Nemaža dalis šiandien moderniuose automobiliuose savaime suprantamų technologijų atėjo iš „Formulės-1“ pasaulio. Diskiniai stabdžiai, pavarų perjungimas mentelėmis už vairo, aktyvios važiuoklės sistemos – visa tai pirmiausia buvo išbandyta lenktynėse, o tik vėliau atsidūrė masinėje gamyboje. Vis dėlto šiandien „Formulė-1“ technologiškai yra labiau nutolusi nuo mūsų kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad naujų F1 inovacijų gatvėje jau nebepajusime?

Kiekvieną kartą įsijungdami savo išmanų telefoną, televizorių ar žiūrėdami į kitus modernius monitorius, kurių šiandien apstu kiekviename žingsnyje, žvelgiame į OLED paremtus ekranus. Itin ploni, ypač sodrių spalvų OLED ekranai šiandien gali būti ne tik skaidrūs, bet ir sulankstomi ar suvyniojami, o dėl nuolat tobulėjančių technologijų atsiveria labai plačios jų panaudojimo galimybės.

„SpaceX“ patvirtino preliminarų planą, kuris gali tapti kertiniu žingsniu siekiant pirmo per pusę amžiaus žmonių nusileidimo Mėnulyje. Tris svarbiausias datas jau žinome. Tai 2026 metų birželis, 2027 metų birželis ir 2028 metų rugsėjis. Kiekviena jų taps esminiu bandymu vertinant amerikiečių galimybes grįžti į kosmoso tyrinėjimo priešakines linijas.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės pagrindu turi būti ištekliai, kuriuos turime Lietuvoje. Išteklių importas pateisinamas tik tais atvejais, kai siekiama diversifikacijos, bet importas visada turi savo kainą – tame tarpe ir priklausomybės nuo tiekėjo. Tik tie sprendimai, kurie leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius energijos išteklius, gali užtikrinti realų saugumą ir atsparumą išoriniams veiksniams.

Europoje gimsta technologija, kuri artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti ne tik karinę ginkluotę, bet ir kosmoso transportą. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi Italija. Vadovaujami šios šalies inžinierių, europiečiai kuria elektromagnetinį įrenginį, kuris ne tik kelia grėsmę raketoms, bet ir gali tapti revoliucine priemone siųsti krovinius į orbitą.

Lietuvos energetikos sektorius artimiausiais dešimtmečiais susidurs su istoriniais pokyčiais – prognozuojama, kad iki 2050 m. šalies elektros energijos poreikis išaugs daugiau nei šešis kartus, o didžiausią augimo dalį sudarys vandenilio gamyba. Norint patenkinti būsimą paklausą, Lietuva turės rimtai svarstyti branduolinės energetikos, ypač mažųjų modulinių reaktorių, integraciją į energetikos sistemą.

Senos buitinės technikos ir apšvietimo prietaisų keitimas efektyvesniais – daugeliui žmonių dar nėra prioritetas – atskleidė trijose Baltijos šalyse atliktas gyventojų tyrimas. Regiono gyventojai naują buitinę techniką dažniausiai renkasi tik tada, kai senoji sugenda – aktyviausiai technikos atnaujinimu rūpinasi lietuviai ir latviai, pasyvesni estai.

Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje turėjo būti vienas ambicingiausių energetikos žingsnių – simbolis, kad Lietuva rimtai žengia į žaliosios energetikos erą. Bet šiandien kalbame apie pabrangusį projektą, smukusią planuojamą grąžą ir labai realią riziką, kad iki 2030-ųjų parkas taip ir nebus pastatytas.

Perovskitinės saulės elementų technologijos šiandien tampa vienu svarbiausių proveržių pasaulinėje energetikoje, o pažangiausi jų sprendimai kuriami ir čia, Lietuvoje. KTU mokslininkų sukurti junginiai ir molekulinės medžiagos jau naudojami tarptautiniu mastu – nuo Europos iki JAV ir Azijos laboratorijų bei įmonių.

Technologijos braunasi visur, į keturračius – taip pat. Jau ir šios, su archajiškumu gerąja prasme neretai siejamos, bekelei skirtos transporto priemonės turi skaitmeninius prietaisų skydelius, elektroninius akceleratorius, nuokalnių stabdymo sistemas ir kitą modernią elektroniką. Tarp dažnai siūlomų technologijų – ir elektroninis vairo stiprintuvas. Kokia jo funkcija ir kaip jis keičia vairavimo patirtį?

Šiuolaikinė visuomenė, remianti daugelį veiklų į didžiulius informacijos srautus, susiduria su vis augančiais iššūkiais. Duomenų kiekis auga eksponentiškai, o kartu didėja ir poreikis greitai, efektyviai bei mažomis energijos sąnaudomis juos apdoroti. Nors didžioji dalis informacijos perduodama optiniu būdu, tai yra per šviesos bangas, pati duomenų analizė ir apdorojimas vis dar vyksta elektrinėje terpėje. Toks neatitikimas tampa viena pagrindinių kliūčių spartesnei technologijų raidai.

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos energetikos sistema smarkiai pakito – nuo vietinių mažų elektrinių tarpukariu iki šiuolaikinės, į Europos tinklus sinchronizuotos sistemos, kaip atskleidžia KTU Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve saugomi istoriniai duomenys.

Vis dažniau dėl ličio jonų baterijų kylantys gaisrai primena, kad netinkama elektrinių transporto priemonių bei išmaniųjų įrenginių eksploatacija kelia rimtų rizikų būsto ir turto saugumui. Kaip pažymi ekspertai, technologinę revoliuciją sukėlusios ličio jonų baterijos šiandien jau yra tapusios nepamainomu energijos šaltiniu, todėl itin svarbu suprasti jų veikimo principą bei gebėti atpažinti pirmuosius užsidegimo požymius.

Šiandien sunku įsivaizduoti konfliktą be masinio dronų naudojimo – nuo lengvųjų kvadrokopterių iki sunkiųjų atakos nepilotuojamų priemonių. Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad dronai naudojami asimetriniuose konfliktuose ir hibridiniame kare.

Autonominiai sunkvežimiai jau seniai nebėra vien tik inžinierių svajonė – šiandien jie rieda Australijos kasyklose, JAV greitkeliais ir net Europos logistikos koridoriais. Technologijų pažanga leidžia išbandyti šias transporto priemones realiomis sąlygomis – net ir Lietuvoje. Jų potencialas kelia daugybę intriguojančių klausimų: kada kelius patikėsime robotams ir kur tokie sprendimai gali geriausiai prigyti?