Apie elektronines knygas

Norėtųsi rašyti „Apie ateities knygas“, tačiau tokiu pavadinimu nenorime pervertinti straipsnyje apžvelgiamų šiandienos technologijų. Apie elektronines knygas ir elektroninį rašalą kalbama jau dešimt metų.

„LG.Philips LCD“ ir „E Ink“ bendras gaminys

Remiantis 2000 metų prognozėmis, šį tekstą turėtumėte skaityti elektroniniame popieriuje, į kurį užsakytas žurnalas perkeliamas per kelias sekundes. Tačiau taip nėra. Ne kartą pranašauta elektroninių knygų revoliucija neįvyko.

O neįvyko dėl to, kad nei įrenginiai, nei rinka nebuvo tam pasirengę. Pirmieji specialūs įrenginiai, žadantys pakeisti įprastą knygą, pasirodė 1997 metais. „Rocket eReader“ svėrė 620 gramų, o „SoftBook Reader“ – net 1,3 kg. Abiejuose buvo įrengti sąlygiškai kokybiški, tačiau nespalvoti ir švytintys skystųjų kristalų (lcd) ekranai, įrenginiuose tilpo tik 16 MB duomenų. Trumpas baterijos veikimo laikas, mažas elektroninių knygų asortimentas ir akims nemieli ekranai nepaliko jokių galimybių išsipildyti optimistinėms apžvalgininkų prognozėms.

Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai vėl prikėlė diskusijas apie ateities spaudą.

• 2007 m. spalio pradžioje „Sony“ atnaujino elektroninėms knygoms skaityti skirtą įrenginį „Sony Reader“. Tai pirmasis populiarus ir sėkmingas tokio tipo gaminys.
• Internetinės prekybos gigantas „Amazon“ 2007 m. lapkričio pabaigoje pristatė „Kindle“ – trejus metus kurtą elektroninių knygų skaitymo įrenginį.

Regis, atsirado priežasčių vėl pažvelgti į šią rinką. Gal atėjo metas įgyvendinti 1997 metų vizijas?

Šiais laikais, kai norėdami perskaityti ilgą elektroninį laišką ar dokumentą jo nespausdiname, kai visas naujienas, straipsnius, pašnekesius perskaitome internete, mes vis dar perkame popierines knygas. Trumpų tekstų skaitymo įpročiai pakito, ilgų – ne. Elektroninės knygos kompiuterio ekrane niekada neturėjo ateities.

Iš tiesų knyga yra ypač gerai pritaikyta savo paskirčiai. Ją mėgstame skaityti atsitraukę nuo kompiuterio – neblaškomi, susikaupę. Ji nesunki, itin mobili, gana atspari aplinkos poveikiui, nenaudoja baterijų, ypač paprasta naudoti ir su ja galima daryti ką panorėjus. Tačiau svarbiausia tai, kad spaudinių kokybė gerokai lenkia rodomus bet kokiame kompiuterio ekrane. Skaitant popieriuje išspausdintą tekstą, mažiau vargsta akys, galima gerėtis neprilygstamos kokybės iliustracijomis ir nuotraukomis.

E. popieriaus veikimo principas

Jei popierius ir aukštos kokybės spauda būtų išrasti šiandien, jie būtų laikomi vienu didžiausių šio amžiaus laimėjimų. Dabar, kai esame nuolat apsupti kokybiškų didelės skiriamosios gebos (dpi) reklamų, dokumentų, užrašų ir nuotraukų, to tinkamai neįvertiname.

Naujienoms ir kitiems trumpiems tekstams aktualus informacijos šviežumas, interaktyvumas, nuorodos. Knygoms tai nėra taip reikalinga. Galbūt net visai nereikalinga.

„Spausdinta knyga – tai paskutinis analoginio pasaulio bastionas“, – teigia Amazon.com vadovas Jeffas Bezosas.

Sukurti elektroninį popieriaus pakaitalą ir atrasti poreikį tokiam pakaitalui – ypač sunkus, beveik neįveikiamas uždavinys.

Šios užduoties ėmėsi ambicingi mokslininkai iš Masačusetso technologijų instituto (MIT). MIT laboratorijose pradėti tyrimai 1997 metais paskatino sukurti naują kompaniją „E Ink“, užsiimančią komercine elektroninio popieriaus plėtra.

Elektroniniame popieriuje perteikiamo teksto kokybė beveik nesiskiria nuo laikraštyje spausdinto teksto. Tokia didelė skiriamoji geba pasiekiama naudojant smulkias elektroninio rašalo kapsules, kuriose teigiamai įelektrinti balti ir neigiamai įelektrinti juodi pigmentai gali lengvai keisti savo padėtį.

„Sony Reader PRS-505“

Žinoma, toks popierius kol kas nesugeba atkurti spalvų (naujasis „Sony Reader PRS-505“ gali atkurti aštuonis pilkos spalvos atspalvius), o vaizdas atnaujinamas gerokai lėčiau nei įprastuose ekranuose. Tačiau elektroninis popierius ypač taupo energiją, nes ją vartoja tik vaizdui performuoti, ir dėl plono profilio yra šiek tiek lankstus.

Anot „E Ink Corp.“ prezidento Russello Wilcoxo, per pastaruosius metus kompanijos gaminamų komponentų skaičius išaugo nuo dešimčių tūkstančių iki milijonų. Tiesa, elektroninis popierius naudojamas ne tik elektroninėms knygoms skaityti tam skirtuose įrenginiuose. Tokie kokybiški ekranai puikuojasi Japonijos traukiniuose, naudojami laikrodžiuose ir net paprastuose mobiliuosiuose telefonuose.

Naujausi elektroninių knygų skaitymo įrenginiai „Sony Reader PRS-505“ ir „Amazon Kindle“ gali pasigirti puikiais elektroninio popieriaus ekranais. Jų skiriamoji geba – net 170 taškų colyje (dpi). Palyginkite: daugelis skystųjų kristalų ekranų siekia 72–96 dpi, adatiniai spausdintuvai – 60–90 dpi, rašaliniai spausdintuvai – apie 360 dpi.

Galima teigti, kad išsprendus ekrano kokybės ir baterijos talpos problemas, e. knygų skaitymo įrenginiai „subrendo“. Naujuosius „Sony Reader PRS-505“ ir „Amazon Kindle“ jau galima naudoti norint patogiai skaityti elektronines knygas. Tai pirmasis rimtas bandymas sukurti popierinės knygos alternatyvą.

Elektroninių įrenginių pranašumai – akivaizdūs: atmintinės kortelėse telpa šimtai knygų, jie be vargo prisimena, kuriame puslapyje baigėte skaityti, leidžia keisti šrifto dydį, be to, elektroninės knygos yra pigesnės.

„Amazon Kindle“

„Amazon Kindle“ kilsteli 1997 metų vizijos kartelę. Jame įrengtas mobiliojo ryšio lustas, leidžiantis įsigyti knygas nenaudojant kompiuterio. Jos mažiau nei per minutę atsiunčiamos sparčiu trečiosios kartos mobiliojo interneto tinklu. Tokiu pat būdu kas rytą gaunami prenumeruoti laikraščiai, žurnalai, tinklaraščiai. Be to, juo galima naršyti internetą. Tiesa, nespalvotame ekrane tinklalapiai atrodo prastokai.

„Kindle“ taip pat leidžia knygose ieškoti žodžių bei citatų, o nesuprantamą anglišką žodį gali paaiškinti.

Kodėl šio stebuklingo įrenginio straipsnio pradžioje nedrįsome vadinti ateities knyga?

Nors „Kindle“, kaip ir „Sony Reader“, daugelį dalykų atlieka pagirtinai, baigti skaitmeninę revoliuciją šiuo metu pasirengę tik jie. Leidybos pramonei nebus lengva prisitaikyti prie naujų rinkos taisyklių. Leidėjai matė, ką internetas padarė visai pramogų pramonei, ir bijo panašaus likimo. Tačiau nuo drakoniškų kopijavimą draudžiančių apsaugų (DRM) ir formatų nesuderinamumų kenčia tik sąžiningi vartotojai.

Šiuo metu egzistuoja daugiau nei 20 skirtingų tarpusavyje nesuderinamų elektroninių knygų formatų. „Sony“ ir „Amazon“ elektroninių knygų parduotuvėse galima įsigyti tik tos kompanijos įrenginiams tinkamas knygas. Tokių knygų neįmanoma atversti kituose įrenginiuose (pavyzdžiui, mobiliajame telefone).

Žinoma, į „Sony Reader“ ir „Kindle“ galima įkelti paprastus neapsaugotus PDF, RTF, TXT failus tiesiai iš kompiuterio. Yra internetinių knygynų, pardavinėjančių nuo kopijavimo neapsaugotas knygas ar siūlančių nemokamus klasikos kūrinius. Tačiau pasirinkimas nėra didelis ir bestselerių tokiuose knygynuose neišvysite.

„Tai nėra įrenginys, tai – paslauga“, – taip apie „Kindle“ kalba Jeffas Bezosas. Nusipirkus knygą, gaunama teisė ją skaityti, bet pati knyga pirkėjui niekada nepriklauso. Toks priverstinis prenumeratos modelis jau anksčiau nepasitvirtino muzikos leidėjams. Žmonės nori turėti įsigytą kūrinį. Prievarta nuomotis knygas ir prenumeruoti laikraščius, kurie po kelių dienų susinaikina, – niekuo nepagrįsta. Juk įprastai perkami popieriniai laikraščiai ar žurnalai gali būti saugomi neribotą laiką, o popierinės knygos bankrutavus jų pardavėjui niekur nedingsta. Vartotojai daug mieliau pirktų knygas, kurios sumokėjus taptų jų nuosavybe ir kurias būtų galima skolinti draugams ar šeimos nariams.

Kita problema – didelė įrenginių ir nepagrįstai didelė elektroninių knygų kaina. Pirkėjų nuomone, 10 JAV dolerių už bitų rinkinį, kurio nereikia spausdinti, įrišti, transportuoti, laikyti lentynose – per daug. „Amazon.com“ imamas mokestis už laikraščių ir tinklaraščių, kurie internete prieinami nemokamai, skaitymą gali būti pateisintas tik tuo, kad kompanija apmoka sąskaitas už „Kindle“ savininkų mobiliuoju tinklu perduotus duomenis. Nepaisant to, būti vienam pirmųjų elektroninių knygų skaitytojų yra brangu.

Pirmieji žingsniai jau žengti. Sukurti modernūs įrenginiai, leidžiantys patogiai skaityti elektronines knygas. Nors abejotini e. knygų pardavimo modeliai, formatų nesuderinamumas ir apsaugos sistemos gali trukdyti, elektroninių knygų era – neišvengiama. Sunku įsivaizduoti, kaip gali pasikeisti leidybos pramonė, kaip pasikeis pati knygos sąvoka ir kaip į šį istorijos laikotarpį žvelgsime ateityje. Elektroninė knyga kol kas mažai kuo skiriasi nuo popierinės. Tačiau tikroji ateities elektroninė knyga yra kažkas visiškai naujo. Jos tikslas – ne išnaikinti popierines knygas, o tapti unikalia saviraiškos, minčių ir idėjų perteikimo terpe. To dar teks palūkėti.