Socialiniuose tinkluose jau netrukus sumirgės tobulo šventinio gyvenimo vaizdai: dailiai supakuotos dovanos, gausūs stalai ir laimingi artimieji. Tačiau už šios paveikslo pusės neretai slepiasi kita realybė – nuovargis, stresas, o kartais ir liūdesys.

Kiek daugiau nei po metų, nuo 2026-ųjų sausio 1-osios, energetikos sektoriaus laukia išties rimti pokyčiai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 draudžia teikti Europos Sąjungos (ES) rinkai ir pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius iki 24 kV, jei juose naudojamos patį didžiausią visuotinio atšilimo potencialą turinčios šiltnamio efektą sukeliančios sieros heksafluorido dujos.

KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Japonijos, sukūrė unikalų nanolazerį. Nors šio lazerio matmenys tokie maži, kad jo struktūrą galima pamatyti tik per galingą mikroskopą, potencialas – milžiniškas. Pritaikomas ankstyvai medicininei diagnostikai, duomenų perdavimui ir saugumo technologijoms, šis išradimas gali tapti ir vienu pagrindinių įrankių tyrinėjant šviesos ir medžiagos sąveiką.

Nešiojamieji kompiuteriai stipriai pakeitė mūsų darbus, laisvalaikį, bendravimą. Kompiuteriai, planšetės ir netgi išmanieji telefonai leido lengviau ir greičiau kurti, dalintis, vartoti turinį, bei daryti tai iš bet kurios pasaulio vietos, kad ir kur bebūtumėte. Nešiojamiesiems kompiuteriams užėmus rinką ir pasiūlius vartotojams judėjimo laisvę, kilo klausimas: ar stacionarūs kompiuteriai dar aktualūs šių dienų žmogui?

Kuomet skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau apglėbia kasdienybę, pravartu kritiškai reflektuoti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai švietime, bandant ne tik perprasti pačias technologijas, bet ir išnaudoti jas kaip resursą siekiant paįvairinti mokymo turinį ir pritraukti jaunosios – ekrano vaikų – kartos dėmesį.

Kiek daugiau nei po metų, nuo 2026-ųjų sausio 1-osios, energetikos sektoriaus laukia išties rimti pokyčiai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 draudžia teikti Europos Sąjungos (ES) rinkai ir pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius iki 24 kV, jei juose naudojamos patį didžiausią visuotinio atšilimo potencialą turinčios šiltnamio efektą sukeliančios sieros heksafluorido dujos.

KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Japonijos, sukūrė unikalų nanolazerį. Nors šio lazerio matmenys tokie maži, kad jo struktūrą galima pamatyti tik per galingą mikroskopą, potencialas – milžiniškas. Pritaikomas ankstyvai medicininei diagnostikai, duomenų perdavimui ir saugumo technologijoms, šis išradimas gali tapti ir vienu pagrindinių įrankių tyrinėjant šviesos ir medžiagos sąveiką.

Šiuolaikinė elektronika neįsivaizduojama be magnetų. Jie padeda pritvirtinti išmaniuosius automobiliniuose laikikliuse ir net išsaugoti duomenis kietuosiuose diskuose. Bet magnetizmas taip pat gali tapti atsakymu, ką daryti, kad mūsų telefonų baterijų netektų įkrauti kasdien, o didelė dalis prietaisų morališkai nepasentų jau po keleto metų.

Energetikos sektorius šiuo metu išgyvena reikšmingą transformacijų etapą, kurio pagrindiniai veiksniai – technologinės inovacijos ir išmanūs sprendimai. Ši revoliucija skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Elektra varomi automobiliai jau tapo kasdienybe, tačiau sunkesnis nei 18 tonų bendrosios masės elektrinis sunkvežimis kelyje – vis dar retenybė. Tam didelės įtakos turi ir vis dar nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra, per maža parama pirmosioms įmonėms, kurios pradeda transformuoti tradicinius automobilių parkus į netaršias alternatyvas, bei vis dar ne visiems pervežimų segmentams pritaikyta technika.

Nešiojamieji kompiuteriai stipriai pakeitė mūsų darbus, laisvalaikį, bendravimą. Kompiuteriai, planšetės ir netgi išmanieji telefonai leido lengviau ir greičiau kurti, dalintis, vartoti turinį, bei daryti tai iš bet kurios pasaulio vietos, kad ir kur bebūtumėte. Nešiojamiesiems kompiuteriams užėmus rinką ir pasiūlius vartotojams judėjimo laisvę, kilo klausimas: ar stacionarūs kompiuteriai dar aktualūs šių dienų žmogui?

Ką reiškia sąvoka „atsakingas dirbtinis intelektas“? Prieš pamėgindami ją apibrėžti bei aptarti jos sudedamąsias dalis, žvilgtelkime į vieną istoriją, kuri gali padėti suvokti šio reiškinio svarbą.

Siekdami saugoti miškus, Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – pažangų miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinės, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema suteikia galimybę realiu laiku stebėti miškų būklę, užtikrinti tvarią išteklių apskaitą ir kurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

2024 metais prasidėjo keli svarbūs elektroninių ryšių pokyčių procesai. Ryšių reguliavimo tarnyba primena apie tris svarbiausius: mobiliojo ryšio tinklų atnaujinimą, telefono numeracijos keitimą ir naujas galimybes 5G technologijai. Šie pokyčiai ne tik pagerins ryšio kokybę, bet ir įneš naujų galimybių šalies pramonės bei verslo sektoriuose.

