Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams.

Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto sektorius.

Savaitgalį Lietuvoje įvyko jau dešimti geriausių praėjusių metų Lietuvoje sukurtų žaidimų rinkimai. Pagrindinėse vakaro apdovanojimų kategorijose triumfavo du žaidimai: geriausiu 2024 m. „LT Game Awards 2024“ žaidimu buvo išrinktas „Sweet Transit“, o geriausiu Lietuvos dešimtmečio žaidimu paskelbtas „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“.

Ar tikrai ekranų problema yra tik vaikų? Daugelis tėvų įsitikinę, kad išmanieji telefonai neigiamai veikia vaikų raidą, trukdo jiems mokytis ir mažina jų gebėjimą susikaupti. Tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, kad problema yra kur kas platesnė. Vaikai ne tik mato, bet ir aiškiai suvokia tėvų elgesio dvilypumą – net 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.

Sukanka lygiai trisdešimt metų pirmajam Lietuvoje atliktam mobiliojo GSM ryšio skambučiui. 1995 m. kovo 16 d. Ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis mobiliuoju telefonu paskambino tuometiniam „Omnitel“ valdybos pirmininkui Juozui Kazickui į Jungtines Amerikos Valstijas, taip atversdamas naują mūsų šalies istorijos puslapį.

„Renault Group“ mano, kad viešojo transporto autonominės transporto priemonės atliks lemiamą vaidmenį valstybės įstaigoms ir operatoriams ruošiantis judumo ateičiai. Autonominiai mikroautobusai suteikia realią galimybę pakeisti viešojo transporto struktūrą, padaryti jį prieinamesnį, efektyvesnį ir tvaresnį – tiek miestų centruose, tiek priemiesčiuose, tiek sudėtingoje aplinkoje.

Kainų svyravimai elektros rinkoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu. Ir verslininkai, ir gyventojaiieško patikimų būdų, kaip juos suvaldyti ir apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų. Dairomasi į įvairias technologijas, kaupiklius, ieškoma revoliucijų. Tik ar tikrai mums reikia naujos panacėjos, kai veikiantis sprendimas jau egzistuoja?

Laikai, kai viskas, ko reikėjo automobilio vairuotojui, buvo raktelis, leidžiantis užvesti transporto priemonės variklį, grimzta užmarštin. Dabar sau tinkamo automobilio ieškantys žmonės neretai pirmiausia pasitikrina, kaip jų pasirinktas modelis sąveikauja su kišenėje gulinčiu išmaniuoju telefonu.

Kuo mažesnė CO₂ emisija, tuo lengvesnė mokestinė našta – tai jau seniai taikoma praktika daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tokio pobūdžio sprendimais siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius. Visgi Lietuvoje bet kokios su tarša susijusios iniciatyvos nesulaukdavo visuomenės pritarimo.

Lietuvoje daugėjant elektromobilių ir hibridų, diskusijos apie jų patvarumą ir eksploatacinius kaštus tampa vis karštesnės. Ar šie automobiliai išties nusidėvi greičiau nei tradiciniai vidaus degimo varikliais varomi automobiliai?

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.

Dėl jautrios geografinės ir geopolitinės padėties Lietuva nuolat atsiduria kibernetinių atakų epicentre. Kasdienėje veikloje augantį grėsmės lygį pastebi ir IT įmonių, dirbančių tiek su privataus, tiek su viešojo sektoriaus organizacijomis, atstovai. Į ką šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį įmonėms ir kiekvienam piliečiui.

Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes. Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą?

Kiek kartų per pastarąjį mėnesį naudojotės dirbtinio intelekto (DI) įrankiais? Jeigu neteko, toliau galite nebeskaityti. Nepriklausomai, skaitote ar neskaitote toliau, tačiau technologijų pokyčiai nesustoja. Jie atveria naujus verslo modelius ir įgalina transformaciją.

Sukanka lygiai trisdešimt metų pirmajam Lietuvoje atliktam mobiliojo GSM ryšio skambučiui. 1995 m. kovo 16 d. Ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis mobiliuoju telefonu paskambino tuometiniam „Omnitel“ valdybos pirmininkui Juozui Kazickui į Jungtines Amerikos Valstijas, taip atversdamas naują mūsų šalies istorijos puslapį.

Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė MWC technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o DI panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas.

Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia.

Belaidė technologija „Wi-Fi“ vystosi sparčiau nei bet kada anksčiau. 2024 m. pasaulį išvydo „Wi-Fi 7“, kuris teoriškai gali pasiekti net iki 30 Gb/s teorinę spartą, o technologijų ekspertai jau šneka apie „Wi-Fi 8“. Ką tai gali reikšti mums ir mūsų namams po 5 metų?

Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių.

Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto sektorius.

Savaitgalį Lietuvoje įvyko jau dešimti geriausių praėjusių metų Lietuvoje sukurtų žaidimų rinkimai. Pagrindinėse vakaro apdovanojimų kategorijose triumfavo du žaidimai: geriausiu 2024 m. „LT Game Awards 2024“ žaidimu buvo išrinktas „Sweet Transit“, o geriausiu Lietuvos dešimtmečio žaidimu paskelbtas „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“.

Ar tikrai ekranų problema yra tik vaikų? Daugelis tėvų įsitikinę, kad išmanieji telefonai neigiamai veikia vaikų raidą, trukdo jiems mokytis ir mažina jų gebėjimą susikaupti. Tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, kad problema yra kur kas platesnė. Vaikai ne tik mato, bet ir aiškiai suvokia tėvų elgesio dvilypumą – net 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.

Eismo reguliavimas kosmose? Tai – nebe ateities, o šiandienos technologiniai sprendimai, kuriuos kosmoso industrijai siūlo Lietuvos startuolis „Blackswan Space“, vystantis autonominės palydovų navigacijos sprendimus. Ši technologija ateityje prisidės ne tik prie kosmoso šiukšlių kiekio mažinimo, bet ir padės užtikrinti sklandesnį eismą Žemės orbitoje.

Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. kredito korteles turėjo tik 11,89 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, net ir šalia esančioje Lenkijoje kredito korteles turi 24,4 proc., o Estijoje – 34,86 proc. gyventojų. Islandijoje šis skaičius aukščiausias Europoje – net 74 proc. Kodėl Lietuvoje kredito kortelėmis naudojasi gerokai mažiau žmonių nei daugelyje kitų Europos valstybių?

Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o išmanieji telefonai – nuolatiniu palydovu. Juos naudojame tikrindami pranešimus, naršydami socialiniuose tinkluose, bendraudami žinučių programėlėse, skaitydami naujienas ir apdorodami didžiulius informacijos kiekius. Tačiau ar susimąstėte, kas nutiktų, jei net tris dienas atsisakytumėte išmaniojo telefono?

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Žalingas ekranų vartojimas šiandien yra paplitusi problema vaikų ir paauglių tarpe. Tačiau neretai situacija tampa vis sunkiau kontroliuojama. Kaip išsivysto žalingas ekranų vartojimas? Kaip tėvams kovoti su vaiko žalingais įpročiais? Ką daryti, kai vaikas pats prašo pagalbos?

KTU veikiantis Medžiagų mokslo institutas – viena moderniausių mokslo institucijų Lietuvoje, priklausanti tarptautiniam „EuroNanoLab“ tinklui, kuris jungia 44 švariuosius kambarius 14-oje Europos šalių. Tokios pažangios technologijos gali padėti įgyvendinti Lietuvos lustų gamybos planus ir paruošti tam būtinus specialistus.