Viena mokslo sričių, kurioje Lietuva pirmauja pasaulyje, yra lazerių pramonė. Lietuvoje lazerių pramonė daugiausiai orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą. Vienas moderniausių Baltijos šalyse yra Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Šiame centre paruošti specialistai ir jų atliekami tyrimai yra gerai žinomi pasaulyje. 
Viena mokslo sričių, kurioje Lietuva pirmauja pasaulyje, yra lazerių pramonė. Lietuvoje lazerių pramonė daugiausiai orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą.
Vienas moderniausių Baltijos šalyse yra Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras. Šiame centre paruošti specialistai ir jų atliekami tyrimai yra gerai žinomi pasaulyje.
Lietuvoje pagaminami lazerių įrenginiai – parametriniai šviesos generatoriai ir stiprintuvai – užima apie 80 proc. pasaulinės šių lazerių gamybos rinkos. Šie lazeriai naudojami medicinos, chemijos, biologinių tyrimų srityse.
Lazerinių tyrimų centro pasiūlytas naujoviškas labai trumpų šviesos impulsų stiprinimo būdas – parametrinis moduliuotų impulsų stiprinimas – naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų.
„Mūsų konkurencingumą ir mokslinę pažangą skatina ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Už šiuos pinigus buvo atnaujintos patalpos, įrengtos laboratorijos. Nupirkta moderni įranga – įvairūs lazeriai, spinduliuotės registracijos įranga, optiniai stalai ir optinių komponentų laikikliai, optiniai ir lazeriniai elementai“, – pasakojo Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vedėjas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis.
Panašių į Vilniaus universitete įsikūrusį centrą pasaulyje yra gana daug. Didelėse valstybėse yra ir didesnių, ir geriau aprūpintų lazerinių centrų. VU LTC išsiskiria tuo, kad jame sutelktas kvalifikuotas mokslinis kolektyvas turintis didelį įdirbį netiesinės optikos ir ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje.
Lietuvai Lazerinių tyrimų centras naudingas tuo, kad vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus naujose lazerinių technologijų srityse ir tuo pačiu ruošia specialistus, susipažinusius su naujomis sritimis ir galinčius kurti šių sričių produktus.
Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje lazerių situacija žymiai blogesnė. Pastarosiose šalyse praktiškai nėra lazerių pramonės. O esamos mokslinės laboratorijos nepalyginti prasčiau aprūpintos ir mažiau žinomos.
Piniginė parama – mokslo kokybei gerinti
Lietuvos mokslas netrukus žengs į naują etapą, nes mokslui ir moksliniams tyrimams skirta beveik 2 milijardai litų. Tai – ES struktūrinių fondų parama, skirta 2007–2013 metams.
Didelė dalis lėšų skiriama nacionalinėms kompleksinėms programoms įgyvendinti. Ketinama atnaujinti studijų programas, rengiami reikalingi specialistai, atliekami svarbūs moksliniai tyrimai, o gauti tyrimų rezultatai pritaikomi verslui.
Kita ES paramos dalis skirta kurti Integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius). Slėniuose bus finansuojami konkretūs projektai bei sutelkiamos pajėgiausios mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos bei sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių tyrimų padaliniams.
ES struktūrinių fondų parama taip pat suteikiama tarptautinio lygio tyrimus atliekantiems mokslininkams bei toms sritims, kur jau dabar turima tam tikra verslo ir mokslo bendradarbiavimo patirtis.
„Visos tos kryptys – kompleksinio sektorių plėtojimo, geografinio koncentravimo ir kompetentingiausiųjų rėmimo – yra suderintos tarpusavyje. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys.
Parama – mokslui populiarinti
2007–2013 metais Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje programoje slėnių plėtrai numatyti 400 mln. litų.
Dar 100 mln. litų atiteks Saulėtekio slėnyje įsikursiančiam Nacionaliniam atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrui. Beveik 500 mln. litų suma skiriama tyrėjų karjeros programai įgyvendinti.
„Tyrėjų karjeros programos pagrindiniai tikslai yra sukurti ir plėtoti subsidijų mokslininkams bei moksliniams tyrimams sistemą Lietuvoje. Taip pat ši programa užtikrina mokslininkams prieigą prie tarptautinių mokslinių duomenų, publikacijų bazių, remia mokslo populiarinimą visuomenėje, o ypač tarp moksleivių“, – tvirtino A. Žalys.
Beveik 1 milijardas litų numatytas mokslinių tyrimų centrams, mokslinėms programoms, Lietuvos mokslo tarybai bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai tobulinti.
„Universitetas be mokslinių tyrimų – ne universitetas. Todėl ES struktūrinių fondų lėšos pakels ir universitetinių studijų, ypač magistrantūros bei doktorantūros, kokybės lygį ir pritrauks ypač gabius studentus“, – teigė A. Žalys.
Mokslininkai bus mažiau priklausomi
2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšos mokslininkams leidžia būti mažiau priklausomiems nuo institucijos administracijos, nes dėl perspektyvius projektus vykdančių mokslininkų tos institucijos pradės konkuruoti.
„Finansavimas sudaro sąlygas naujai mokslinių tyrimų kokybei. Institucijoms atsiras poreikis pritraukti geriausius mokslininkus, geriausius studentus. Geras mokslininkas tampa asmenybe, galinčia diktuoti savo sąlygas“, – sakė A. Žalys.
Nacionalinių mokslo programų finansavimas leidžia ne tik geriausiems mokslininkams laimėti konkursus atskirų programų projektams įgyvendinti, bet ir sudaro galimybes valstybei spręsti svarbias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros problemas. Taip pat didina mokslininkų prestižą ir šios profesijos patrauklumą tarp jaunimo bei skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą.
