lgalaikėje perspektyvoje turime visas galimybes su dirbtiniu intelektu autonomizuoti visuomenės poreikių tenkinimą visose srityse – produktų gamybos, paslaugų sektoriaus, žemės ūkio ir transporto bei logistikos. Žmonės galės dirbti ne keturių, bet gal net dviejų dienų darbo savaites, o likusį laiką skirti kūrybai, kelionėms ir panašiai.

Organizacijoms visame pasaulyje žengiant į kitą darbo vietos transformacijos etapą, penktojoje „Microsoft“ metinėje darbo tendencijų indekso ataskaitoje išryškėja naujo tipo įmonės – „Frontier Firm“, t. y., įmonės pionierės. Siekdamos didesnio efektyvumo ir inovacijų, šios įmonės veikia naudodamos momentinę intelekto prieigą, maksimaliai išnaudoja mišrias žmonių ir DI agentų komandas.

Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus? Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus.

Už Atlanto vykstantys politiniai viražai elektromobilių klausimu netruko persikelti ir į viešąją darbotvarkę Europoje. Vis garsiau svarstoma, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie įkrovimo stotelių šalinimą ir elektromobilių atsisakymą valstybiniame sektoriuje galėtų išjudinti kryptingai vystomą Europos elektromobilių rinką.

Ar išmanieji laikrodžiai gali tiksliai sekti mūsų fizinį aktyvumą? Šis klausimas kyla vis dažniau, nes daugybė žmonių remiasi laikrodžių pateikta informacija planuodami treniruotes, stebėdami progresą ar net vertindami sveikatos rodiklius. Įrenginių gamintojai žada, kad jų laikrodžiai tiksliai matuoja bėgimą, vaikščiojimą, netgi plaukimą ar kalnų žygius. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Lietuva aeronautikos srityje žengia didelį žingsnį, kuris gali pakeisti požiūrį į skrydžių našumą. Dvigubos paskirties lietuvių aeronautikos įmonė „Airvolve“ sukūrė horizontalios ašies rotorių, kuris pasižymi išskirtiniu efektyvumu, tylumu ir manevringumu.

Įsigijus naują išmanųjį laikrodį, dėmesį patraukia ryškus užrašas ant pakuotės ar korpuso – „atsparus vandeniui“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali reikšti, kad jūs galite su juo maudytis ar plaukioti baseine. Tačiau toks pasitikėjimas dažnai virsta nusivylimu, kai ant riešo kabojęs laikrodis staiga ima rodyti keistas valandas arba ekranas išvis užgęsta. Ar iš tiesų gamintojų teiginiai apie atsparumą vandeniui yra pažadas be išimčių?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?

Organizacijoms visame pasaulyje žengiant į kitą darbo vietos transformacijos etapą, penktojoje „Microsoft“ metinėje darbo tendencijų indekso ataskaitoje išryškėja naujo tipo įmonės – „Frontier Firm“, t. y., įmonės pionierės. Siekdamos didesnio efektyvumo ir inovacijų, šios įmonės veikia naudodamos momentinę intelekto prieigą, maksimaliai išnaudoja mišrias žmonių ir DI agentų komandas.

Balandžio 17 d. buvo terminas, kai dalis šalies verslų gavo žinią iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kad jie įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą ir turės atitikti naujus reikalavimus. Ką daryti, jei įmonė buvo į tokį sąrašą įtraukta?

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?

Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture“ atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025“ išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus? Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus.

Svečiuodamiesi pas fiziką dr. Rimantą Miškinį Vilniuje esančioje Saulėtekio alėjoje, jo kabinete atkreipėme dėmesį į įmantrią aparatūrą ir iš jos kyšančius laidus. Tai – šviesolaidžiai. Jie, būdami prijungti prie vienintelių Lietuvoje dviejų atominių laikrodžių, nusidriekia iki pat Varšuvos.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.

