„Automatai yra tokios mašinos, kurios mėgdžioja natūralius gyvų būtybių judesius ir veiksmus“ – A. Kobrinskis.
Po nedidelės pertraukos, tęsiame straipsnių ciklą apie robotus. Ankstesnėje, III straipsnių ciklo dalyje, išsiaiškinome koks išradimas paklojo pamatą šiuolaikinio roboto atsiradimui ir paaiškėjo, kad tai – mechaninis laikrodis.
Laikrodininkai visais laikais buvo gerbiami didikų ir valdžios vyrų, kurie puošniausius juvelyrų darbus dovanodavo savo moterims. Šio amato žinovai ir yra tie genijai, visiems laikams į enciklopedijas įrašę sąvoką „automatas“ (automatinis įrenginys).
Kas toliau? Juk laikrodis – tai ne robotas. Atkeliavome iki to momento, kai kompiuteris pranoko mus pačius! Kalbu apie ESM.
Elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM) revoliucija
Mokslinė techninė revoliucija prasidėjo tada, kai buvo sukurti automatiniai įrenginiai, pavaduojantys fizinį ar protinį darbą dirbančius žmones. Darbas tapo našesnis, kokybė padidėjo, o pats žmogus daugiau laiko galėjo skirti šeimai ir kūrybinei veiklai.
Tai pasidarė realu 1946-iais metais sukūrus elektroninę skaičiavimo mašiną (ESM). „Eniakas“ (ENIAC) – taip vadinosi pirmoji ESM – buvo sukurta Pensilvanijos universiteto elektrotechnikos fakultete. „Eniakas“ užėmė 200 kvadratinių metrų ir svėrė net 30 tonų.
Sudauginti du devynženklius skaičius nėra taip paprasta ir tai užtruks keletą minučių. Jei mokate skaičiuoti aritmometru, daugyba truks 10–15 sekundžių. „Eniakas“ sugebėjo atlikti 200–300 tokių veiksmų per sekundę. Po dešimties metų nauji ESM atlikdavo 100–150 tūkst. tokių operacijų, dar po dešimties – 5 mln.
„Wikipedia“ nuotr.
Dar geriau – 30 tonų, per visą kambarį įrengtas aparatas, vėliau tapo nedideliu kubu, sveriančiu ne daugiau kaip 30 kg. Šiais laikais „mini“ tapo „mikro“, kurių „širdis“ yra tokio pat dydžio, kaip adatos galiukas. Juk toks įrenginys gali būti įtaisytas bet kur, pradedant šviesoforu, baigiant vaikišku barškučiu.
Praktinis sistemų panaudojimas
Nebūtų tikslinga sakyti, jog šis aparatas tegali skaičiuoti. Tikroji jo funkcija – atlikti veiksmus su informacija, o į tai įeina ir informacijos rūšiavimas (pagal rūšį, vertę, dydį, spalvą, kt.), funkcijų su ta informacija atlikimas, tame tarpe ir minėtas matematinių veiksmų atlikimas.
Apie robotus retro stiliumi (V dalis)