Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia. KTU tyrėjai atrado inovatyvų sprendimą, kuris slypi po mūsų kojomis – tai gruntas, kurį siūloma paversti efektyvia energijos talpykla.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekia ambicingo tikslo – užtikrinti, kad iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. Ar tai – įmanoma? Minint eismo dieną Lietuvoje, „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai teigia – šis tikslas yra pasiekiamas, bet kartu kelia ir iššūkių.

Europos Sąjunga numačiusi iki 2030 metų svarbiausių magistralinių kelių tinklą visapusiškai pritaikyti ne tik lengvųjų elektromobilių, bet ir sunkiųjų elektrinių transporto priemonių įkrovimo poreikiams. Šį reikalavimą į savo teisės aktus perkėlusi Lietuva dar iki 2025-ųjų pabaigos įsipareigojo įrengti dalį sunkvežimių įkrovimo parkų. Tačiau rinkos dalyviams kyla klausimų dėl šių planų įgyvendinimo.

Elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių diskusijų objektų mėginant įvertinti, ar netaršūs modeliai jau tapo visavertėmis alternatyvomis vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Vis dėlto daugėja ženklų, kad šie svarstymai pamažu traukiasi į antrą planą dėl sparčios infrastruktūros plėtros ir gerokai ištobulėjusių naujos kartos elektrinių transporto priemonių.

Elektromobiliai kasmet sulaukia vis didesnio vairuotojų susidomėjimo. Vien pernai, lyginant su 2023 metais, elektromobilių pardavimai pasaulyje išaugo net 25 proc., o parduotų lengvųjų ir lengvųjų krovininių EV skaičius viršijo 17 mln. Vartotojų akį traukia ne tik elektromobilių įveikiamas vis didesnis atstumas ar įkrovimo prieigų prieinamumas, bet ir trumpas jų įkrovimo laikas.

Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?

Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis.

Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia. Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje.

„Renault Group“ mano, kad viešojo transporto autonominės transporto priemonės atliks lemiamą vaidmenį valstybės įstaigoms ir operatoriams ruošiantis judumo ateičiai. Autonominiai mikroautobusai suteikia realią galimybę pakeisti viešojo transporto struktūrą, padaryti jį prieinamesnį, efektyvesnį ir tvaresnį – tiek miestų centruose, tiek priemiesčiuose, tiek sudėtingoje aplinkoje.

Kainų svyravimai elektros rinkoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu. Ir verslininkai, ir gyventojaiieško patikimų būdų, kaip juos suvaldyti ir apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų. Dairomasi į įvairias technologijas, kaupiklius, ieškoma revoliucijų. Tik ar tikrai mums reikia naujos panacėjos, kai veikiantis sprendimas jau egzistuoja?

Laikai, kai viskas, ko reikėjo automobilio vairuotojui, buvo raktelis, leidžiantis užvesti transporto priemonės variklį, grimzta užmarštin. Dabar sau tinkamo automobilio ieškantys žmonės neretai pirmiausia pasitikrina, kaip jų pasirinktas modelis sąveikauja su kišenėje gulinčiu išmaniuoju telefonu.

Kuo mažesnė CO₂ emisija, tuo lengvesnė mokestinė našta – tai jau seniai taikoma praktika daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tokio pobūdžio sprendimais siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius. Visgi Lietuvoje bet kokios su tarša susijusios iniciatyvos nesulaukdavo visuomenės pritarimo.

Lietuvoje daugėjant elektromobilių ir hibridų, diskusijos apie jų patvarumą ir eksploatacinius kaštus tampa vis karštesnės. Ar šie automobiliai išties nusidėvi greičiau nei tradiciniai vidaus degimo varikliais varomi automobiliai?

Perkant automobilį, tenka priimti daug sprendimų: ar jį įsigyti iš santaupų, ar skolintų lėšų, rinktis elektromobilį ar mašiną su vidaus degimo varikliu, pirkti naują ar naudotą transporto priemonę. Ekspertai ragina įvertinti ir bendrą automobilio išlaikymo kainą – papildomus kaštus, kurie leis kruopščiau suplanuoti savo biudžetą, kad automobilio išlaikymas netaptų per didele finansine našta.

2025 metais surengtoje didžiausioje pasaulyje vartotojiškos elektronikos parodoje (CES) Las Vegase lankytojų dėmesį patraukė ne tik įprasti šou dalyviai, bet ir automobilių pramonės atstovai. Transporto priemonių gamyba sparčiai virsta dirbtinio intelekto taikymo, informacinių technologijų ir tvarių medžiagų kūrybos terpe, todėl šiame sektoriuje vis plačiau naudojami daugybės kitų inžinerijos šakų išradimai.