Žmonės dažnai nė nepastebi, kaip greitai keičiasi jų turimi telefonai. Kiekvienas modelis atrodo tik šiek tiek „gudresnis“ už ankstesnį. Vis dėlto šis „gudrumas“ vis dažniau kyla ne iš techninės įrangos, o iš programinės – o tiksliau, iš dirbtinio intelekto.

Už Atlanto vykstantys politiniai viražai elektromobilių klausimu netruko persikelti ir į viešąją darbotvarkę Europoje. Vis garsiau svarstoma, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie įkrovimo stotelių šalinimą ir elektromobilių atsisakymą valstybiniame sektoriuje galėtų išjudinti kryptingai vystomą Europos elektromobilių rinką.

Nors inžinerines studijas Lietuvoje pernai rudenį pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Srities ekspertai atkreipia dėmesį į mokyklų profiliavimo sistemą, nepakankamai skatinančią mokinius rinktis tiksliuosius mokslus, taip pat sako, kad inžinerinių studijų patrauklumą didintų praktinio mokymo galimybės ir didesnis bendradarbiavimas su verslo atstovais.

2025-uosius metus Lietuva pasitiko vienu reikšmingiausiu energetikos istorijos mūsų šalyje įvykiu – sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šis įvykis žymėjo, jog vienas svarbiausių atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų – įgyvendintas. Tačiau, kur Lietuva žengs toliau ir kas mūsų regiono laukia ateityje?

Elektromobilius šalies gyventojai vis dažniau vertina ne tik kaip aplinkai palankų, bet ir ekonomiškai pagrįstą pasirinkimą. Atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė – pirkdami naują automobilį trečdalis (31 proc.) gyventojų svarstytų rinktis elektrinį automobilį.

Lietuvos švietimo bendruomenė šiuo metu išgyvena pokyčių laikotarpį – po chaotiškai įgyvendinto Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo, mokyklos susidūrė ne tik su spausdintų vadovėlių trūkumu, bet ir su metodinėje medžiagoje paliktomis spragomis. Bandydami įveikti šiuos iššūkius, mokytojai vis dažniau pasitelkia skaitmenines mokymo priemones.

lgalaikėje perspektyvoje turime visas galimybes su dirbtiniu intelektu autonomizuoti visuomenės poreikių tenkinimą visose srityse – produktų gamybos, paslaugų sektoriaus, žemės ūkio ir transporto bei logistikos. Žmonės galės dirbti ne keturių, bet gal net dviejų dienų darbo savaites, o likusį laiką skirti kūrybai, kelionėms ir panašiai.

Ar įmanoma Žemėje įžiebti dirbtinę Saulę? Tokiam eksperimentui ruošiasi mokslininkai, Pietų Prancūzijoje statantys didžiausią pasaulyje branduolių sintezės reaktorių. Inžinerijos stebuklu vadinamu „ITER“ projektu siekiama Žemėje užkurti Saulėje vykstančias chemines reakcijas ir tokiu būdu gauti ilgalaikį švarios energijos šaltinį.

Kompiuteriniai žaidimai šiandien tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vieni juos renkasi po darbo ar mokslų atsipalaidavimui, kiti praleidžia prie jų ištisas valandas – kartais net nepastebėdami, kaip tai ima trukdyti gyvenimui. Kur baigiasi pramoga ir prasideda problema – klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo žmogaus. Svarbu ne tik tai, ką žaidžiame, bet ir kaip, kiek ir kodėl tai darome.

Trečiadienį Kaune atidarytas vienas moderniausių lustų technologijų plėtros centrų Lietuvoje – KTU Lustų akademija. Čia bus kuriamos ir plėtojamos naujausios lustų technologijos, leisiančios kryptingai stiprinti Lietuvai ir regionui strategiškai svarbią puslaidininkių pramonę.

Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, edukaciniai žaidimai ir įvairios programėlės tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Švietimo ekspertai pastebi, kad modernių technologijų naudojimas darželiuose šiandien neišvengiamas ir gali būti labai naudingas, tačiau tai daryti būtina atsargiai ir kūrybiškai.