Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Sukurtą įvaizdį vartotojai paprastai sieja su teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai, reklamuodami savo prekes ar paslaugas, neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais. Neseniai socialinėje erdvėje pasirodė atvejis, kuomet prekių ženklo „pigu.lt“ parduotuve apsimetantys sukčiai siekė parduoti „Samsung“ telefonus ir rengė akcijas, organizuojamas neteisėtai naudojant prekių ženklą „pigu.lt“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Stiprėjant lietuviškiems prekių ženklams vis į viešumą išlendantys tokie atvejai rodo, kad svarbu ne tik tinkamai pasirūpinti savo prekių ženklo teisine apsauga, bet ir žinoti, kokių veiksmų galima imtis, pastebėjus, kad jūsų ženklu neteisėtai naudojasi kiti.
Namų darbai
Savo susikurtą prekių ženklą (ir logotipą) rekomenduojama nedelsiant įregistruoti. Tai suteikia savininkui teisę leisti arba drausti kitam asmeniui naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį.
Tiesa, prieš registruojant prekių ženklą itin svarbu gerai atlikti namų darbus. Pirmiausia, patikrinti ar nėra prašymų bei jau įregistruotų tapačių ir klaidinamai panašių ženklų. Tai galima padaryti prekių ženklus registruojančių tarnybų, pavyzdžiui, Valstybinio patentų biuro, ES intelektinės nuosavybės tarnybos „eSearch plus“ ar „TMview“ duomenų bazėse.
Analogišką paiešką reikėtų atlikti ir juridinių asmenų registre bei domenų registre. Tai leis išvengti galimų pretenzijų, protestų ar ieškinių ateityje, jei paaiškėtų, kad naujai sugalvotas prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į jau įregistruotą ženklą, juridinio asmens pavadinimą ar domeno vardą. Trumpai tariant, ankstesnių teisių paieška ateityje gali padėti sutaupyti laiko ir pinigų.
Be to, prieš teikiant prekių ženklo registracijos paraišką verta apsvarstyti prekių ar paslaugų, kurios bus žymimos šiuo ženklu, apimtį bei žymens naudojimo teritoriją (pvz., Lietuvos Respublika, Europos Sąjunga, atskiros valstybės). Nuo to priklauso apsaugos apimtis ir registracijos valstybinis mokestis. Be kita ko, svarbu įsivertinti ir šioms procedūroms reikalingą biudžetą. Tikėtina, kad prireiks teisininko arba patentinio patikėtinio konsultacijų ir atstovavimo, teks sumokėti valstybinį paraiškos įregistravimo mokestį ir pan.
Beje, naudinga pasidomėti MVĮ fondo projektu, kuris mažoms ir vidutinėms įmonėms šiuo metu siūlo finansinę paramą susigrąžinant 50-75 proc. sumokėto registracijos mokesčio.
Ženklo registracija galioja 10 metų. Tačiau ją galima atnaujinti neribotai. Svarbu tik nepraleisti registracijos galiojimo termino pabaigos. Apskritai kalbant, sveika reguliariai atlikti paiešką prekių ženklų registruose, socialinėje erdvėje ir bendrai internete.
Pažeidimai ir atsakomybė
Tais atvejais, kai kiti naudoja jūsų registruotą prekių ženklą be leidimo, galite reikalauti žalos ir patirtų nuostolių atlyginimo, draudimo įvežti ir parduoti prekes.
Pastaraisiais metais kyla nemažai klausimų dėl svetimų prekių ženklų kaip raktažodžių naudojimo „Google AdWords“ paieškos sistemoje. Konkurentai neretai nusiperka reklaminius raktažodžius, tapačius ar klaidinamai panašius į saugomus prekių ženklus. Tokiais atvejais, paieškoje įvedus vienos įmonės pavadinimą, rezultatuose atsiranda kitos įmonės internetinio puslapio skelbimas.
Už teisių į prekių ženklus pažeidimų stebėseną atsakingi yra jų savininkai. Pastebėję, kad jūsų registruotas ženklas yra naudojamas (internete ar fizinėje vietoje) be jūsų sutikimo, visų pirma, galite kreiptis į pažeidėją su pretenzija, ragindami jį nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. Pažeidėjui nesutikus to padaryti, galima kreiptis į teismą. Teisių į prekių ženklus pažeidimai gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Pastaroji gresia už stambaus masto veiklą.
Tokį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Paminėtina, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.
Kitais atvejais paprastai taikoma administracinė atsakomybė.
