Styvas Džobsas: šešios priežastys, kodėl „Adobe Flash“ ne vieta „iPhone“ telefone

Karas tarp Styvo Džobso (Steve Jobs) ir „Adobe“ dėl leidimo diegti „Flash“ technologiją „iPhone“ telefone pagaliau gali būti nusvertas „Apple“ naudai. Kompanija nenori įsileisti „Flash“ į „iPhone “ platformą, ir iki šiol niekas nežinojo kodėl. Dauguma spėliojo, jog vienintelė priežastis – siekimas visais įmanomais būdais sumažinti bet kokią „App Store“ programoms galimą konkurenciją, tačiau tokias kalbas paneigė Styvas Džobsas, pateikęs šešias rimtas priežastis, kodėl „Adobe“ technologijai ne vieta jų telefonuose.

Pirmoji „Flash“ problema – tai uždara sistema. Nors internete gausų „Flash“ turinio, tai dar nereiškia, kad jis atviras, kadangi „Flash“ sistema ir viskas, kas su ja susiję, yra kontroliuojama tik „Adobe“ – ji neatvira. „iPhone OS“ taip pat uždara, tačiau „Apple“ tiki, jog visos naudojamos interneto technologijos turėtų būti atviros. „Vietoje „Flash“ „Apple“ pasirinko HTML5, CSS ir „JavaScript“ – visos jos atviros“, – pranešime teigia „Apple“.

„Apple“ mobilieji įrenginiai sukurti veikti kuo didesne sparta, naudojant kuo mažiau energijos, būtent tokiu būdu įdiegti minėtieji standartai. HTML 5 standartas, nuo šiol naudojamas „Google“ ir daugelio kitų, suteikia galimybę internete sukurti pažangią grafinę, animacinę, ir bet kokią kitą informaciją be jokių papildomų įskiepių, kaip kad „Flash“. Viskas kuriama gimtuoju kodu, todėl nereikia trečiųjų šalių programų apdoroti papildomai informacijai – sutaupoma daug energijos. Be to, HTML 5 yra visiškai atvira ir valdoma HTML komiteto, kuriam priklauso „Apple“.

Ne gana to, „Apple“ neapsistoja ties tuo. Ši kompanija pati pradėjusi nuo mažo projekto, šiandien yra sukūrusi vieną populiariausių interneto technologijų „WebKit“. Tai visiškai atviras HTML 5 interneto puslapių atvaizdavimo variklis, naudojamas „Safari“ interneto naršyklėje, „Google“ telefonų naršyklėse, „Palm“, net pačios populiariausios mobiliosios „Symbian“ sistemos kūrėjai pasirinko „WebKit“, o „BlackBerry“ naudos šią technologiją nuo šių metų. Ši atvira sistema tapo standartu visoms mobiliosioms platformoms.

Taip pat „Apple“ buvo kaltinta tuo, jog nesuteikia galimybės naudotis pilnaverčiu internetu su „iPhone“ ir kitais „iPhone OS“ prietaisais. „Apple“ teigia, jog tai netiesa. Internete maždaug 70 proc. visų vaizdo įrašų yra pateikiami naudojant „Flash“, tačiau dauguma nežino, jog visi šie vaizdeliai gali būti pateikiami pažangesniu H.264 formatu, kuris yra palaikomas „iPhone“, „iPad“ ir „iPod Touch“. Tačiau „Adobe“ apie tai nekalba nenorėdama sumažinti „Flash“ populiarumo.

„Apple“ mano, jog H.264 anksčiau ar vėliau bus pastebėtas, o šiuo metu dėl filmukų neverta per daug graužtis, kadangi „App Store“ yra specialios programos, skirtos peržiūrėti populiariausių interneto vaizdo tinklapių turiniui. „YouTube“ šiuo metu yra sukrovusi maždaug 40 proc. visų interneto filmukų, ji turi specialią „iPhone“ programą.

Ši programa kartu su specialiomis „Vimeo“, „NetFlix“, „Facebook“, ABC, CBS, CNN, MSNBC, „Fox News“, ESPN, NPR, „Time“, „The New York Times“ ir kt. „iPhone“ programomis išsėmės suteikia galimybę pasiekti didžiąją dalį vaizdo medžiagos internete su telefonu.

Vienintelis „Adobe“ kaltinimas, su kurio sutinka „Apple“, tai nesuteikta galimybė su telefonu žaisti „Flash“ žaidimų. Kita vertus, ar tai būtina? „AppStore“ interneto programų parduotuvėje yra daugiau nei 50000 žaidimų, kurių dauguma nemokami. Juk „iPhone“ turi pačią didžiausią žaidimų biblioteką mobiliajai platformai pasaulyje.

Trečioji priežastis dėl ko „Flash“ niekada nepasieks „iPhone“ – saugumas. Antivirusinių gamintojas „Symantec“ 2009 tyrime pabrėžė, jog „Flash“ buvo viena daugiausiai saugumo problemų sulaukusių sistemų. „Mes taip pat žinome, kad „Flash“ yra primoji priežastis, dėl ko dažniausiai „užlūžta“ „Mac“ kompiuteriai“, – sakė „Apple“. Dėl šių priežasčių „Apple“ nenori sumažinti jų produkto saugumo.

