Grupė Prancūzijos menininkų sako sukūrę dirbtini intelektą, kuris žmogaus vaizduotę gali paversti piešiniais. Pirmą jų Paryžiuje jie pristatė viešai. Mokslininkai sako, netrukus žmogaus minties galėsiantys paversti ne tik piešiniais, bet ir filmais, tačiau įspėja, kad tai kelia daug etinių klausimų.
DI jau skaito žmonių mintis – vaizduotę gali paversti piešiniais / LRT stop kadras
Mintis skaitantis dirbtinis intelektas gal ir skamba grėsmingai. Tačiau tik ne Prancūzijos menininkų kolektyvui „Akivaizdu“, kuris sako juo sugebėjęs piešinį perkelti iš menininko galvos tiesiai ant drobės.
Bandymai užtruko daugelį mėnesių. Pirmiausia dirbtinio intelekto algoritmą teko apmokyti suprasti, kaip veikia smegenys žmogui įsivaizduojant kokį nors objektą. Tai menininkai užfiksuodavo magnetino rezonanso tomografija.
Kai algoritmas įgudo, vienam iš grupės narių atliekant smegenų tyrimą, parodytas tekstas, kuriame aprašytas ugnikalnio išsiveržimas, kurį jis savo galvoje turėjo kuo ryškiau įsivaizduoti 10 sekundžių.
„Aš labai galvojau apie vulkaną ir tuo metu buvo užfiksuotas mano smegenų aktyvumas, kurį dirbtinis intelektas pavertė vaizdais“, – pasakoja „Akivaizdu“ narys Pierre‘as Fautrelis.
Tiesa, pirmas blynas prisvilo. Pierr‘o mintis algoritmas atspindėjo nekaip.
„Tai ne visai tai, ką įsivaizdavau. Kita vertus, išliko reikšminiai elementai, kuriuos turėjau galvoje: degantis kalnas su tekančia lava ir kraštovaizdžiu šviesiame fone. Tai nėra mano galvoje buvusi kompozicija, aš nesu siurrealizmo ekspertas ir tai, ką įsivaizdavau, buvo arčiau fotorealizmo“, – sako jis.
Menininkų eksperimente dalyvaujantys mokslininkai sako nesitikėję ir tokių tikslių rezultatų. Sako, kad jie gali pasitarnauti tiek medicinoje, tiek smegenų veiklos tyrimuose.
„Smegenys – tai intelekto sritis, o juk dirbtinis intelektas ir bando atkartoti smegenų funkcijas, gebėjimus ir veikimą. Visiškai logiška, kad šie du procesai turėtų būti susieti“, – aiškina kolektyvo „Akivaizdu“ narys Hugo Caselles-Dupre.
Dirbdami su menininkais mokslininkai sako, kad apsiriboti piešiniais neketina. Vos per dvejus metus pasiekti rezultatai įkvepia optimizmo dėl ateities.
„Labai tikėtina, kad rytoj galėsime atkurti mintis kaip vidinį filmą, savotišką kiną. Įsivaizduosite nedidelę sceną, tarkime, kaip kas nors eina gatve, o mes panaudoję smegenų zonų signalus tai paversime vaizdais“, – prognozuoja neuroradiologas Charles‘as Mellerio.
Tačiau kūrybinė grupė sutinka, kad galimybė mintis paversti piešiniais, o gal ir kuo kitu, kelia ir daugybę klausimų, dėl galimų pavojų, kai net slapčiausios žmogaus mintys ir idėjos netrukus gali tapti nesunkiai perskaitomos ir matomos kitiems.