Socialiniai tinklai
Klientai taip pat neretai klausia, ką daryti, jeigu jų prekių ženklas naudojamas populiariose platformose, kaip antai „Facebook“ ar „Instagram“? Nerimas suprantamas – verslui socialinės žiniasklaidos platformos tapo nepakeičiamais rinkodaros kanalais. Tačiau kartu jos tapo ir dar viena vieta reikštis sukčiams.
Šias platformas valdančios bendrovės „Meta Platforms“ 2021 m. duomenimis, kiekvieną mėnesį „Instagram“ ir „Facebook“ programėlėmis naudojasi daugiau kaip 160 milijonų verslų. Pagal šių tinklų paslaugų teikimo sąlygas, politiką bei standartus tokiose erdvėse galima skelbti turinį tik tuo atveju, jei jis nepažeidžia kito asmens intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant prekių ženklus. „Meta Platforms“ tai pat yra sukūrusi įrankį (angl. Commerce & Ads IP Tool) leidžiantį identifikuoti ir pranešti apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus minimose platformose.
Jeigu visgi taip nutinka, kad prekių ženklas be savininko leidimo ar sutikimo naudojamas socialinėje medijoje, platformų valdytojai rekomenduoja pirmiausia kreiptis į pažeidėją ir reikalauti pašalinti tokį turinį. Savininkas ar jo įgaliotas asmuo taip pat gali užpildyti pranešimo apie prekių ženklo pažeidimą formą, kurią galima rasti šių socialinių platformų pagalbos centrų skiltyse.
Nepasiteisinus šiems veiksmams, prekių ženklo savininkui rekomenduojama imtis ir anksčiau aptartų veiksmų – pateikti pretenziją ir kreiptis į teismą.
Keblumų kyla ir dėl registruoto prekių ženklo naudojamo su grotažyme (angl. hashtag, #). Tai puikus būdas pritraukti peržiūrų, padaryti jūsų turinį atrandamą neribotai auditorijai ir juo dalintis. Bėda ta, kad grotažymes lengva kopijuoti.
Konstatuoti pažeidimą tokiais atvejais galima, jeigu, naudojant prekių ženklą, pažymėtą grotažyme, yra akivaizdus ryšys su prekių ženklo savininku, arba sukuriama supainiojimo su juo tikimybė. Kita vertus, jeigu grotažyme tiesiog reklamuojamas socialinės žiniasklaidos pranešimas, pažeidimą įžvelgti būtų nepalyginamai sunkiau.
Prevencija be registracijos
Nors neregistruoto žymens savininkas turi teisę naudoti savo prekės ženklą, ši jo teisė nėra išimtinė. Gana dažnai pasitaiko, kad naujai prekių ženklą įregistravęs savininkas atima žymens naudojimo teisę iš savininko, kuris tokį žymenį iki tol naudojo neregistruotą.
Neregistruotų ženklų gynimas keblus, nes savininkas negali remtis prekių ženklo registracijos suteikiamomis nuosavybės teisėmis. Neregistruoto žymens naudotojas gali ginti savo teises pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas. Jos ūkio subjektams draudžia atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, kenkiančius kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
Tokiu veiksmu laikomas ir savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į registruotą ar neregistruotą prekių ženklą.
Kiek lengviau yra apginti teises į originalius autorių kūrinius, pvz., logotipus, mat jie saugomi autorių teisėmis. Svarbu nepamiršti šalia logotipo naudoti ir autorių teisių apsaugos ženklą (c). Ginant savo, kaip autoriaus, ankstesnes teises, teisme ar Valstybiniame patentų biure, autorius savo autorystei pagrįsti turi pateikti autorinę kūrinio užsakymo sutartį arba kitus autorinės sutarties sudarymo įrodymus (kūrinio eskizus, spaudos bei leidybos darbus, ženklo naudojimo pavyzdžius ir kt.). Be šių įrodymų, nebus pagrindo spręsti, kad autorinės teisės priklauso būtent jums.
Neregistruoto prekių ženklo naudotojas savo teises kartais gali apginti pasitelkdamas ir pramoninį dizainą, kurio sudedamoji dalis yra naudojamo prekių ženklo, logotipo elementas, jeigu jis įregistruotas pagal dizaino įstatymo nuostatas.
Kitaip sakant, vienintelis patikimas būdas neregistruoto prekės ženklo savininkui užsitikrinti jo apsaugą ir pačiam apsisaugoti nuo pretenzijų bei galimų verslo nuostolių ateityje yra prekių ženklo registracija.
Karolina Žemaitytė, advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotoji teisininkė Intelektinės nuosavybės, IT ir duomenų apsaugos praktikos grupėje