„Apple“ teigimu, įdiegus „Flash“ sumažėtų ne tik saugumas, bet ir sparta. Ši technologija iki šiol rodė ganėtinai prastus veikimo rezultatus telefone. „Apple“ teigia: „Mums dar neteko matyti jos veikiančios telefone“. „Adobe“ jau antrus metus atidėlioja šią sistemą telefonams, pirma jie ją žadėjo anksti 2009. Tuomet pirmojoje 2010 metų pusėje, vėliau jie ją atkėlė į antrąją šių metų pusę. „Apple“ tiki, jog galop ji atkeliaus į telefonus, bet džiaugiasi netapę jos laukiančiais ir stovinčiais vietoje gamintojais.

Baterijos veikimo trukmė pranešime aptarta kaip ketvirtoji esminė „Flash“ technologijos ir „iPhone“ telefonų tarpusavio bėda. Norint pasiekti šaunius baterijos ištvermės rezultatus, reikia, jog grojama vaizdo medžiaga būtų apdorojama techninės įrangos lygyje. Apdorojimas su programine įranga, veikiančia techninės įrangos lygyje, reikalauja per daug energijos. Tai tas pats, kas raškyti obuolius nuo obels ir nedėti jų iškart į krepšį, o ant žemės, nuo kurios jie vėliau sudedami į krepšį – būtent taip veiktų „Flash“ telefone.

Jau aptartas H.264 standartas palaikomas daugelio telefonų mikroschemų ir vaizdai koduoti šiuo standartu būtų atkuriami techniniame lygyje, šią sistemą šiuo metu naudoja „Apple“, „Google“, „Vimeo“, „Netflix“ ir daugelis kitų. „Flash“ neseniai buvo atnaujintas šiuo standartu, tačiau yra viena paprasta priežastis, kodėl „Flash“ vis vien šiuo atveju netinka. Dauguma vaizdelių internete sukurti naudojant senąją koduotę, kurią reikia šifruoti pirmiausia programų lygiu, o tik tada techninės įrangos lygmeniu. „iPhone“ H.264 vaizdą gali groti iki 10 valandų, tradiciniu būdu koduotą vaizdą galima groti mažiau nei 5 valandas iki baterijos pilno iškrovimo.

Kuomet H.264 standartas įsigalios ir interneto paslaugų tiekėjai jį pradės naudoti, nereiks nei „Flash“, nei jokių kitų įskiepių. Viskas bus daroma gimtuoju kodu ir veiks su dauguma prietaisų.

Penktoji priežastis kodėl Styvas Džobsas taip ilgai priešinasi „Flash“ – pirštai. Juk „iPhone“ sukurti valdyti lietimu, „Flash“ buvo sukurta kompiuteriams ir valdymui pelyte. Puikus pavyzdys – populiariausias Lietuvoje socialinis „One.lt“ portalas. Ten valdymas paremtas iššokančiais langais: kuomet pelė yra užvedama virš tam tikros nuotraukos, iššoka papildomas langas su funkcijomis, kurių vieną galima pasirinkti. Piršto užvesti negalima, galima tik liesti arba ne, todėl tinklapių savininkams tektų keisti sistemas. O jei jau tą reikia daryti, kodėl nenaudoti pažangesnių ir spartesnių technologijų (HTML 5, CCS, „JavaScript“ ir kt.)?

Paskutinioji ir bene svarbiausia priežastis – „Adobe“ nenori suteikti galimybę programų kūrėjams kurti programas naudojant „Flash“. „Turime skaudžios patirties, kuomet leidžiant trečiųjų šalių programų kūrėjams suteikti įrangą kurti programoms naudojant jų technologiją, o ne gimtąjį sistemos kodą, atsiranda nestandartinės programos ir jos pablogina visos sistemos vystymosi eigą“, – teigia „Apple“.

Galop kompanija priėjo vieną išvadą: „Flash“ buvo sukurta per kompiuterių erą – asmeniniams kompiuteriams su pelėmis“, – pranešime teigė „Apple“. „Tačiau mobiliojoje eroje – svarbiausia energijos taupumas, liečiama sąsaja ir atviri interneto standartai – visa tai, ties kur „Flash“ nuvilia“.

Ką apie tai mano „Adobe“ vadovas? Jo atsakymas į šiuos „Apple“ pareiškimus ganėtinai paprastas: „Mes visiškai pasitikime savo jėgomis dirbti kartu su „Apple“, kaip ir su bet kuriais kitais gamintojais“, – jis taip pat pridūrė: „mes sunkiai dirbame norėdami pritaikyti „Flash“ didiesiems gamintojams, tokiems kaip „Google“, RIM, HP, „Microsoft“ ir kt“. Kitaip tariant, „Adobe“ net nesiruošia ginčytis su „Apple“, jie nutarė judėti tolyn, palikdami „Apple“ užnugaryje ir panašu, jog tai jiems sekasi ganėtinai neblogai.

Artėja „Android 2.2“ sistemos su „Flash“ pristatymas. Neseniai buvo pristatytas „Nokia N8“ modelis su „Symbian^3“ sistema, palaikančia „Flash“. Galbūt ateityje, pasiteisinus šiai technologijai, „iPhone“ supras padarę klaidą, o galbūt internete įvyks revoliucija ir išpopuliarės naujosios technologijos, link kurių juda „Apple“...