Karai su robotais iki šiol tebėra fantastinė tema, tačiau labai žadinanti vaizduotę ir skatinanti audringas diskusijas. Šį kartą mes nesiplėsime į teorines ir prognozuojamas galimybes bei pavojus, o tiesiog papasakosime apie jau įvykusius atsitikimus, kurie kelia nerimą ir dar kartą įrodo, jog technika ir kompiuteriai ne visada yra prognozuojami.
Praėjusių metų rudenį internete pasirodė nemažai straipsnių apie kovines platformas TALON SWORDS, gaminamas kompanijos „Foster-Miller“. Tai sutapo su kompanijos spaudos pranešimu apie tai, jog pirmieji šio tipo robotai jau išsiųsti į Iraką, kur dalyvaus tikrose karinėse operacijose.
MAARS (Modular Advanced Armed Robotic System) |
---|
Šios modulinės platformos gali turėti arba manipuliatorių, kuris išminuoja minas ir atlieka kitus reikalingus darbus, arba įtvirtintą automatą – kulkosvaidį, kuriuo atidengiama ugnis į priešininkus. Vikšrai ir galingas maitinimo blokas robotą daro pakankami manevringą, o jo judėjimo greitis siekia 12 km/h.
Vėlesnėje modifikacijoje MAARS įdiegta GPS navigacija ir valdymo sistema, integruota į standartinę Amerikos armijoje naudojama valdymo sistemą. Vienas iš valdymo sistemos esminių užduočių – apsauga nuo draugiškos ugnies.
Tačiau realiose sąlygose paaiškėjo, jog tokios saugumo priemonės gali būti nepakankamos. Net nežiūrint to, jog šie robotai nėra autonominiai, o valdomi operatoriaus per distancinį pultelį, kariškiai susidūrė su eile pavojingu incidentų. Karininkas Kevin Fahey pasakojo, jog konkretaus atvejo, kuomet robotas atidengtų ugnį į saviškius nepasitaikė, tačiau buvo keletas situacijų, kuomet SWORDS elgėsi tiesiog nenuspėjamai. Be jokios operatoriaus komandos pasukdavo savo ginklą į saviškius, judėdavo nereikalinga kryptimi ir panašiai. Visa tai paskatino kariškius nutraukti roboto eksploatavimą realiose sąlygose ir juos išsiųsti atgal pas gamintojus, kad šie surastų ir pašalintų gedimus.
Visgi tai nereiškia, jog armija atsisakys robotų. Sprendžiant pagal paskutinių metų tendencijas, robotų tik daugės. Štai 2004 metais JAV kariškiai kovinėse operacijose naudojo tik apie 150 įvairios paskirties robotizuotų sistemų. Gi 2007 metais vien Irake ir Afganistane šis skaičius išaugo iki 5000.
Visa laimė, jog šiuose karštuose taškuose nepasitaikė tikrų nelaimingų situacijų. O kad jų gali būti, įrodo kitas nutikimas, įvykęs 2007 metų rudenį. PAR (Pietų Afrikos Respublikos) kariškiai savu kailiu patyrė, ką reiškia automatizuotos artilerinės sistemos gedimas – incidento metu žuvo 9 kareiviai, o 14 buvo sužeista. Šis įvykis nutiko mokymų metu, kuomet tapo nekontroliuojamas vienas iš priešlėktuvinių zenitinių pabūklų „Oerlikon GDF-005“ (pagamintas šveicarų ir vokiečių inžinierių). Sistema turi aktyvų ir pasyvų radarą, lazerinį taikiklį didelę greitaveiką ir sugeba atidengti efektyvią ugnį į žemai skrendančius objektus – lėktuvus, sraigtasparnius ir net įvairias raketas. Automatiniu režimu gali būti naudojama pora 35 mm kalibro vamzdžių, kurie užsitaiso automatiškai.
Oerlikon GDF-005
Mokymo metu ginklas keletą kartų tapo nevaldomas, todėl jį teko sutvirtinti rankiniu būdu naudojant įvairias metalines šinas ir trosus. Visgi pabūklas nebuvo išimtas iš pratybų. Vienu momentu sutvirtinimai neišlaikė ir pabūklas ėmė automatiškai šaudyti į kairę ir į dešinę. Šalia pabūklo buvusi moteris karininkė rizikuodama gyvybe bandė ugnį nutraukti, tačiau visos pastangos buvo bevaisės. Ginklas nutilo tik tada, kai abejose dėkluose baigėsi kulkos – kiekviename iš jų telpa po 250 pusę kilogramo sveriančių užtaisų.
Kodėl tokia nelaimė įvyko? Iki šiol nėra aiškaus atsakymo. PAR ginkluotų pajėgų generolas linkęs kaltę suversti pabūklo mechaninei sistemai. Kiti ekspertai mano, jog tai valdančio kompiuterio klaida. Tuo tarpu ginkluotės specialistas Helmoed-Römer Heitman įsitikinęs, jog tokiais atvejais nustatyti tikrą gedimo priežastį gali būti apskritai neįmanoma.
Tad kas gali paneigti, jog tobulėjant programinei įrangai ir vis daugiau operacijų perkeliant į automatizuotą režimą, tokie nelaimingi atsitikimai nepasikartos ir jų nedaugės? Na, o besidomintys kariniais robotais galite plačiau paskaityti apie MAARS kovinę platformą šioje video naujienoje.