Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo 18 iki 24 metų jaunuoliai pasižymi didžiausiu skaitmeniniu raštingumu. Nors ši karta užaugo su skaitmeninėmis technologijomis ir greitu informacijos tempu, KTU dėstytojai pastebi jos polinkį greitai prarasti susidomėjimą. Dėl to dėstytojams tenka nauja užduotis – jų sudominimui ieškoti naujų didaktikos metodų ir priemonių.

Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių.

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.

Mažieji reaktoriai ar atsinaujinanti energetika? Kas kurs, kur ir kaip saugos branduolinį paveldą? Apie visa tai, jau vasario 4 dieną Energetikos ir technikos muziejuje. Renginio metu bus pristatytas Ignalinos atominės elektrinės maketo simuliatorius.

Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema.

Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių.

Kognityvinės robotikos, neuromokslo ir dirbtinio intelekto sankirtoje atsiverčiančios galimybės jau kuris laikas kursto žmonijos vaizduotę ir žada labai įdomią netolimą ateitį. Suomijos mokslininkas doc. dr. Roel Pieters su kolegomis gilinasi į žmonių ir robotų sąveiką neabejodamas, kad naują pramonės proveržį padės sukurti robotai, galintys saugiai dirbti greta žmogaus.

Su „Falcon 9“ raketa pakilo lokalių metano dujų emisijų stebėjimo palydovų spiečiaus pirmtakas ir pirmasis Žemės paviršiaus temperatūrą matuojančio spiečiaus palydovas, abu suteiks naujų galimybių Europos „Copernicus“ programai.

Išmanieji laikrodžiai – tai vienas ryškiausių informacinių technologijų revoliucijos rezultatų. Nuolat dėvimi, šie prietaisai ne tik padeda stebėti sveikatos būklę, bet ir gali identifikuoti besimptomius subklinikinius atvejus, taip užkirsdami kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip smegenų insultas.

Elektromobiliuose naudojamų baterijų technologija ir kainų mažėjimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys elektrinių automobilių plėtrą, o ateityje naujos inovacijos ir patobulinimai ne tik didins vartotojų pasitikėjimą elektrinėmis transporto priemonėmis, bet ir skatins tvaraus transporto sprendimų pritaikymą visame pasaulyje.

Kol generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai vis dar ieško masinio pritaikomumo įvairiose verslo srityse, dirbtinio intelekto industrija pamažu žengia kitą žingsnį ir ima kalbėti apie dirbtinio intelekto agentus arba „agentinį DI“. DI agentai – tai pažangesnės dirbtinio intelekto sistemos, galinčios savarankiškai inicijuoti ir užbaigti užduotis, priimti sprendimus bei atlikti reikiamus veiksmus su minimalia žmogaus priežiūra ar apskritai be jokio žmogaus įsikišimo.

Šiuo metu vyriausybės visame pasaulyje yra trečioje vietoje pagal labiausiai nacionalinių valstybių veikėjų atakuojamus taikinius, todėl kibernetinis saugumas tampa svarbiausias prioritetas. Jei kibernetiniai nusikaltimai būtų ekonomika, ji būtų trečia pagal dydį pasaulyje, o išlaidos iki 2025 m. turėtų siekti 9,5 trilijono JAV dolerių per metus. Kyla klausimas, ar vyriausybės yra pasirengusios atlaikyti naują atakų bangą?

Šiandien jau darosi sunku išvengti diskusijų apie DI taikymą bet kurioje srityje – nuo išpopuliarėjimo šuolio 2023 m., kasmet jo naudojimas tik auga. Vieniems DI praverčia, kai reikia greitai atlikti asmenines užduotis, kiti stengiasi šią technologiją pritaikyti darbo užduočių palengvinimui arba procesų optimizavimui, ypač pramonės srityje.

Norint įsilaužti į įmonę ar ją suparalyžiuoti, šiandien reikia tik šiek tiek noro ir interneto ryšio. Programišių forumuose įsigiję kibernetinėms atakoms reikalingus įrankius, organizuoti išpuolius prieš žinomus verslus dabar gali ir taksistai, ir net pilnametystės nesulaukę paaugliai.

