Virš Sibiro susidūrė JAV ir Rusijos palydovai

Virš šiaurinės Sibiro dalies maždaug 780 kilometrų aukštyje susidūrė JAV ir Rusijos dirbtiniai Žemės palydovai. Toks įvykis – pirmasis kosminių skrydžių istorijoje. Jo aplinkybes privati JAV žvalgybos agentūra „Stratfor“ vadina „mįslingomis“.

Antradienį virš Sibiro susidūrė du žema Žemės orbita skriejantys ryšių palydovai – 1993 m. paleistas ir šiuo metu nefunkcionuojantis Rusijos palydovas „Kosmos 2251“, kurio svoris – 950 kg, ir 1997 m. į orbitą iškeltas JAV „Iridium 33“ palydovinio ryšio programos palydovas, sveriantis 560 kg, praneša „New Scientist“.

Pranešama, kad JAV gynybos departamento ir NASA kosmoso stebėjimo priemonės užfiksavo po smūgio pasklidusį nuolaužų debesį. Remiantis pirminiais radarų duomenimis, tiesioginės grėsmės maždaug 320 kilometrų žemiau skriejančiai Tarptautinei kosminei stočiai šiuo metu nėra, tačiau potencialus pavojus vis dar nėra aiškus. Specialistų teigimu, nuolaužų debesis šiuo metu didžiausią grėsmę kelia kitiems panašiame aukštyje skriejantiems ryšių ir mokslinių tyrimų palydovams.

„Tai pirmas kartas, kai du nesugadinti palydovai orbitoje atsitiktinai įsirėžia vienas į kitą“, – pareiškė NASA Orbitinių nuolaužų programos mokslinis vadovas Nicholas Johnsonas. Jo teigimu, NASA specialistai jau pradėjo tyrimą siekdami įvertinti tokio įvykio padarinius.

Žema orbita aplink Žemę šiuo metu skrieja daugiau nei 12 tūkst. radarais matomų objektų. „Scanpix“ nuotr.

Pasak leidinio, tai, kad Rusijos palydovas yra nefunkcionuojantis ir skrieja vis žemesne orbita, buvo žinoma jau palyginti seniai. JAV strateginės karinių oro pajėgų vadavietės duomenimis po palydovų susidūrimo orbitoje pasklido daugiau nei 500 nuolaužų. Jungtinių Valstijų gynybinės kosmoso stebėjimo priemonės sugeba aptikti ir sekti aplink Žemę skriejančius 10 centimetrų skersmens ir didesnius objektus.

Po to, kai 2007 m. Kinija, bandydama antipalydovinį ginklą, balistine raketa numušė savo meteorologinį palydovą „Fengyun-1C“, orbitoje pasklido daugiau nei 2000 nuolaužų. Iki šiol šio palydovo liekanos sudaro daugiau nei 25 proc. visų žema Žemės orbita skriejančių „kosminių šiukšlių“.

NASA atstovų teigimu, po dviejų palydovų susidūrimo kilo potenciali naujų incidentų grėsmė: nuolaužos gali užkabinti kitus panašiame aukštyje skriejančius palydovus ir taip sukelti „kaskadinį efektą“.

Bendrovės „Iridium“ duomenimis, abu palydovai prieš susidūrimą skriejo didesniu nei 25 000 km/h greičiu. Tikroji žala esą paaiškės po to, kai abiejų palydovų nuolaužų debesis nustos plėtęsis.

Didžioji šių nuolaužų dalis orbitoje išliks kelias dešimtis metų. „Dauguma jų yra maždaug 790 kilometrų aukštyje, ir prireiks daug laiko, kol jos pasieks Žemę, – „New Scientist“ sakė N. Johnsonas. – Tam prireiks mažiausiai kelių dešimtmečių.“

„Iridium“ paskelbtame pareiškime teigiama, kad palydovo praradimas neatsilieps palydovinio ryšio tinklo darbui, o prarastąjį „Iridium 33“ pakeisiantis naujas palydovas bus iškeltas po mėnesio.

Privati JAV žvalgybos agentūra „Stratfor“ dviejų palydovų susidūrimą pavadino „mįslingu“. Jos teigimu, visi palydovai ir kosminės „šiukšlės“ yra stebimi JAV karinių oro pajėgų kosmoso stebėjimo tinklo, šie objektai yra sukataloguoti, apskaičiuota jų priartėjimo ir galimo susidūrimo rizika, be to, iškilus potencialiam pavojui palydovai gali jo išvengti manevruodami.

„Stratfor“ teigimu, „Iridium 33“ orbita turėjusi būti stabili – taip pat ir „Kosmos 2251“, nors pastarojo orbita buvo pamažu pradėjusi žemėti. Žvalgybos agentūros pranešime šis įvykis vadinamas anomaliu ir verčiančiu imtis rimtų žvalgybos tyrimų.