Su „Falcon 9“ raketa pakilo lokalių metano dujų emisijų stebėjimo palydovų spiečiaus pirmtakas ir pirmasis Žemės paviršiaus temperatūrą matuojančio spiečiaus palydovas, abu suteiks naujų galimybių Europos „Copernicus“ programai.

Išmanieji laikrodžiai – tai vienas ryškiausių informacinių technologijų revoliucijos rezultatų. Nuolat dėvimi, šie prietaisai ne tik padeda stebėti sveikatos būklę, bet ir gali identifikuoti besimptomius subklinikinius atvejus, taip užkirsdami kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip smegenų insultas.

Elektromobiliuose naudojamų baterijų technologija ir kainų mažėjimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys elektrinių automobilių plėtrą, o ateityje naujos inovacijos ir patobulinimai ne tik didins vartotojų pasitikėjimą elektrinėmis transporto priemonėmis, bet ir skatins tvaraus transporto sprendimų pritaikymą visame pasaulyje.

Pereinant prie klimatui neutralios energetikos skubama kuo greičiau išvystyti kuo daugiau atsinaujinančių energetikos išteklių, šioms temoms daugiau dėmesio bei finansavimo skiria ir politikai. Visgi, energetikos sektoriuje skubotų sprendimų kaina valstybiniu mastu gali būti netgi devynženklė. Taigi, ką svarbu prisiminti energetinės transformacijos amžiuje, siekiant nepatirti šių milijoninių nuostolių?

Kiek daugiau nei po metų, nuo 2026-ųjų sausio 1-osios, energetikos sektoriaus laukia išties rimti pokyčiai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 draudžia teikti Europos Sąjungos (ES) rinkai ir pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius iki 24 kV, jei juose naudojamos patį didžiausią visuotinio atšilimo potencialą turinčios šiltnamio efektą sukeliančios sieros heksafluorido dujos.

KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Japonijos, sukūrė unikalų nanolazerį. Nors šio lazerio matmenys tokie maži, kad jo struktūrą galima pamatyti tik per galingą mikroskopą, potencialas – milžiniškas. Pritaikomas ankstyvai medicininei diagnostikai, duomenų perdavimui ir saugumo technologijoms, šis išradimas gali tapti ir vienu pagrindinių įrankių tyrinėjant šviesos ir medžiagos sąveiką.

Šiuolaikinė elektronika neįsivaizduojama be magnetų. Jie padeda pritvirtinti išmaniuosius automobiliniuose laikikliuse ir net išsaugoti duomenis kietuosiuose diskuose. Bet magnetizmas taip pat gali tapti atsakymu, ką daryti, kad mūsų telefonų baterijų netektų įkrauti kasdien, o didelė dalis prietaisų morališkai nepasentų jau po keleto metų.

Energetikos sektorius šiuo metu išgyvena reikšmingą transformacijų etapą, kurio pagrindiniai veiksniai – technologinės inovacijos ir išmanūs sprendimai. Ši revoliucija skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Elektra varomi automobiliai jau tapo kasdienybe, tačiau sunkesnis nei 18 tonų bendrosios masės elektrinis sunkvežimis kelyje – vis dar retenybė. Tam didelės įtakos turi ir vis dar nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra, per maža parama pirmosioms įmonėms, kurios pradeda transformuoti tradicinius automobilių parkus į netaršias alternatyvas, bei vis dar ne visiems pervežimų segmentams pritaikyta technika.

Prekių pristatymas nuo durų iki durų mažai ką bestebina – dėl pažangių planavimo ir logistikos priemonių siuntiniai greitai pasiekia savo gavėjus. Sparčiai tobulėjant technologijoms, sektorius ieško galimybių optimizuoti ir atpiginti procesus – atlaisvinti žmones, jiems patikėti tik unikalias užduotis, o pasikartojančias perleisti robotams. Ko trūksta, kad įvyktų lūžis?

Kiek geras yra automobilis, labiausiai priklauso nuo inžinerijos, tačiau inžinieriai privalo atsižvelgti ir į gamybos galimybes. Surinkti įspūdingą superautomobilį rankomis iš tik jam pagamintų vienetinių dalių nėra sunku, ypač jei neriboja kaštai ir laikas. Suprojektuoti masinį automobilį, kurį būtų galima leisti konvejeriu šimtais tūkstančių vienetų per metus už protingą kainą, – rimtas iššūkis.

Savaiminis ličio jonų baterijų išsikrovimas ne tik neleidžia ilgai naudotis elektroniniais įrenginiais, bet ir sutrumpina jų gyvavimo trukmę. Įrenginius reikia keisti naujais, o tai – ir brangu, ir kenkia gamtai. Nors ilgą laiką buvo manoma, jog savaiminis išsikrovimas yra susijęs su ličio jonų praradimu, dėl ko ilgainiui mažėja baterijų talpa ir įtampa, neseniai tarptautinės mokslininkų komandos padarytas atradimas leidžia manyti kitaip.

Multimedijos sistemos, junglumas – itin svarbus kriterijus šiuolaikiniam vairuotojui, tad didieji automobilių gamybos koncernai ieško būdų, kaip praturtinti jų patirtį. Tą daro bendradarbiaudami su technologijų bendrovėmis. Kokią naudą iš to pajus vairuotojai, ar dėl to nesuprastės pats vairavimas?

Sutrikusi apatinių galūnių kraujotaka yra dažna vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema ir viena labiausiai paplitusių diabeto komplikacijų, dar kitaip vadinama diabetinės pėdos sindromu. Lietuvos mokslininkai sukūrė ultragarsinės pėdų stimuliacijos prietaisą, galintį neinvaziniu būdu ženkliai pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.

Šiuolaikiniame sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitacijos procesų efektyvinimui, atsižvelgiant į didėjantį traumų skaičių ir poreikį greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą. Tačiau individualių poreikių personalizavimas dažnai kelia iššūkių, todėl ieškoma inovatyvių sprendimų, galinčių optimizuoti šiuos procesus.