Šį sekmadienį, gruodžio 16 dieną, sukanka 60 metų nuo pirmojo tranzistoriaus išradimo – jį šiandien daugelis mokslininkų vadina didžiausiu XX-ojo amžiaus išradimu. 1947-ųjų gruodžio 16 dieną sukurtas tranzistorius dabar naudojamas beveik visuose elektroniniuose prietaisuose: nuo mobiliojo telefono iki galingiausių pasaulio kompiuterių, taip pat automobiliuose, laivuose ir erdvėlaiviuose. 
Šį sekmadienį, gruodžio 16 dieną, sukanka 60 metų nuo pirmojo tranzistoriaus išradimo – jį šiandien daugelis mokslininkų vadina didžiausiu XX-ojo amžiaus išradimu. 1947-ųjų gruodžio 16 dieną sukurtas tranzistorius dabar naudojamas beveik visuose elektroniniuose prietaisuose: nuo mobiliojo telefono iki galingiausių pasaulio kompiuterių, taip pat automobiliuose, laivuose ir erdvėlaiviuose. Pavyzdžiui, tam, kad veiktų pirmasis tranzistorinis radijo aparatas, tereikėjo 4 tranzistorių, o šiuolaikiniame kompiuteryje veikia milijonai tranzistorių, itin galinguose serveriuose jų galima rasti milijardą ir daugiau.
Tačiau žiūrint į pirmąjį tranzistorių, kurio dydis siekė kelis centimetrus, šiandienos galimybes buvo galima priskirti nebent mokslinės fantastikos sričiai. Visgi pasaulinis inovacijų lyderis „Intel“ per kelis dešimtmečius visa tai pavertė realybe, ir šiandien tranzistorius yra „susitraukęs“ tiek, kad jam įžiūrėti prireiktų itin galingo mikroskopo. Naujausiuose „Intel“ procesoriuose „Penryn“, kuriuos kompanija oficialiai pristatė šių metų lapkričio 12 dieną, naudojamo tranzistoriaus matmenys tesiekia vos 45 nanometrus, o vienas nanometras tesudaro milijardinę metro dalį.
Ši kompiuteriuose bei serveriuose naudojama miniatiūrinė naujovė naujų galimybių suteiks ne tik verslui ir visiems kompiuterių naudotojams, užtikrindama didesnį kompiuterių ir elektros energijos naudojimo efektyvumą, bet ir žaidimų mėgėjams, skaitmeninių pramogų entuziastams. Be to, naujieji procesoriai yra žymiai „draugiškesni“ gamtai – juose nebenaudojamas švinas, jie išskiria ir mažesnius šilumos kiekius.
Prieš daugiau kaip 40 metų vienas iš „Intel“ įkūrėjų Gordonas Mūras (Gordon Moore) aprašė tendenciją apie kompiuterinių sistemų komponentus, vėliau tapusia žinoma kaip Mūro dėsnis, kurio populiariausia formuluotė skamba taip – procesoriuje naudojamų tranzistorių skaičius per dvejus metus padvigubėja. Naujieji 45 nanometrų procesoriai sėkmingai užtikrina šio dėsnio tąsą.
Geresniam įsivaizdavimui, kaip per 60 metų pakito šiandien moderniausiuose įrenginiuose naudojamas tranzistorius, įdomu palyginti dydžius: pavyzdžiui, nago dydis siekia net 20 milijonų nanometrų, žmogaus plaukas – 90 tūkst. nanometrų, ambrozijos žiedadulkė – 200 tūkst. nanometrų, bakterijai išmatuoti prireiks 2 tūkst. nanometrų. Palyginti su naujausiu „Intel“ procesoriumi „Penryn“, už pastarojo 45 nanometrus, mažesnis yra 0,24 nanometro tesiekiantis silicio atomas ir virusas, „teužimantis“ 20 nanometrų.
Tęsiant „įdomiąją statistiką“, palyginkime: 1947 metais „Bell“ laboratorijoje sukurtas pirmasis tranzistorius tilpo delne, o šimtai naujų „Intel“ 45 nanometrų tranzistorių gali tilpti ant vieno raudonojo kraujo kūnelio paviršiaus. Jei namas mažėtų tokiu greičiu kaip tranzistoriai, nebūtų įmanoma įžiūrėti jo be mikroskopo. Tam, kad pamatytumėme 45 nanometrų dydžio tranzistorių, reikalingas labai pažangus mikroskopas.
Ant segtuko galvutės, kurios skersmuo yra vidutiniškai 1,5 milijono nanometrų (1,5 mm), galima sutalpinti daugiau nei 30 milijonų 45 nanometrų dydžio tranzistorių. O „įdomiąją statistiką“ vainikuoja toks skaičiavimas: ant šio sakinio pabaigoje padėto taško, kurio dydis – 0,1 kvadratinio milimetro, galima sutalpinti daugiau nei 2 milijonus 45 nanometrų dydžio tranzistorių.
Palyginus naujojo „Intel“ procesoriaus ir jo pirmtako kainą skaičiai taip pat įspūdingi: vieno iš tranzistorių, kurie naudojami naujos kartos „Intel“ procesoriuose, kaina sudarys vieną milijoninę dalį vidutinės tranzistoriaus kainos 1968 metais.
