Pastaruoju metu visame pasaulyje, ypatingai Vakarų Europoje bei Skandinavijos šalyse daugėja atvejų, kai sukčiai pavagia neįtarių žmonių pinigus, laikomus bankinėse kortelėse per kelias minutes. Ši tendencija pamažu atkeliauja ir į Lietuvą: 2007 metais Utenoje bei Kaune buvo užfiksuoti sukčiavimo pasinaudojant bankomatais atvejai, tačiau galima manyti, jog realiai nuo sukčių bet kuriuo momentu nukentėti gali ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Kalbėsime ne apie konkrečių bankų ar bankomatų pažeidžiamumus – nukentėti teoriškai gali kiekvienas. Taigi kaip nusikaltėliai gali pasisavinti jūsų kortelės lėšas?
Visos šiuolaikinės atsiskaitymo kortelės turi magnetinę juostą, kurioje yra saugomi duomenys, leidžiantys identifikuoti kortelę. Turint duomenis, esančius kortelės magnetinėje juostoje, galima klonuoti kortelę – pasidaryti identišką kopiją ant taip vadinamo „baltojo plastiko“ – tuščios magnetinės kortelės. Klonuota kortelė jau gali būti panaudota atsiskaitymų vykdymui parduotuvėse, tačiau į baltą plastiką nukopijuota kortelė neturi „prekinės išvaizdos“, todėl nusikaltėliams dar papildomai reikia ją apipavidalinti: nuspalvinti atitinkamo banko spalvomis, išspausti erdvines raides bei skaičius, uždėti banko hologramą ir t. t. Tobulai suklastoti kortelę yra sudėtinga ir brangu, o tai padarius vis tiek išlenda problema: perkant brangią prekę pardavėjas paprašys pateikti asmens tapatybę liudijančius dokumentus, o juos irgi reikia suklastoti: tai reiškia, jog padvigubėja šansai būti sugautam.
Aišku galima tokio tipo aferas atlikti per „savą“ pardavėją, dalyvaujantį nusikaltime: jo uždavinys bus paprasčiausiai nepastebėti, jog kortelė visiškai nepanaši į autentišką, tačiau ilgainiui sukčiai pamąstė apie tai, kad pinigus būtų lengviausia nusiimti iš bankomato, tačiau tam reikia žinoti kortelės PIN kodą, kurio negalima sužinoti nuskaičius magnetinę kortelės juostą.
Ši mintis atvėrė kelią visiškai naujam sukčiavimo etapui – skimmingui (angl. to skim – nuimti). Skimmingo esmė yra labai paprasta: bendru atveju prie bankomato yra montuojami du įrenginiai: magnetinės juostos nuskaitymo įrenginys – skimmeris bei miniatiūrinė vaizdo kamera, skirta užfiksuoti įvedamam kortelės PIN kodui.
Skimmeris yra nesudėtingas įrenginukas, kurį susirinkti įmanoma ir pačiam. Pagrindinis jo elementas yra magnetinės juostos skaitymo galvutė (savos gamybos skimmeriams naudojamos diktofonų ar senų audiokasečių grotuvų galvutės). Kiti konstrukcijos elementai varijuoja: įrenginys gali saugoti informaciją savo atmintyje arba perduoti juos radijo ryšiu. Pagrindinė idėja yra tame, jog skimmeris iš esmės yra papildomu kortelės skaitytuvu: kišant kortelę į bankomato plyšį, ji praeina ir pro sukčių paliktą įrenginį.
Kamera, skirta PIN kodo išsaugojimui taip pat turi vidinę atmintį arba siunčia gautus duomenis radijo ryšiu, tačiau tai yra brangesnis komponentas, todėl vietoje jo neretai naudojamos ant originalios uždedamos skaičių klaviatūros, fiksuojančios įvedamus PIN kodus.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad šie du komponentai neturėtų būti pastebėti potencialių aukų, todėl jų dydžiai gali būti itin maži arba jie yra kruopščiai maskuojami. Maskavimui yra naudojamos uždedamos plastikinės panelės, neišsiskiriančios iš bendro bankomato dalių vaizdo ir beveik nepastebimos. Skimmeris gali būti realizuotas kaip plokščia kortelės plyšio ertmės gumytės imitacija, kas dar labiau apsunkina atakos aptikimą.
Situaciją pablogina tai, kad internete galima nusipirkti jau parengtų komplektų populiariausių bankomatų modeliams. Kainos yra skirtingos, tačiau vidutiniškai veikiantį komplektą galima įsigyti už 100–150 JAV dolerių. „Baltas plastikas“ rinkoje kainuoja maždaug 30 JAV dolerių už 500 vienetų. Taigi ši pavojinga sukčiavimo strategija nereikalauja didelių finansinių investicijų, o ir jos gali ganėtinai greitai atsipirkti.
Kaip išlikti saugiam? Efektyviausias ir kartu nepatogiausias kovos su tokio tipo sukčiavimu būdas yra kortelėje saugoti nedideles pinigų sumas, reikalingas išgyventi mėnesiui ar savaitei. Taip net ir nuskaitę visus jūsų kortelės duomenis nusikaltėliai negalės pavogti apčiuopiamų piniginių sumų. Taip pat jeigu pastebėsite vagystę, būtinai kreipkitės į savo banką: bus imtasi priemonių incidento išsiaiškinimui bei tikėtina, jog pagrobta pinigų suma bus grąžinta.
Švedijoje pagausėjo atvejų kai nusikaltėliai viešose vietose įrengia savo bankomatą, panašų į originalų, tačiau pagamintą iš medienos ar kitokių parankinių medžiagų, todėl Švedijos policija išleido iš pažiūros juoką sukeliančias, bet įsigilinus gan teisingas rekomendacijas, kurių esmė yra „mechanikos taikymas prieš elektroniką“, t. y. kilus įtarimams rekomenduojama ne tik apžiūrėti bankomatą išoriškai, bet ir pamėginti nulupti jo išorines dalis ar tiesiogine šio žodžio prasme „pakratyti“ bankomatą. Ir iš tiesų, būtent tai gali padėti: savadarbiai bankomatai gaminami iš lengvų medžiagų ir sutvirtinami klijais: blogai priklijuotos dalys nesudėtingai atsilups ir taip ne tik jūs, bet ir kiti žmonės išvengs nuostolių.
Svarbiausia nepersistengti. Dar vienas laiko patikrintas patarimas yra klaviatūros uždengimas pinigine ar delnu PIN kodo įvedimo metu bei apskritai nuo atsitiktinių žvilgsnių apsisaugoti padeda stovėjimo prie bankomato poza: savo kūnu galite uždengti visą ekrano plotą.
Na o bankai su sukčiais kovos diegdami naujas technologijas: įtartinų mokėjimų stebėjimą, pašalinių daiktų sensorius, radijo dažnio gesintuvus bei apskritai naujas ir saugesnes mokėjimo kortelių sistemas. Tačiau tai nevyks greitai, kadangi vietoje milijoninių investicijų į saugias technologijas, kol kas labiau apsimoka klientui gražinti tuos kelis šimtus pavogtų litų.
Iliustracijos:
Palyginimui su originaliu plyšiu:
Dar vienas bankomatas-plėšikas:
Šypsokitės, jūsų PIN kodą filmuoja slapta kamera:
Bankomatas Rusijoje: