Lapkričio 19 d. Lietuva tapo diskusijų apie mokslo ir inovacijų ateitį centru – į metinį forumą „Europos horizontas“: o kas toliau?“ susirinko daugiau nei 150 mokslo, verslo ir švietimo atstovų. Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės organizuotas renginys tapo svarbia platforma dalytis įžvalgomis apie šiandienos mokslinius ir technologinius iššūkius bei pasirengimą 2028 m. prasidedančiai 10-ajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai.

Statistika rodo, kad kas ketvirtas šuo ir kas penkta katė kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu suserga onkologine liga, o viena dažniausiai diagnozuojamų – odos vėžys. KTU doktorantė, siekianti pritaikyti mašininį mokymąsi, diagnozuojant augintiniams onkologinį odos susirgimą, tiki, kad dirbtinis intelektas tampa vis aktualesnis daugelyje sričių, ne išimtis – veterinarija.

Automatizuotai aptinkamos saugumo spragos ir be žmogaus įsikišimo „ardomos“ programišių pinklės kažkada skambėjo kaip kibernetinio saugumo specialisto sapnas. Visa tai galėjo likti tolima utopija, jei to nebūtų priartinęs dirbtinis intelektas, pilna autonomija dar ateityje, bet netolimoje.

Ar galima įsivaizduoti šviesos spindulį, metantį šešėlį? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, net absurdiška. Juk šešėlius sukuria ne pati šviesa, o nepermatomi objektai, kurie užstoja šviesą. Tačiau naujausias mokslinis atradimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis lazerio spindulys gali elgtis kaip neskaidrus objektas ir mesti matomą šešėlį.

E. sportas sparčiai tampa vienu iš svarbiausių mūsų laikų kultūros fenomenų, pritraukdamas milijonus žaidėjų ir žiūrovų visame pasaulyje. Šiandien tai jau ne tik žaidimų forma – tai dinamiška arena, kurioje varžosi talentingiausi protai ir strategai. Dėl inovatyvių technologijų ir didelio susidomėjimo, e. sportas drąsiai žengia greta tradicinių sportų, siūlydamas unikalią patirtį ir naujas galimybes.

Multimedijos sistemos, junglumas – itin svarbus kriterijus šiuolaikiniam vairuotojui, tad didieji automobilių gamybos koncernai ieško būdų, kaip praturtinti jų patirtį. Tą daro bendradarbiaudami su technologijų bendrovėmis. Kokią naudą iš to pajus vairuotojai, ar dėl to nesuprastės pats vairavimas?

Sutrikusi apatinių galūnių kraujotaka yra dažna vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema ir viena labiausiai paplitusių diabeto komplikacijų, dar kitaip vadinama diabetinės pėdos sindromu. Lietuvos mokslininkai sukūrė ultragarsinės pėdų stimuliacijos prietaisą, galintį neinvaziniu būdu ženkliai pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.

Šiuolaikiniame sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitacijos procesų efektyvinimui, atsižvelgiant į didėjantį traumų skaičių ir poreikį greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą. Tačiau individualių poreikių personalizavimas dažnai kelia iššūkių, todėl ieškoma inovatyvių sprendimų, galinčių optimizuoti šiuos procesus.

Prasidėjo „Metų automobilis 2025“ testai ir komisijos nariai realiomis sąlygomis tikrino elektromobilių deklaracijas. Tai reiškia, kad kiekvienas iš 12 konkurso elektromobilių turėjo vienodomis sąlygomis įveikti 200 kilometrų. Pirmą kartą konkurso istorijoje trasą įveikė visi. Tiesa, ne visiems šis uždavinys pasirodė esąs paprastas.

Skraidantys automobiliai, bateriniai ir magnetinės levitacijos traukiniai – tai ne fantastinio filmo scenarijus, o jau visai netolimoje ateityje Lietuvą pasieksiančios inovacijos. Apie Lietuvos ateities susisiekimo inovacijas kalba Vilniaus kolegijos Profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojas Julius Gaidys.

Statistika rodo, kad kas ketvirtas šuo ir kas penkta katė kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu suserga onkologine liga, o viena dažniausiai diagnozuojamų – odos vėžys. KTU doktorantė, siekianti pritaikyti mašininį mokymąsi, diagnozuojant augintiniams onkologinį odos susirgimą, tiki, kad dirbtinis intelektas tampa vis aktualesnis daugelyje sričių, ne išimtis – veterinarija.

Automatizuotai aptinkamos saugumo spragos ir be žmogaus įsikišimo „ardomos“ programišių pinklės kažkada skambėjo kaip kibernetinio saugumo specialisto sapnas. Visa tai galėjo likti tolima utopija, jei to nebūtų priartinęs dirbtinis intelektas, pilna autonomija dar ateityje, bet netolimoje.

E. sportas sparčiai tampa vienu iš svarbiausių mūsų laikų kultūros fenomenų, pritraukdamas milijonus žaidėjų ir žiūrovų visame pasaulyje. Šiandien tai jau ne tik žaidimų forma – tai dinamiška arena, kurioje varžosi talentingiausi protai ir strategai. Dėl inovatyvių technologijų ir didelio susidomėjimo, e. sportas drąsiai žengia greta tradicinių sportų, siūlydamas unikalią patirtį ir naujas galimybes.

Energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta ženkli transformacija – pereinama nuo iškastinio kuro prie anglies dioksido neišskiriančių energijos šaltinių. Transporto, šilumos ir kitų sektorių elektrifikacija kartu su didėjančia atsinaujinančios energijos gamyba kelia elektros tinklams naujų iššūkių.

Policija, savivaldybės, oro uostai, apsaugos paslaugų teikėjai ir net mokyklos – vaizdo stebėjimo kameras savo funkcijoms atlikti šiandien naudoja tiek subjektų ir tokiu mastu, kad dažnas į jas nė nebekreipia dėmesio. Vis dėlto, visuomenei turėtų rūpėti ne tik tai, kokiam tikslui ir laikui renkami asmens duomenys, bet ir kur jie nukeliauja.

Naudojantis programėle telefone užrakinti ar atrakinti automobilį, nuotoliu įjungti salono šildymą ar vėsinimą, prisijungti prie automobilio „Wi-Fi“ prieigos taško. Tai tik keletas funkcijų, kurias galima rasti naujausiuose automobilių modeliuose. Eksperto teigimu, jau dabar renkantis naują automobilį reikėtų įvertinti ne tik tradicinius parametrus, kaip variklio galia ar kėbulo tipas, bet ir jo išmaniąsias galimybes.

Praėjo daugiau nei dveji metai nuo tada, kai Elonas Muskas oficialiai tapo socialinio tinklo „Twitter“, dabar vadinamo „X“, savininku. Nors kitos platformos suskubo užimti naujos trumpų įrašų lyderės poziciją, dauguma jų neišsilaikė.

Lapkričio 11–ąją, viengungių dieną, tikriausiai daugelis jų bandys draugiją rasti pažinčių programėlėse. Tačiau krentantis tokių aplikacijų populiarumas ir bendras nusivylimas rodo, kad šiuolaikinės pažintys išgyvena krizę. Manoma, kad pažinčių programėlės gali sukelti priklausomybę, nes visaip siekia išlaikyti vartotojus ir gauti pajamų.

Jau netrukus, prasimerkę po operacijos, prieš savo akis galite išvysti ne besišypsantį chirurgą, o jus operavusį robotą. Mūsų planetą vis tankiau apraizgant 5G ryšiui, pasaulyje kiekvieną mėnesį daugėja sėkmingai per atstumą atliekamų operacijų, kuriose pacientą ir operuojantį gydytoją skiria tūkstančiai kilometrų.

Patyrus ir nežymų, ir rimtesnį sveikatos sutrikimą gydymas paprastai prasideda nuo pirminės konsultacijos su savo šeimos gydytoju. Tradiciškai didžioji dauguma tokių konsultacijų vyksta pacientui fiziškai apsilankant gydymo įstaigoje. Tačiau trūkstant medikų personalo, ypač šalies regionuose, pagreitį įgauna gydytojų konsultacijos nuotoliu. Visgi pasaulinės tendencijos žengia dar toliau – kokių naujovių galima tikėtis šioje srityje?

Lapkričio 19 d. Lietuva tapo diskusijų apie mokslo ir inovacijų ateitį centru – į metinį forumą „Europos horizontas“: o kas toliau?“ susirinko daugiau nei 150 mokslo, verslo ir švietimo atstovų. Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės organizuotas renginys tapo svarbia platforma dalytis įžvalgomis apie šiandienos mokslinius ir technologinius iššūkius bei pasirengimą 2028 m. prasidedančiai 10-ajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai.

Spalį Vilniuje praūžė tarptautinis žaidimų kultūros festivalis „GameOn“ – didžiausias tokio tipo renginys Baltijos šalyse, suteikęs dalyviams galimybę iš arčiau pažinti vaizdo žaidimų industrijos naujoves ir kūrėjus. Jau septintą kartą vykęs „GameOn“ pritraukė įvairių sričių tarptautinius ir vietos ekspertus dalintis savo įžvalgomis, aptariant, kaip vaizdo žaidimų sprendimai galėtų prisidėti prie švietimo, verslo ir mokslo pažangos.

VDU vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.

Sukčiavimas pasinaudojant mažmeninės prekybos srityje veikiančių įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema, reikšmingai veikiančia vartotojų pasitikėjimą nuo sukčių nukentėjusiais prekės ženklais. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi iš penkių nukentėjusiųjų sako nebepasitikintys įmone, kurios vardu buvo pasinaudota sukčiaujant.

Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto, genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje.

Ar galima įsivaizduoti šviesos spindulį, metantį šešėlį? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, net absurdiška. Juk šešėlius sukuria ne pati šviesa, o nepermatomi objektai, kurie užstoja šviesą. Tačiau naujausias mokslinis atradimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis lazerio spindulys gali elgtis kaip neskaidrus objektas ir mesti matomą šešėlį.

Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu, o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą. Tokias įžvalgas nustatė atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrime išryškėjo ne tik nieko nebestebinanti vis didėjanti technologijų įtaka žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir naujos „raudonos linijos“ ateities produktams bei jas siūlančioms įmonėms.

Šiuo metu vis labiau populiarėjančios dirbtinio intelekto sistemos yra naudingos ir progresyvios tik tiek, kiek jos gali būti „maitinamos“ nauja ir kokybiška informacija. Tačiau kokybiškos informacijos kiekis yra ribotas ir sistemos susiduria su reikšminga problema – iš kur ir kaip gauti daugiau duomenų, reikalingų dirbtinio intelekto mokymui?

Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais​, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas – įvairios, tačiau vis daugiau žmonių už prekes ar paslaugas moka telefonu.

Amerikiečių neurotechnologijų startuolis „REMSpace“ teigia pasiekęs tai, kas atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos pasaulio – du sąmoningi sapnuotojai sėkmingai bendravo tarpusavyje. Tam buvo panaudotas specialiai sukurtas prietaisas, kuris dekoduoja ir perduoda veido raumenų judesių sukurtą „kalbą“.