Visatoje beveik visur egzistuoja magnetinis laukas. Pirmykštėje Visatoje jo nebuvo, vadinasi kažkada tarp Didžiojo sprogimo ir dabar jis turėjo atsirasti. Neabejotinai tai nutiko anksti, nes ir tolimiausiose žinomose galaktikose randame magnetinio lauko požymių. Dabar pasiūlytas galimas mechanizmas, sukūręs pirmuosius magnetinius laukus – nežymiai jonizuotų dulkių judėjimas, veikiant žvaigždžių ir aktyvių galaktikų branduolių spinduliuotei.

Dauguma planetų Saulės sistemoje turi nuosavas magnetosferas – procesai planetų gelmėse kuria magnetinį lauką, kuris padeda apsisaugoti nuo Saulės vėjo poveikio. Uranas – viena iš jų, tačiau kai „Voyager 2“ praskrido pro šalį 1986 metų vasarį, ši magnetosfera pasirodė labai neįprasta. Dabar jos keistumą, atrodo, pavyko paaiškinti. Greitieji radijo žybsniai yra trumpi stiprūs radijo bangų blyksniai. Kol kas jie išlieka gana mįslingi.

Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo išaugti tokios didelės taip greitai?

„Mokslo sriuba“ pasakoja apie „Lockheed SR-71 Blackbird“ lėktyvą. Pataisymas: lėktuvai U-2 (1955 m.) ir A-12 (1962 m.) skraidė anksčiau nei SR-71 (1964 m.), todėl jie buvo ne SR-71 įpėdiniai, o pirmtakai.

Ignas Kančys ir astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas pasakoja apie Kinijos kosminę stotį „Tiangong“.

„Mokslo sriuba“ apie tai, kaip VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai kuria pažangius biojutiklius ligoninėms

„Google“ akcentavo „Gemini“ modelio veikimo lankstumą ir galimybę dirbti skirtinguose įrenginiuose. „Gemini Ultra“ modelis bus prieinamas ne anksčiau kaip iki 2024 m.

„Quantum Summit 2023“ konferencijoje IBM pristatė pirmąjį pasaulyje modulinį kvantinį kompiuterį „IBM Quantum System Two“, su naujausiu „Heron“ kvantiniu procesoriumi.

Norite tapti „Facebook“ dominuojančiu alfa vartotoju? Ši IT+ laida kaip tik jums, nes šiandien IT+ laidos vedėjas Saulius Jeruslanovas pristatys slaptas socialinio tinklo funkcijas, kurios suteiks pranašumų prieš kitus vartotojus – jūsų konkurentus ir pagerins „Facebook“ naudojimo efektyvumą.

Naujausių „Iphone“ išmaniųjų telefonų modelių laukiate prie parduotuvės pasistatęs palapinę ir drebate, kad tik būtumėte vienas iš pirmųjų jį paėmęs į rankas, tačiau įsigijęs šviežiausią obuolių derliaus vaisių jį naudojate toli gražu ne 100 procentų efektyvumu. Nenusiminkite, nes šį kartą IT+ komandos vedliai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė pasidalins paslaptimis, kurios padės aktyvuoti paslėptas „Iphone“ funkcijas, apie kurias greičiausiai net negirdėjote, bičiuliai.

Šiais laikas išmanieji telefonai atlieka daugelį mums svarbių kasdieninių funkcijų, tačiau mes apie juos žinome anaiptol ne viską. Prisisekite diržus, nes dabar IT+ laidos vedėjas Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė kartu su jumis bandys sužinoti naudingus ir smagius „Android“ išmaniųjų telefonų triukus, apie kuriuos greičiausiai nė nenutuokėte.

Laidos vedėjai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė atlikdami eksperimentus bandė išsiaiškinti, kaip pasiekti didesnę interneto spartą. Ar svarbu maršrutizatorių laikyti šalia interneto reikalaujančių įrenginių, ar jis gali stovėti paslėptas, kad ir už močiutės lovos namuose arba valytojos kambarėlyje po kibiru, jei dirbate biure?

Visatoje beveik visur egzistuoja magnetinis laukas. Pirmykštėje Visatoje jo nebuvo, vadinasi kažkada tarp Didžiojo sprogimo ir dabar jis turėjo atsirasti. Neabejotinai tai nutiko anksti, nes ir tolimiausiose žinomose galaktikose randame magnetinio lauko požymių. Dabar pasiūlytas galimas mechanizmas, sukūręs pirmuosius magnetinius laukus – nežymiai jonizuotų dulkių judėjimas, veikiant žvaigždžių ir aktyvių galaktikų branduolių spinduliuotei.

Dauguma planetų Saulės sistemoje turi nuosavas magnetosferas – procesai planetų gelmėse kuria magnetinį lauką, kuris padeda apsisaugoti nuo Saulės vėjo poveikio. Uranas – viena iš jų, tačiau kai „Voyager 2“ praskrido pro šalį 1986 metų vasarį, ši magnetosfera pasirodė labai neįprasta. Dabar jos keistumą, atrodo, pavyko paaiškinti. Greitieji radijo žybsniai yra trumpi stiprūs radijo bangų blyksniai. Kol kas jie išlieka gana mįslingi.

Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo išaugti tokios didelės taip greitai?