Pasibaigus įtemptam brandos egzaminų sezonui, abiturientams tenka priimti dar vieną lemtingą sprendimą – nuspręsti, ką ir kur studijuoti. Tą padaryti būsimi studentai gali iki liepos 28 dienos. Apie tai, kaip nepaklysti plačiame studijų programų lauke, pasirinkti teisingą profesinį kelią bei išvengti pasikartojančių klaidų, komentuoja žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Dauguma jaunuolių savęs nepažįsta. Kai kurie mano, kad yra kažkokios savaime sėkmingos profesijos, bet taip nėra. Nėra tokių profesijų, kurios kiekvieną žmogų padarytų sėkmingą“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Vis tik perspektyvių profesijų Lietuvoje tikrai egzistuoja, viena jų – elektronikos inžinerija. Nors jai studijuoti sudaromos itin palankios sąlygos, tačiau G. Sarafinas teigia, kad dažnas moksleivis apie šią studijų kryptį bei jos kuriamas ateities galimybes gali ir nebūti girdėjęs.
„Valstybė dažnu atveju siūlo nemokamas studijas, stipendijas, verslas garantuoja darbo vietas, atlyginimus, kurie prasideda nuo 1300-1400 eurų į rankas, bet nėra kam stoti – ir jie niekaip nesupranta, kaip čia taip gali būti. Viskas vyksta dėl per vėlyvo ugdymo karjerai“, – pasakoja G. Sarafinas.
Jo teigimu, kone pusė dvyliktos klasės moksleivių egzaminų eina laikyti vis dar nežinodami, kokią studijų kryptį pasirinks po mokyklos baigimo. Šis jaunuolių neapsisprendimas, G. Sarafino nuomone, tai ne tik vėlyvo karjeros ugdymo, bet ir žinių trūkumo apie galimas profesijas pasekmė.
„Jaunuoliai žino labai mažai profesijų ir jūs tą nesunkiai galite patikrinti. Pratimas paprastas: duodate vaikui baltą popieriaus lapą ir paprašote surašyti, kiek jis žino profesijų iš galvos, be telefono. Vidutiniškai Lietuvoje jaunuolis iš galvos parašo apie 50 profesijų. Blogiausia, kad iš tiek ir renkasi. Jie nežino apie elektronikos inžineriją ar kitas profesijas, jie gyvena savo pasaulėlyje, kur ji nefigūruoja“, – pastebi G. Sarafinas.
Dar pavasarį kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatorių organizuotame renginyje „Ką patarti moksleiviui, besirenkančiam profesiją?“, G. Sarafinas karjeros specialistams akcentavo skirtingų profesijų pažinimo svarbą ir nurodė, jog užsienyje vaikai nuo 7 iki 12 klasės privalo išbandyti net 20 skirtingų profesijų.
„Įsivaizduokite, kad dvi mergaitės turi tą pačią svajonę – abi jos nori siekti odontologo profesijos. Ir Vakaruose suteikiama galimybė iš arti pamatyti ar net žaidimo forma išbandyti, kaip iš tikrųjų veikia ši profesija. Pavyzdžiui, viena su švirkštu bes į dantenas nuskausminamuosius ir tą darys ramiai bei užtikrintai, o kita baisėsis. Tą vaikai turi išbandyti jauname amžiuje – dvylikta klasė jau yra stipriai per vėlu“, – teigia G. Sarafinas.
Prieš pasirenkant studijų kryptį, pasak G. Sarafino, be galo svarbu atkreipti dėmesį ir į asmenines jaunuolio savybes, kurios neretai leidžia bent jau apytiksliai įvertinti būsimos karjeros pobūdį.
„Pabendravus su keletu jaunuolių greitai pasimato, kuriam tinka kruopštumo reikalaujančios profesijos, o kuriam – ne. Na, tarkime, ekstravertas, cholerikas, labai sportiškas jaunuolis ilgiau nei savaitę genetikos laboratorijoje nepadirbtų. Ir tai matyti jau mokykloje“, – dėsto G. Sarafinas.
Būsimiems gabiems studentams, vis dar abejojantiems, kuri studijų kryptis geriausiai atlieps jų asmenybę, G. Sarafinas siūlo unikalų receptą: pirmiausia stoti į perspektyvią, o vėliau – į mylimą profesiją.
„Visada pasiteisina toks kelias – jeigu bakalauro studijoms pasirenki gal ir ne patį mieliausią, bet perspektyvų kelią, tarkime, elektronikos inžineriją, ar kitas inžinerijos studijų programas, tai sau pakloji gerus pamatus. O vėliau, magistrantūroje, jau galima rinktis ir tai, kur labiau traukia širdis, tarkime, hobinę profesiją. Ji gali būti ir iš socialinių, ir iš humanitarinių mokslų srities, ar iš menų. Kelių skirtingų profesijų sujungimas yra nepralošiamas kelias“, - akcentuoja G. Sarafinas.
Apibendrindamas, kokie dar veiksniai neretai lemia klaidingą studijų pasirinkimą, G. Sarafinas įvardija šiuos esminius punktus: ugdymas karjerai pradedamas per vėlai, jaunuoliai nepažįsta savęs, todėl jau dešimtoje klasėje priima lemtingus klaidingus sprendimus, žino labai mažai profesijų, iš pradžių renkasi miestą, o tik tada – profesiją, pernelyg kliaujasi draugų patarimais arba stoja į naujas studijų programas.
„Mokytojai, tėvai, artimieji, karjeros specialistai turėtų paaiškinti jaunuoliams, kad tai vienas svarbiausių sprendimų gyvenime ir jo negalima priimti paskutinę minutę“, – pabrėžia G. Sarafinas.