Dar visai neseniai apie dirbtinį intelektą buvo kuriami futuristiniai filmai, diskutuojama technologijų parodose, o žodis „robotas“ asocijavosi su lėtais mechaniniais judesiais. Tačiau atsiradus viešai prieinamam dirbtiniu intelektu paremtam pokalbių robotui „ChatGPT“, situacija sparčiai keičiasi. Tačiau kokių rizikų kyla pateikiant „ChatGPT“ konfidencialius duomenis?

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.

Naudodamiesi belaidžiu internetu net nesusimąstome, kad dalis mūsų įrenginį pasiekiančios informacijos dar prieš kelias akimirkas keliavo jūros dugnu. Ne palydovai ar mobilieji tinklai, o būtent tūkstančius kilometrų besidriekiantys povandeniniai šviesolaidžio kabeliai užtikrina greitą duomenų perdavimą tarp skirtingų valstybių.

Jei jūsų telefono nuotraukų galerijoje tokia tvarka, kad „net velnias koją nusilaužtų“, „Apple“ turi jums reikalingą sprendimą. Patobulinta vaizdinė paieška „iPhone“ nuotraukų aplikacijoje leis greičiau surasti reikalingus kadrus pagal juose užfiksuotus objektus. Vienintelis „kabliukas“ – mainais už šį palengvinimą savo duomenimis tenka pasidalinti su pačia „Apple“.

Ar dar pamenate laikus, kai prieš dešimtmetį 2 GB dydžio filmą į asmeninį kompiuterį iš interneto parsisiųsti užtrukdavo daugiau nei dešimt minučių? Šiandien, naudojant moderniausią internetą, toks failas parsisiunčiamas vos per kelias sekundes. Nors technologijų evoliucija ne tik spartina duomenų perdavimą, bet ir keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei darbo įpročius, ne visada reikia pasitikėti tik tomis technologijomis, apie kurių vystymąsi dabar kalbama daugiausia.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo 18 iki 24 metų jaunuoliai pasižymi didžiausiu skaitmeniniu raštingumu. Nors ši karta užaugo su skaitmeninėmis technologijomis ir greitu informacijos tempu, KTU dėstytojai pastebi jos polinkį greitai prarasti susidomėjimą. Dėl to dėstytojams tenka nauja užduotis – jų sudominimui ieškoti naujų didaktikos metodų ir priemonių.

Mažieji reaktoriai ar atsinaujinanti energetika? Kas kurs, kur ir kaip saugos branduolinį paveldą? Apie visa tai, jau vasario 4 dieną Energetikos ir technikos muziejuje. Renginio metu bus pristatytas Ignalinos atominės elektrinės maketo simuliatorius.

Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema.

Jau ketvirtus metus iš eilės Vytauto Didžiojo universitete 10–12 klasių moksleiviai pradės savo pažintį su studijomis, kur kartu su VDU studentais imsis studijų naujame pavasario semestre. „VDU Moksleivių universitetas“ – tai neeilinė galimybė išbandyti studijas dar būnant mokyklos suole.

Ketvirtadienio vakarą sostinėje jau šeštąjį kartą išdalinti „Vilnius TechFusion Awards 2024“ apdovanojimai. Iškilmingas renginys subūrė ryškiausius Lietuvos verslo ekosistemos lyderius, iš kurių net aštuoniems įteiktos geriausiųjų statulėlės.

Ažiotažą sukėlęs 2024 metų pabaigoje Australijos parlamento sprendimas drausti jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „X“, sulaukė plačių diskusijų. Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas reguliavimas yra skirtas siekti „geresnių rezultatų ir sumažinti žalą jauniems australams“.

Užduodama studentams namų darbą matau, kaip jie susižvalgo (užduotis kūrybinė, gal ne iki galo suprato, o gal – išsigando, jog bus sunku), purto galvas, o tada, tarsi ką prisiminę, vienas kitam sako: „Reikės pasitarti su draugu.“ Reikalas tas, kad aš pažįstu tą jų draugą. Aš irgi su juo draugauju.

Vasario pabaigoje bus penkeri metai, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis. Antrosios COVID-19 bangos metu imta taikyti greituosius testus, kurie kartais rodydavo neigiamą rezultatą, net jei asmuo jau ir būdavo užsikrėtęs. KTU alumnas rado sprendimo būdą, kuris padidintų tokių testų jautrumą ir nustatytų panašius susirgimus tiksliau.

Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai, žaidžiant su saiku ir pasirinkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi. Pasak ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius įgūdžius.

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. Tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas.