KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Japonijos, sukūrė unikalų nanolazerį. Nors šio lazerio matmenys tokie maži, kad jo struktūrą galima pamatyti tik per galingą mikroskopą, potencialas – milžiniškas. Pritaikomas ankstyvai medicininei diagnostikai, duomenų perdavimui ir saugumo technologijoms, šis išradimas gali tapti ir vienu pagrindinių įrankių tyrinėjant šviesos ir medžiagos sąveiką.

Šiuolaikinė elektronika neįsivaizduojama be magnetų. Jie padeda pritvirtinti išmaniuosius automobiliniuose laikikliuse ir net išsaugoti duomenis kietuosiuose diskuose. Bet magnetizmas taip pat gali tapti atsakymu, ką daryti, kad mūsų telefonų baterijų netektų įkrauti kasdien, o didelė dalis prietaisų morališkai nepasentų jau po keleto metų.

Energetikos sektorius šiuo metu išgyvena reikšmingą transformacijų etapą, kurio pagrindiniai veiksniai – technologinės inovacijos ir išmanūs sprendimai. Ši revoliucija skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Elektra varomi automobiliai jau tapo kasdienybe, tačiau sunkesnis nei 18 tonų bendrosios masės elektrinis sunkvežimis kelyje – vis dar retenybė. Tam didelės įtakos turi ir vis dar nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra, per maža parama pirmosioms įmonėms, kurios pradeda transformuoti tradicinius automobilių parkus į netaršias alternatyvas, bei vis dar ne visiems pervežimų segmentams pritaikyta technika.

Prekių pristatymas nuo durų iki durų mažai ką bestebina – dėl pažangių planavimo ir logistikos priemonių siuntiniai greitai pasiekia savo gavėjus. Sparčiai tobulėjant technologijoms, sektorius ieško galimybių optimizuoti ir atpiginti procesus – atlaisvinti žmones, jiems patikėti tik unikalias užduotis, o pasikartojančias perleisti robotams. Ko trūksta, kad įvyktų lūžis?

Kiek geras yra automobilis, labiausiai priklauso nuo inžinerijos, tačiau inžinieriai privalo atsižvelgti ir į gamybos galimybes. Surinkti įspūdingą superautomobilį rankomis iš tik jam pagamintų vienetinių dalių nėra sunku, ypač jei neriboja kaštai ir laikas. Suprojektuoti masinį automobilį, kurį būtų galima leisti konvejeriu šimtais tūkstančių vienetų per metus už protingą kainą, – rimtas iššūkis.

Savaiminis ličio jonų baterijų išsikrovimas ne tik neleidžia ilgai naudotis elektroniniais įrenginiais, bet ir sutrumpina jų gyvavimo trukmę. Įrenginius reikia keisti naujais, o tai – ir brangu, ir kenkia gamtai. Nors ilgą laiką buvo manoma, jog savaiminis išsikrovimas yra susijęs su ličio jonų praradimu, dėl ko ilgainiui mažėja baterijų talpa ir įtampa, neseniai tarptautinės mokslininkų komandos padarytas atradimas leidžia manyti kitaip.

Multimedijos sistemos, junglumas – itin svarbus kriterijus šiuolaikiniam vairuotojui, tad didieji automobilių gamybos koncernai ieško būdų, kaip praturtinti jų patirtį. Tą daro bendradarbiaudami su technologijų bendrovėmis. Kokią naudą iš to pajus vairuotojai, ar dėl to nesuprastės pats vairavimas?

Sutrikusi apatinių galūnių kraujotaka yra dažna vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema ir viena labiausiai paplitusių diabeto komplikacijų, dar kitaip vadinama diabetinės pėdos sindromu. Lietuvos mokslininkai sukūrė ultragarsinės pėdų stimuliacijos prietaisą, galintį neinvaziniu būdu ženkliai pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.

Šiuolaikiniame sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitacijos procesų efektyvinimui, atsižvelgiant į didėjantį traumų skaičių ir poreikį greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą. Tačiau individualių poreikių personalizavimas dažnai kelia iššūkių, todėl ieškoma inovatyvių sprendimų, galinčių optimizuoti šiuos procesus.

Prasidėjo „Metų automobilis 2025“ testai ir komisijos nariai realiomis sąlygomis tikrino elektromobilių deklaracijas. Tai reiškia, kad kiekvienas iš 12 konkurso elektromobilių turėjo vienodomis sąlygomis įveikti 200 kilometrų. Pirmą kartą konkurso istorijoje trasą įveikė visi. Tiesa, ne visiems šis uždavinys pasirodė esąs paprastas.

Skraidantys automobiliai, bateriniai ir magnetinės levitacijos traukiniai – tai ne fantastinio filmo scenarijus, o jau visai netolimoje ateityje Lietuvą pasieksiančios inovacijos. Apie Lietuvos ateities susisiekimo inovacijas kalba Vilniaus kolegijos Profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojas Julius Gaidys.

Vienkartinių, trumpai tarnaujančių daiktų era jau baigėsi. Netgi ES imasi priemonių, rinkoje leisiančių įsitvirtinti tvariems gaminiams. Visgi, daugelis žmonių skuba pirkti naują įrenginį, vos tik turimas pradeda streikuoti. Ar toks požiūris yra tinkamas?

Į Lietuvą atkeliavę vėsesni orai daugelį gyventojų privertė prisiminti būsto šildymą, kuris dažnam pirmiausiai asocijuojasi su išaugusiomis išlaidomis. Norintys jas sumažinti ieško kuo efektyvesnių šildymo sprendimų, o gyvenantys individualiuose namuose vis dažniau renkasi šilumos siurblius. Jie yra laikomi ne tik vienu ekonomiškiausių, bet ir aplinkai draugiškiausių būdų užtikrinti namuose šiltą ir komfortišką aplinką.

Prasidėjus spaliui „Nord Pool“ elektros biržoje fiksuotas elektros kainos pikas, kai megavatvalandės (MWh) kaina viršijo 500 Eur (be PVM). „Inion Software“ bendrovės naujausia mokslininkų studija rodo, kad gyventojai nuo staigaus kainų šoko galėtų apsisaugoti, turėdami elektros energijos kaupiklius.