Kol medžiojate nuolaidas kalėdiniams pirkiniams, kibernetiniai sukčiai savųjų ieško tamsiojo interneto turgavietėse. Skirtumas tik tas, kad jų dovanos puoštos ne raudonu kaspinu ar gražiu pakavimo popieriumi, o tūkstančiais vogtų banko kortelių numerių bei paskyrų prisijungimų.

2024-aisiais metais elektroninių ryšių rinkoje netrūko reikšmingų iššūkių. Gamtos stichijos atskleidė, kad nesame pasirengę užtikrinti ryšį ekstremaliomis sąlygomis. Siaučiantys skaitmeniniai sukčiai gyventojams kainavo milijonus eurų. O ilgalaikio strateginio požiūrio į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje trūkumas bei neefektyvus valstybės turto valdymas stabdo gigabitinio ryšio plėtrą.

Pasaulio dėmesį prikaustė Australija, uždrausianti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis populiariausiomis socialinių tinklų platformomis. O Lietuvoje tėvai patys imasi iniciatyvos riboti vaikų veiklą internete. Tyrimas atskleidžia, kad vaikų veiklą naršant kontroliuoja 8 iš 10 šeimų. Australijoje draudimus įgyvendinti bus sudėtinga, tačiau tai gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Ar klausant istorijų, kai aferistai iš nekaltų žmonių išvilioja santaupas, nekyla noras bent truputį jiems atkeršyti? Dabar jų klasta atsigręžia prieš pačius – šaltakraujų vagišių kantrybę išbando dirbtinis intelektas (DI). Jungtinėje Karalystėje (JK) veikianti telekomunikacijų bendrovė sukūrė DI pokalbių robotą, kurio vienintelis tikslas yra varginti telefoninius sukčius.

Lietuviai nežiūri televizijos, bet puikiai žino, kas ten rodoma – taip buvo juokaujama prieš gerą dešimtmetį. Tačiau šiandien ši frazė įgavo naują prasmę, nes tradicinė televizija stabiliai praranda pozicijas, o žmonių dėmesį vis labiau savinasi srautinės paslaugos.

Šiandien informacijos mainai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, procesas, vykstantis kiekvieną minutę ir sekundę. Nuo nuotraukų ar vaizdo įrašų dalijimosi su artimaisiais iki didelių darbo dokumentų perdavimo kolegoms – failų bendrinimo sprendimai šiuolaikiniam žmogui tapo ne tik svarbūs, bet ir būtini.

Socialiniuose tinkluose jau netrukus sumirgės tobulo šventinio gyvenimo vaizdai: dailiai supakuotos dovanos, gausūs stalai ir laimingi artimieji. Tačiau už šios paveikslo pusės neretai slepiasi kita realybė – nuovargis, stresas, o kartais ir liūdesys.

Kaune startuolių komandas ir technologinės ekosistemos lyderius subūrė „Kauno startuolių apdovanojimai 2024. Ekosistemos galaktika“. Tiesioginės transliacijos paaiškėjo nugalėtojai, kurių idėjos ir projektai peržengė vietinės rinkos ribas, suteikdami Kaunui tarptautinio technologijų centro reputaciją.

„Tinder“, „Bumble“, „Hinge“, „Badoo“ ir panašios pažinčių programėlės neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio. Žmonės džiaugiasi meilės istorijomis, kur pasakų princai ar princesės atkeliauja tiesiai iš svajonių šalių. Bet ar tikrai viskas yra taip gražu? Kokios grėsmės gali slėptis po panašiais pasakymais?

Daugiau nei 200 pažangių šalies ūkininkų rinkosi į konferenciją „Tiksliu žingsniu į ateitį“. Konferencijos tikslas buvo supažindinti šalies žemdirbius su naujausiomis technologijomis bei sprendimais, kurie padeda ūkininkauti tvariau ir ekonomiškai efektyviau.

2023 metais visame pasaulyje buvo užfiksuota 40 milijonų skaitmeninių klajoklių. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius gali išaugti iki 60 milijonų. Kodėl darbuotojai nori tapti skaitmeniniais klajokliais, kokie tokio gyvenimo būdo privalumai ir į ką reikia atkreipti dėmesį?

Kuomet skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau apglėbia kasdienybę, pravartu kritiškai reflektuoti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai švietime, bandant ne tik perprasti pačias technologijas, bet ir išnaudoti jas kaip resursą siekiant paįvairinti mokymo turinį ir pritraukti jaunosios – ekrano vaikų – kartos dėmesį.

Remiantis statistiniais duomenimis, pastaruoju metu visame pasaulyje mažėja knygas skaitančių žmonių. Ir tai nestebina, nes popierinę laikmeną pakeitė vaizdo ir garso formatai. Daugelis žmonių mieliau klausosi garsinių knygų arba žiūri vaizdo įrašus.

Naujas Carnegie Mellon universiteto ateities sąsajų grupės, tyrinėjančiais technologijas, kurios galėtų maitinti ausines ar bet kurį kitą mažą įtaisą, tyrimas – gaunant elektros energiją per odą – džiugina. Kitaip tariant, elektros energijos, bent jau kol ji jums bus reikalinga – niekada nepritrūks.

Pirmąjį kartą Lietuvoje buvo atliktas viešas eksperimentas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? 12 savo srities profesionalų – rašytojų, žurnalistų, komunikacijos, reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistų rašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau?“

Pastaruoju metu tenka girdėti terminą – ekranų autizmas. Kas tai yra ir kiek tai rimta? Apie tai pasakoja laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė.