompiuterių akumuliatoriai buvo atšaukiami – „Fujitsu-Siemens“ pakvietė registruotis jų interneto svetainėje, atsiuntė naują akumuliatorių, na o kurjeriai išsivežė senąjį.
Netrūksta ir badymo pirštais į kitas bendroves. Kompiuterių gamintojai nurodo, kad suklydo akumuliatorių gamintojas, pastarieji teigia, kad klaida atsirado dar kur nors kitur. Visi turi ką veikti, tuo tarpu mums, galutiniams vartotojams taip ir lieka neaišku, kame gi reikėtų ieškoti problemos šaknų.
Esminis aspektas slypi pačioje ličio jonų baterijų konstrukcijoje. Jos savo prigimtimi yra labiau pažeidžiamos nei kiti elementų tipai. Pakanka gana mažo pažeidimo izoliuojančioje membranoje ir jau galime sulaukti mini sprogimo arba įkaitusių garų pliūpsnio. Naudojant ličio jonų akumuliatorius tam tikras rizikos laipsnis yra visuomet, bet jis pakankamai mažas, kad netrukdytų masiniam technologijos diegimui.
MTBF vertinimas gali apgauti
Gamintojai nuolat atlieka ir ličio jonų elementų patikimumo testus. Imama, tarkime, tūkstantis tokių baterijų ir imituojamas visų jų naudojimas tol, kol bent viena sugenda ar, dar blogiau, užsiliepsnoja. Pagal tos pirmosios palūžusios baterijos laiką ir nustatomas MTBF (mean time between failures) rodiklis, rodantis, kiek konkreti partija patikima. Tačiau nustatymo metodikoje esama spragų.
Tarkime, testuojama 1000 baterijų, pirmoji iš jų sugenda po 100 valandų. Tokiu atveju laikoma, kad MTBF yra 100 000 valandų – bandytų baterijų kiekis tiesiog sudauginamas su pirmosios sugedusios veikimo laiku. Kokybės vadybininkai patenkinti, tuo tarpu vartotojams nėra kuo labai džiaugtis. Teoriškai 100 000 valandų MTBF reiškia, kad baterija turėtų be vargo veikti daugiau nei 10 metų, o tai yra melas. Ličio jonų baterijų talpa pamažu ima mažėti nuo pat jų pagaminimo ir, kaip visi puikiai žinome, vieną dieną tampa tiesiog juokinga. Yra atlikta net tyrimų, kurie rodo, kad netinkamom sąlygom, pavyzdžiui, šiltame sandėlyje saugomi ličio akumuliatoriai jau prieš patekdami pas vartotoją gali būti netekę iki trečdalio savo talpos.
Žinoma, ličio akumuliatorių / baterijų technologija taip pat nestovi vietoje. Dabartinės baterijos gerokai skiriasi nuo pirmo įkraunamo ličio jonų elemento, kurį 1991 metais pristatė „Sony“. Gamintojai nuolat tobulina elementus siekdami didesnio patikimumo ir talpos.
Progresą labai skatina mažėjantys elektronikos įrenginiai. Pirkėjai nori mažesnių telefonų, kompiuterių, kitų niekučių, tuo tarpu gamintojai vargsta mažindami baterijų sienelių storį bei tikėdamiesi, kad viskas veiks gerai. Atitinkamai, pranešimų apie tuos atvejus kuomet visgi gerai visgi nebuvo, daugėja.
Specialistai pastebi, kad daugeliu atvejų liguistas ličio baterijų kaitimas ar užsiliepsnojimas atsiranda neįvertinus jų naudojimo aplinkos. Tai, kas veikia laboratorijoje, ne visuomet puikiai dirba realiam gyvenime. Kai kuriais atvejais problemų su konkrečiomis baterijos nekyla kol jos naudojamos įprastuose įrenginiuose, tačiau įdėtos į daugiau energijos vartojančius jos tampa itin nestabilios.
Šis nešiojamasis kompiuteris, užsidegė sugedus jo ličio jonų akumuliatoriui
Jei žiūrėsime paranojiškai, tai bene mažiausiai pasitikėjimo saugumo ir talpos prasme verti nešiojamųjų kompiuterių akumuliatoriai. Jie surenkami iš, daugeliu atvejų, 4–8 ličio baterijų. Tai reiškia, kad baterijos pagaminamos, transportuojamos, bei galų gale kažkur surenkami akumuliatoriai, kurie drauge su kompiuteriais transportuojami į parduotuves. Neaišku, ar visuomet sąlygos pervežant atitiko rekomenduojamas, kelionė nuo baterijos pagaminimo iki atsidūrimo pirkėjo namuose labai pailgėja.
Taupom, taupom
Kompiuterių gamintojai nesiekia pagaminti visko, tad pačias baterijas akumuliatoriams dažnai perka iš trečiųjų šalių, neretai – iš į žemą kainą besiorientuojančių Kinijos bendrovių. Taupoma net surenkant – nešiojamojo kompiuterio akumuliatorių gali puošti užrašas „Made in Japan“, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jis surinktas ne Kinijoje, kur darbo jėga pigesnė. Veikiausiai Japonijoje pagamintos tiesiog pačios ličio baterijos, kurios pervežtos surinkimui į Kiniją, kurioje gimė akumuliatorius.
Yra posakis, kad kinų pagamintų produktų kainos / kokybės santykis geriausias. Esą todėl, kad kokybės pas kinus nėra, o dalinti iš nulio negalima.. Gal tai tiesa ne visuomet, bet papildomų kokybės kontrolės problemų gaminant ličio akumuliatorius, žinoma, kyla. Sunku užtikrinti ir patikimą jau surinktų akumuliatorių testavimą.
Vietoje išvados
Taigi, siekiant (tfu tfu tfu) bėdų išvengti renkantis naują akumuliatorių ar perkant nešiojamąjį kompiuterį greta kitų kriterijų gal būt būtų teisingą atsižvelgti į ličio baterijų kilmę, galimą jų kelionės iki parduotuvės ilgį. Žinoma, tai ne esminiai kriterijai, tačiau užmesti akį nekainuoja, o rezultatai pamačius, kad nešiojamojo kompiuterio akumuliatorius Laose surinktas iš Vietname gamintų ličio baterijų, gali įtakoti sprendimą perkant.
Parengta pagal „DailyTech“ medžiagą