Nepilotuojamų aparatų mėgėjai prisipažįsta, kad idėja sukurti robotą, kuris padėtų gelbėtojams ieškoti žmonių, gimė per didžiulio rezonanso sulaukusį Almos Bružaitės-Jonaitienės vaikų dingimą. Kai broliukai buvo dar ieškomi, vyrai pagalvojo, kad pareigūnams labai praverstų vaizdas iš viršaus. Tačiau pramoninkai iš tokio pasiūlymo tik pasijuokė. Esą tai kainuoja milijonus. Užsispyrę mokslininkai patys sukūrė robotą, kurį įvertino vos 12 tūkst. litų.
Skraidyklė „Spider“. D. Antainaičio nuotr.
Kaip DELFI pasakojo vienas iš grupės narių, Darius Antanaitis, darbas užtruko apie pusantrų metų. Pirmi du aparatai sulūžo, trečiasis jau gali atlaikyti smūgius. Anot jo, prietaisas atrodo primityviai, bet jis sukonstruotas taip, kad kritimo atveju lūžę „kojų“ varžtai sušvelnintų smūgį ir apsaugotų svarbiausius mechanizmus.
Pusės metro skersmens, 2 kg sverianti skraidyklė „Spider 640“ gali skristi 40 km/h greičiu. Didžiausias aukštis – 600 m. Maksimalus papildomas svoris – 1 kg.
Darius Antanaitis. DELFI (K. Čachovskio nuotr.) |
---|
Anot pašnekovo, ant aparato galima kabinti bet kokią įrangą. Priklausomai nuo pasirinktų prietaisų, skraidyklė gali filmuoti, fotografuoti, matuoti oro užterštumą, radiaciją, paimti vandens ar dirvožemio mėginius, įvertinti katastrofų ir pažeidimų mastą, transliuoti pranešimus per garsiakalbius, pernešti krovinį bei vykdyti kitas užduotis.
„Galima netgi aukštai ant stogo dirbančiam kolegai nusiųsti kokį nors įrankį, kurio jis nepasiėmė, – apie prietaiso galimybes pasakojo D. Antanaitis. – Arba po cheminės avarijos nebūtina po skystą amoniaką braidyti žmonėms. Galima pasiųsti aparatą, kuris pamatuos oro užterštumą, paims mėginius, nufotografuos teršalus. Taip pat robotas galėtų nunešti daiktą ten, kur negali patekti gelbėtojai, arba nutūpti šalia nukentėjusiojo, transliuoti vaizdą ir padėti su juo susikalbėti“.
Anot pašnekovo, panašius aparatus labai plačiai naudoja amerikiečių, britų bei vokiečių policija. Tačiau užsienyje jie kur kas bangesni – kainuoja apie 15 tūkst. dolerių. Pareigūnams robotai padeda sekti, persekioti, stebėti automobilius. Kariuomenėje dominuoja brangesni, per milijoną kainuojantys įrenginiai, tiesa, jie skrenda tolimus atstumus ir turi daug funkcijų.
Skraidyklė „Spider“. Dariaus Antainaičio nuotr.
„Mūsų robotas paprastas, todėl jį galėtų naudoti eilinis karys. Juk dažnai tereikia žinoti, kas vyksta maždaug per kilometrą į priekį. Turbūt prisimenate pernai įvykusią tragediją Afganistane, kai žuvo lietuvių karys. Jei maršrutui patikrinti būtų nusiųstas toks robotukas, būtų galima išgelbėti žmogaus gyvybę. Toks robotas galėtų būti siunčiamas ten, kur žmogui gresia pavojus. Arba kai prie Seimo kilo riaušės: jei policija būtų viską nufilmavusi iš viršaus, riaušininkus nesunkiai identifikuotų“, – roboto galimybes vardijo vienas jo kūrėjų.
Prireikus aparatas maždaug pusvalandžiui gali pakibti vienoje, o vėliau, be papildomų operatoriaus veiksmų, automatiškai grįžti.
Vaizdas, kuris matosi, priklauso nuo pasirinktos kameros. Galima filmuoti iš viršaus arba tiesiai. Priklausomai nuo aparatūros, vaizdą galima priartinti.
Skraidyklė „Spider“. Dariaus Antainaičio nuotr.
Robotas valdomas pulteliu, o operatorius, užsidėjęs specialius akinius, ne tik mato aparato perduodamą vaizdą, bet ir tam tikrus parametrus – aukštį, temperatūrą, kiek baterijos liko aparatui, kokiu atstumu jis nutolęs ir pan.
Robotų kūrėjai ketina savo ieškojimus tęsti toliau. Jų planuose – aplinkosaugos darbams skirti robotas automobiliukas ir robotas laivas.
Vaizdo medžiagoje – buitine kamera skraidyklės nufilmuota panorama bei jos skrydis iš šalies.