RSS, sena gera naujienų ir kitos informacijos „pristatymo“ tarnyba, man tebėra pagrindinis skaitmeninio informacijos srauto šaltinis. Tačiau RSS, nepaisant visų jos privalumų, netapo masinio vartojimo technologija. 
RSS, sena gera naujienų ir kitos informacijos „pristatymo“ tarnyba, man tebėra pagrindinis skaitmeninio informacijos srauto šaltinis. Tačiau RSS, nepaisant visų jos privalumų, netapo masinio vartojimo technologija. Jei tikėsime „Google Reader“ pateikiamais populiariausių lietuviškų svetainių skaičiais, RSS naudojasi maždaug 1 iš 10 ar 1 iš 12-os Lietuvos internautų. Tai nemažas būrys, bet daug didesnis į oranžines piktogramas svetainėse visai nekreipia dėmesio.
Galimas dalykas, kad RSS yra pernelyg nenuosekli. Kas bus, kai paspausiu RSS nuorodą? Pamatysiu XML kodą? Suformatuotą srautą? Gausiu įvairių mygtukų kratinį, iš kurių nė vienas man nepažįstamas, ar atsidarys kokia nors išorinė programa? Viskas priklauso nuo to, kaip sukonfigūruota OS, jos programos ir naršyklė. Juokai iš patyrusio vartotojo perspektyvos, tačiau pernelyg painu masiniam naudojimui.
O ir pačios prenumeratos – sukaupi šimtus, ir paskui kankina sąžinė, kad neperskaitei visko, ką užsakei. Tarsi būtum tinginys ar tiesiog nesugebantis valdyti savo informacinių poreikių žmogus. Šimtai prenumeratų gerai, kai rašai „Blogoramą“, tačiau kasdien toks srautas greta įdomių rašinių pateikia ir labai daug kamšalo.
Na, ir galiausiai – socialinių tinklų konkurencija. „Facebook“ ir „Twitter“ pilna rekomendacijų. Paskaityk tą, paklausyk šitą, pažiūrėk aną! Ar bereikia RSS, jei net draugų rekomendacijų nespėji peržiūrėti?
Tačiau ir socialiniai tinklai turi savo trūkumų. „Facebook“ įdeda pašto ženklo miniatiūras ir kelis pristatymo žodžius, iš kurių dažniausiai neįmanoma suprasti, ar verta spausti nuorodas. Iš fotoalbumų matyti tik viena ar kelios smulkios nuotraukėlės, videoklipus reprezentuoja tamsios taškuotos neįžiūrimos dėmės.
Ne ką geriau ir „Twitter“. Kuri nuoroda įdomesnė: „wrncsy“ ar „pjc3wjf“? Jei žinutės autorius nepristato plačiau, dauguma tų „pcw7zxy“ lieka nepaspaustos. Taip, yra programų, kurios iššifruoja trumpintus adresus, bet ne visi jomis naudojasi. O kartais URL nedaug daugiau pasako už trumpinį.
Aš nežinau, ar „Flipboard“ („iPad“) kūrėjai sumanė programą dėl šių priežasčių, ar dėl kitų, tačiau „pirmas pasaulyje socialinis žurnalas“ išėjo labai vykęs.
Ką daro „Flipboard“? Ji seka jūsų „Facebook“ ir „Twitter“ srautą, išrenka iš jo nuorodas į rekomenduojamus resursus internete ir padaro iš jų personalizuotą interaktyvų žurnalą. Kuo daugiau draugų turite „Facebook“ ar „Twitter“, tuo dažniau atsinaujina „Flipboard“ turinys. Kuo tie draugai įdomesni, tuo originalesnis „Flipbook“ žurnalas ir jo medžiagos.
Pats žurnalas yra dailiai sudėliotas. Nors į puslapius dedami tik originalios medžiagos fragmentai, jie yra pakankamai dideli, kad galėtum apsispręsti, ar verta atidaryti svetainėje. Originali svetainės versija kraunama fone, tad ji atsidaro iš karto, vos paspaudus „view on website“. „Flipbook“ labai įdomiai integravo socialines „Twitter“ ir „Facebook“ savybes. Straipsnius, žinutes, nuotraukas, videoklipus galima „pamėgti“, paskelbti pakartotinai (retweet), pakomentuoti ar tiesiog įterpti į savo tekstą. Prie kiekvieno „straipsnio“ matyti ir kas jį įvertino ar pakartojo kitiems.
Jei dar neturi būrio įdomia medžiaga besidalinančių draugų socialiniuose tinkluose, tai „Flipbook“ pasiūlys jau suformuotus srautus – viską, nuo politikos naujienų iki madų pasaulio ar technologijų. Yra srautų mėgstantiems skaityti ilgus rimtus straipsnius, yra srautų mėgstantiems paskalas, humorą ar, pavyzdžiui, besidomintiems atsinaujinančios energijos projektais. Bene pats patraukliausias dykinėtojui – „FlipCool“, kuriame, tarsi gausiai iliustruotame „Digg“ ar „Reddit“ žurnale, rasi populiariausias įdomybes.
Geriausia, kad „Flipboard“ galima vartyti visiškai pasyviai – „lankstai“ pirštu puslapius (geriau matyti videoklipe, kaip tai vyksta) ir peržiūrinėji viską, kuo šiandien gyvena interneto bendruomenė. Programos kūrėjai buvo apstulbinti, kaip žmonėms tai patinka – kai kurie „Flipbook“ naudoja kaip laiko mašiną, įbrisdami į kelių metų senumo „Facebook“ srautą. Kitas netikėtas dalykas – smalsumas dirstelėti į kito žmogaus „Flipboard“ – juk kiekvieno jis yra skirtingas ir nepakartojamas!
Antraštėje „Flipboard“ panaudojau bendrine prasme. Ši programa kol kas yra tik „iPad“ sistemoms. Tačiau nė kiek neabejoju, kad jei ne patys „Flipboard“ žmonės, tai kas nors kitas sukurs socialinius skaitmeninius žurnalus visoms OS – gal ir HTML versiją naršyklei. Socialinis žurnalas – naujas dalykas su didele ateitimi. Jis daug paprastesnis naudoti nei RSS ar netgi tas pats „Twitter“ ir „Facebook“. Turi draugų – turi ir unikalų žurnalą specialiai tau!
