Socialiniai tinklai – populiari bendravimo erdvė, bet kupina pavojų vaikams. Bene dažniausi iš jų, anot „Paramos vaikams centro“ psichologės Veronikos Lakis-Mičienės, yra patyčios ir sekstingas. LRT RADIJUI specialistė aiškina, kad norėdami apsaugoti savo atžalas, tėvai turėtų atidžiai sekti jų elgseną ir nuotaiką. Esą net keli ženklai gali išduoti, jog vaikas socialiniuose tinkluose susiduria su tam tikromis problemomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vienas iš ženklų būtų, kad vaikas yra kažkoks prislėgtas, jo pasikeitusi nuotaika, gal jis turi kažkokių paslapčių. Svarbu pastebėti, kokia yra jo nuotaika, kai jis naudojasi ir kai jis nesinaudoja (socialiniais tinklais – LRT.lt), ar kai kalbama apie tą temą, jis pasidaro kažkoks paslaptingas, kažko mums nesako, vengia kažkokių dalykų“, – teigia V. Lakis-Mičienė.
Be to, priduria psichologė, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į laiką, kurį atžala praleidžia socialiniuose tinkluose, ar jis nėra kaip nors pakitęs, taip pat į turinį, kurį vaikas renkasi ten viešinti.
Anot LRT RADIJO pašnekovės, svarbu nuo pat mažų dienų su vaiku kalbėtis apie tai, ką galima ir ko negalima daryti socialiniuose tinkluose, taip pat nustatyti aiškias ribas, kiek apskritai laiko prie ekranų jis gali praleisti per dieną.
„Man atrodo, labai svarbu į visą šitą temą pažiūrėti labai kompleksiškai ir nuo pat mažumės. Labai svarbu, kokį pavyzdį tėvai rodo, labai svarbu, kad ekranai, įrenginiai ir socialiniai tinklai vaikų neištiktų kažkokiu nekvestionuojamu būdu.
Šeimoje tai – viena iš temų, apie kurią būtų svarbu diskutuoti: tiek apie amžių, nuo kada vaikai jau galėtų (naudotis internetu – LRT.lt), kokį turinį galėtų vartoti internete, tiek apie laiką, kiek jie galėtų tam skirti. Vaikams yra per didelis ir tikrai neįmanomas uždavinys patiems visa tai susekti“, – įsitikinusi „Paramos vaikams centro“ atstovė.
Pasak jos, vaikams iki 2 metų leisti laiką prie ekranų nerekomenduojama, kadangi „jie iš to negauna kažkokios naudos, jų smegenys vystosi taip, kad jie neišmoksta iš ekranų dalykų“. Tuo tarpu vaikams, lankantiems darželį, V. Lakis-Mičienės teigimu, prie ekranų leidžiama praleisti iki pusvalandžio per dieną, pradinukams – iki 1 val., o paaugliams – iki 2 val.
„Rekomenduoju į tai pažiūrėti ir iš kitos pusės – ką per tą dieną turi šiaip nuveikti jaunas žmogus: (...) kiek jis turi pamiegoti, kiek jis turi skirti laiko fizinei veiklai, pabuvimui lauke, pabendravimui fiziniame pasaulyje, kažkokioms pareigoms atlikti. Tada [reikėtų] pasižiūrėti, kiek to laiko iš tikrųjų lieka“, – tvirtina psichologė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
