Prieš 25 metus rinkoje pasirodė pirmasis mobilusis telefonas. Nuo to laiko neatpažįstamai pasikeitė ir jis pats, ir pasaulis. Neseniai D. Britanijoje surengtoje visuomenės apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti blogiausius visų laikų išradimus, mobilusis telefonas užėmė antrąją vietą – jis sekė iškart po ginklo, pralenkęs atominę energiją, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“.
Prieš 25 metus rinkoje pasirodė pirmasis mobilusis telefonas. Nuo to laiko neatpažįstamai pasikeitė ir jis pats, ir pasaulis.
Neseniai D. Britanijoje surengtoje visuomenės apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti blogiausius visų laikų išradimus, mobilusis telefonas užėmė antrąją vietą – jis sekė iškart po ginklo, pralenkęs atominę energiją, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Galbūt konservatyvieji britai pernelyg nusistatę prieš mobilųjį telefoną, kita vertus, žmonių, kuriuos erzina nuolatiniai garsūs pokalbiai viešajame transporte, kavinėse ar net miško laukymėje, skaičius didėja ir kitose šalyse. Juk mobilieji telefonai patinka toli gražu ne visiems.
O vilniečiams, koks blogiausias visų laikų išradimas? „Balsas.lt“ apie tai pasiteiravo žmonių gatvėje. Vaizdo reportažą žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Tačiau reikia būti sąžiningiems ir pripažinti, kad mobiliojo telefono išradimas vis dėlto žmonijai atnešė nemažai naudos, pastebi dienraštis. Kažin ar kas nors šiandien gali įsivaizduoti eilę prie taksofono būdelės, kurioje skambinantysis išpažįsta visas savo nuodėmes, ar karštligiškas dviejų monetų paieškas ir po to sekantį atradimą, kad aparatas vis dėlto pageidautų telefono kortelės. Mobilusis telefonas kiekvieną žmogų pavertė beveik visada ir visur pasiekiamu, tačiau tai, deja, susiję su kai kuriais pavojais ir šalutiniais poveikiais. Jis pakeitė pasaulį, be to, gana sparčiai.
Nuo to laiko praėjo jau ketvirtis amžiaus: pirmasis serijinis mobilusis telefonas rinką pasiekė 1983 m. birželio 13 dieną – suprantama, Amerikoje. Bendrovės „Motorola“ pagamintas „Dynatac 8000x“ svėrė beveik 800 gramų, jo ilgis buvo 33 cm – švelniai tariant, ne itin patogus nei nešioti, nei kalbėti. Vėliau dėl savo formos jis buvo pramintas „kaulu“, o pikti liežuviai tvirtino, kad jeigu jis namuose nukristų ant grindų, tai išgirstų dviem aukštais žemiau gyvenantys kaimynai. Kad ir kaip būtų, juo jau buvo galima skambinti – tiesa, didžiausia pokalbių trukmė siekdavo vos pusvalandį, nes išsikraudavo akumuliatorius. Naujoji bendravimo laisvė taip pat pasirodė esanti ne tokia jau pigi: aparatas kainavo beveik 4 000 dolerių, rašo „Berliner Zeitung“.
Tiesą sakant, mobilusis telefonas buvo išrastas dešimčia metų anksčiau. Bendrovės „Motorola“ inžinierius Martinas Cooperis iš pradžių jį pritaikė policijos radijo ryšiui, kad šerifams nereikėtų kiekvieną kartą skubėti prie automobilio, kai juos kviesdavo centras ar kai patiems reikėdavo perduoti informaciją. Po to Cooperiui šovė mintis, kad nešiojamuoju galima padaryti visą aparatą, ir tada, kaip teigia legenda, kartu su savo inžinierių grupe jis per šešias savaites sukonstravo tokio telefono prototipą. 1973 m. balandžio 3 dieną jis pirmasis iš vienos Manheteno gatvės paskambino konkuruojančios bendrovės „AT&T” tyrimų ir plėtros skyriaus vadovui, kad praneštų jam džiugią naujieną. Tiesa, po to prireikė dar 10 metų, kad mobilusis telefonas taptų prieinamas kiekvienam (tai yra, galinčiam už jį susimokėti), tačiau tai labiausiai priklausė nuo būtinybės sukurti mobiliojo ryšio bazinių stočių tinklą ir gauti visas reikiamas licencijas bei leidimus. O visam tam reikėjo laiko.
Jau po metų, kai buvo parduotas pirmasis mobilusis telefonas, jį buvo įsigiję 300 tūkstančių amerikiečių. Vokietijoje apie ką nors panašaus nė nesvajota, pastebi dienraštis. Nors 1985 m. jau egzistavo vadinamasis portatyvinis telefonas, panašus į nedidelę dėžutę su rankenėle ir prijungtu telefono rageliu bei gana ilga antena, vis dėlto pirmasis tikras mobilusis telefonas, kuris vadinosi „International 3200“ ir kainavo net 3000 markių, Vokietijos rinkoje debiutavo tik 1992-ųjų vasarą. Jis svėrė „vos“ 500 gramų, taigi buvo lengvesnis, nei pats pirmasis modelis, ir naudojantis juo jau buvo galima skambinti visoje šalyje per pirmąjį skaitmeninį „D-Netz“ tinklą, nors iš pradžių „baltų dėmių“ tinklo aprėpties žemėlapyje buvo gana nemažai.
Šiandien visame pasaulyje naudojama apie 3,3 milijardų mobiliųjų telefonų. Mobiliuoju ryšiu galima pasiekti beveik 80 proc. planetos gyventojų – jei reikia, net ir Kilimandžaro viršūnėje. Per trumpą laiką mobilusis telefonas daug ko išmoko: juo galima jungtis prie interneto, žiūrėti televiziją ar nutraukti romantiškus santykius išsiuntus SMS žinutę. Neseniai Amerikoje buvo pristatytas naujausias „iPhone“. Jis reklamuojamas kaip dvigubai greitesnis ir perpus pigesnis mobilusis telefonas.
Mobiliojo telefono išradėjas Martinas Cooperis, kuriam šiemet suėjo 79 metai, nėra patenkintas rezultatais. Dabartiniai mobilieji telefonai, pasak jo, per daug sudėtingi. „Naudojimosi instrukcija storesnė ir sunkesnė už patį telefoną“, – nepatenkintas pastebi Cooperis. Rudy Kroloppas, kūręs pirmojo pasaulyje mobiliojo telefono dizainą, taip pat nevienareikšmiškai vertina savo kūrybos rezultatus. „Kai oro uoste esu priverstas klausytis asmeninių pokalbių, kartais pagalvoju: „Dieve mano, ką mes padarėm“, – jo žodžius cituoja „Berliner Zeitung“.
