Lietuva pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina kaip kosmoso technologijų kūrėja, o viena iš ryškiausių šalies žvaigždžių – „Astrolight“. Įspūdingas inovacijų potencialas ir globalios ambicijos įmonę atvedė į lazerinio ryšio technologijų plėtrą, kuri gali iš esmės pakeisti komunikaciją tarp Žemės ir kosmoso. Šie sprendimai atveria ir naujus kelius gynybos sektoriuje, kur saugi ir nenutrūkstama komunikacija tampa kritiškai svarbi.

Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.

Europos Sąjungai siekiant didinti valstybių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Lietuvoje dar praėjusių metų rudenį įsigaliojo ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2, liet. TIS2). Visgi „Sorainen“ ekspertai beda pirštu į opią problemą mūsų šalyje – didelė dalis privataus sektoriaus iki šiol nesupranta kibernetinio saugumo svarbos ir nelaiko to prioritetu.

Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai tapo linksniuojamu žodžiu įvairiose srityse ir patraukė tiek profesionalų, tiek paprastų vartotojų dėmesį. Stebint, kiek daug DI gali pasiūlyti įrankių mokslo srityje, kyla klausimas – ar galime pasitikėti DI įrankių teikiamais atsakymais moksliniuose tyrimuose?

Elektromobiliai kasmet sulaukia vis didesnio vairuotojų susidomėjimo. Vien pernai, lyginant su 2023 metais, elektromobilių pardavimai pasaulyje išaugo net 25 proc., o parduotų lengvųjų ir lengvųjų krovininių EV skaičius viršijo 17 mln. Vartotojų akį traukia ne tik elektromobilių įveikiamas vis didesnis atstumas ar įkrovimo prieigų prieinamumas, bet ir trumpas jų įkrovimo laikas.

Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?

Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis.

Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia. Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje.

„Renault Group“ mano, kad viešojo transporto autonominės transporto priemonės atliks lemiamą vaidmenį valstybės įstaigoms ir operatoriams ruošiantis judumo ateičiai. Autonominiai mikroautobusai suteikia realią galimybę pakeisti viešojo transporto struktūrą, padaryti jį prieinamesnį, efektyvesnį ir tvaresnį – tiek miestų centruose, tiek priemiesčiuose, tiek sudėtingoje aplinkoje.

Europos Sąjungai siekiant didinti valstybių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Lietuvoje dar praėjusių metų rudenį įsigaliojo ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2, liet. TIS2). Visgi „Sorainen“ ekspertai beda pirštu į opią problemą mūsų šalyje – didelė dalis privataus sektoriaus iki šiol nesupranta kibernetinio saugumo svarbos ir nelaiko to prioritetu.

Sparčiai vystantis technologijoms ir skaitmenizacijai, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau priklauso nuo IT. Viešosios elektroninės paslaugos, duomenų bazės, dokumentų valdymo sistemos, įvairūs registrai – visa tai leidžia efektyviau, greičiau ir patogiau aptarnauti gyventojus, vykdyti kasdienę veiklą, tačiau kartu sukuria didžiulę atsakomybę ir didina pažeidžiamumą. Kaip rasti balansą tarp technologijų privalumų ir saugumo rizikų?

Biržietis Karolis Paulas prisipažįsta, kad jo vaikystės svajonė turėti medaus parduotuvę išsipildė internete. Bitininkas džiaugiasi sukūręs elektroninę parduotuvę, kurios domenas bičiųpaštas.lt buvo 2024 m. išrinktas gražiausiu lietuvišku interneto vardu.

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.

Telekomunikacijų bendrovėse Lietuvoje ūžiančios permainos atskleidžia, kokia dinamiška ir kompleksiška yra šio sektoriaus aplinka. Įvertinę telekomunikacijų industrijoje pasauliniu mastu vykstančius reiškinius, profesinių paslaugų bendrovės EY analitikai sudarė tarptautinį rizikų žemėlapį, kuriame išryškėjo šiuo metu sektoriui kylantys iššūkiai.

Sukanka lygiai trisdešimt metų pirmajam Lietuvoje atliktam mobiliojo GSM ryšio skambučiui. 1995 m. kovo 16 d. Ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis mobiliuoju telefonu paskambino tuometiniam „Omnitel“ valdybos pirmininkui Juozui Kazickui į Jungtines Amerikos Valstijas, taip atversdamas naują mūsų šalies istorijos puslapį.

Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė MWC technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o DI panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas.

Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia.

Belaidė technologija „Wi-Fi“ vystosi sparčiau nei bet kada anksčiau. 2024 m. pasaulį išvydo „Wi-Fi 7“, kuris teoriškai gali pasiekti net iki 30 Gb/s teorinę spartą, o technologijų ekspertai jau šneka apie „Wi-Fi 8“. Ką tai gali reikšti mums ir mūsų namams po 5 metų?

Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje.

Beveik pusė tūkstančio valstybės ir savivaldybių institucijų, įskaitant ir jautriausias visuomenės grupes aptarnaujančias įstaigas, tarp jų socialinės globos namus, slaugos ligonines, ambulatorijas, pastarosiomis savaitėmis susiduria su vis didėjančiu veiklos neapibrėžtumu. Priežastis – vis didėjanti nežinomybė dėl kaupiamų duomenų saugojimo tvarkos ir patiriamas spaudimas pasirašyti paslaugų sutartis su valstybės valdoma akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru.

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvos transporte siekė 7,2 proc. ir per metus paaugo vos 0,5 proc. punkto, skelbia statistikos agentūros „Eurostat“ pateikti naujausi 2023 m. duomenys. Pasak energetikos ekspertų, realiai žaliosios energijos dalis pernai netgi mažėjo, o Lietuva jau turi ruoštis pirkti šimtamilijonines kvotas už ES įsipareigojimų nevykdymą.

Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais.

Jau du dešimtmečius Lietuvoje vystomas vėjo energetikos sektorius yra įžengęs į naują erą, kurioje atsinaujinančioji energetika yra pagrindinis strateginis tikslas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos organizuotoje konferencijoje „Wind Vision 2025“ šalies politikos atstovai aptarė vėjo energetikos perspektyvas, vystymo iššūkius ir galimybes.

Lietuva pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina kaip kosmoso technologijų kūrėja, o viena iš ryškiausių šalies žvaigždžių – „Astrolight“. Įspūdingas inovacijų potencialas ir globalios ambicijos įmonę atvedė į lazerinio ryšio technologijų plėtrą, kuri gali iš esmės pakeisti komunikaciją tarp Žemės ir kosmoso. Šie sprendimai atveria ir naujus kelius gynybos sektoriuje, kur saugi ir nenutrūkstama komunikacija tampa kritiškai svarbi.

Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai tapo linksniuojamu žodžiu įvairiose srityse ir patraukė tiek profesionalų, tiek paprastų vartotojų dėmesį. Stebint, kiek daug DI gali pasiūlyti įrankių mokslo srityje, kyla klausimas – ar galime pasitikėti DI įrankių teikiamais atsakymais moksliniuose tyrimuose?

Socialiniai tinklai tapo svarbiomis informacijos dalijimosi platformomis visame pasaulyje. Tačiau su milžinišku turinio kiekiu atsirado ir grėsmės, tokios kaip neapykantos kalba, dezinformacija, patyčios ar kiti žalingi pranešimai. Kaip platformos su tuo kovoja ir ką apie tai komunikuoja visuomenei? Į šiuos klausimus atsakymų kartu su tarptautiniais partneriais ieškojo lietuvių mokslininkai.

Į 16 savaičių truksiančią pavasario stažuotę JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, laimėję Lietuvos mokslo tarybos organizuotą konkursą, metų pradžioje išvyko 10 studentų iš Lietuvos. Stažuotei įpusėjus, studentai dalijasi, kokią NASA įsivaizdavo ir kokią pamatė, bei kodėl lietuviai stažuotojai stebina šios didžiausios ir seniausios pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijos darbuotojus.