Birželio 11-ąją minima Tarptautinė žaidimų diena. Žaidimai jau seniai tapo reikšminga šiuolaikinės kultūros ir laisvalaikio dalimi, o internetiniai žaidimai šiandien yra viena populiariausių pramogų formų pasaulyje, suburianti milijonus žmonių bendroms patirtims ir virtualioms bendruomenėms. Šiam populiarumui tebeaugant, mokslininkų dėmesį vis labiau traukia klausimas, kodėl vieniems žaidimai tėra malonus laisvalaikio užsiėmimas, o kitiems tampa veikla, kuriai skiriama gerokai daugiau laiko, nei buvome suplanavę. Ar tai susiję su mūsų psichologinėmis savybėmis, elgesio modeliais, o gal net genais? Atsakymų į šiuos klausimus ieško trijų Lietuvos universitetų – LSMU, VU ir VDU – mokslininkai ir Skaitmeninės etikos centras, kviesdami vaizdo žaidimus žaidžiančius ir smalsius suaugusius Lietuvos gyventojus dalyvauti tyrime.
Tyrėjų komanda
„Mes siekiame išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės į žaidimus įsitraukia labiau nei kiti ir kokie biologiniai bei psichologiniai veiksniai gali tai lemti: kaip genetiniai veiksniai, asmenybės bruožai ir emocinė savijauta yra susiję su internetinių žaidimų įpročiais bei įsitraukimu į žaidimus, – sako dr. Paulina Vaitkienė, LSMU mokslininkė, genetikė, tyrimo vadovė. – Drauge tai unikali proga dalyviams daugiau sužinoti apie save ir savo genus – turėsime galimybę teikti tokį grįžtamąjį ryšį ir tikimės, kad tai paskatins žmones įsitraukti“.
Pasaulio sveikatos organizacija žaidimų sutrikimą (angl. „gaming disorder“) įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11), taip pripažindama, kad tam tikrais atvejais žaidimai gali tapti reikšmingu psichikos sveikatos iššūkiu. Tačiau vis dar trūksta duomenų ir nėra iki galo aišku, kodėl vieniems tai įprasta laisvalaikio veikla, o kitiems tampa sudėtinga kontroliuoti žaidimų laiką, atsiriboti nuo jų ar išvengti neigiamų pasekmių kasdieniame gyvenime.
Pasak dr. P. Vaitkienės, iki šiol vis dar nepakankamai žinome, kaip genetiniai ir psichologiniai veiksniai susiję su probleminio žaidimo elgesiu, todėl šio tyrimo rezultatai gali reikšmingai prisidėti prie naujų mokslinių žinių kūrimo bei efektyvesnių prevencijos ir pagalbos priemonių vystymo.
Tyrinėjama sritis aktuali ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei, tėvams, švietimo specialistams ir psichikos sveikatos profesionalams, nes probleminis įsitraukimas į skaitmenines veiklas gali būti susijęs su miego sutrikimais, emociniais sunkumais, socialine izoliacija ar sumažėjusiu kasdieniu funkcionavimu.
„Dalyvauti tyrime verta ne tik dėl galimybės prisidėti prie svarbaus mokslinio projekto, bet ir dėl progos geriau pažinti save. Tyrimo dalyviai galės reflektuoti savo patirtis, dalyvauti genetinio profilio analizėje. Ši analizė gali padėti sužinoti, ar tam tikri genetiniai veiksniai yra susiję su didesniu polinkiu į probleminį įsitraukimą į internetinius žaidimus“, – sako tyrimo vadovė P. Vaitkienė.
Dalyvauti kviečiami 18–45 metų amžiaus asmenys, laisvai kalbantys lietuviškai. Visai nesvarbu, kiek laiko žmogus praleidžia žaisdamas internetinius žaidimus – prisijungti kviečiami tiek aktyviai, tiek retai žaidžiantys žmonės.
Apie galimybę dalyvauti ir apie patį tyrimą „GAMERISK PROFILIS: tarpdisciplininis požiūris į genetinių, psichologinių ir elgesio veiksnių sąsajas su įsitraukimu į internetinius žaidimus“ plačiau skaitykite čia: https://neuropin.lsmu.lt/gamerisk/.
Paieška archyve
