Patiems konstruoti kompiuterį visai nebūtina, pakanka nueiti į bet kurią specializuotą parduotuvę ir pasakyti, kad jums reikia kompiuterio. Šiais konkurencijos laikais pardavėjai nersis iš kailio, siūlys nuolaidas ir puikias įsigijimo sąlygas, kad tik įpirštų kokį nors aparatą. Tačiau patiems surinkti kompiuterį yra gerokai maloniau, kartais ir patikimiau, o kartais ir pigiau. Galima suprojektuoti kompiuterį pagal savo poreikius ir, aišku, kišenę. Patys surinkę kompiuterį, tikriausiai mokėsite jį ir suremontuoti, o galbūt vėliau pradėsite surinkinėti ir remontuoti juos kitiems... bet apie verslo pamokėles šį kartą nekalbėsiu.
Žmogui, nesergančiam didybės manija, gali kilti natūralus klausimas, ar jam tai pavyks. Gal sumokėjus daug pinigų detalėms, viską teks išmesti? Taip tikrai nenutiks. Kompiuterių detalių gamintojai pasirūpino pagaminti detales taip, kad kompiuterį galėtų sukonstruoti net pirmokas. Detalių netinkamai prijungti paprasčiausiai neįmanoma. Netinkamų detalių taip pat nepavyks prijungti, nes netiks jungtys. Operacinė sistema įdiegiama beveik automatiškai, tvarkyklės bei programos taip pat, taigi norint surinkti kompiuterį, nereikia būti genijumi. Vienintelis dalykas, kuris reikalingas savamoksliui kompiuterių inžinieriui - tai žinios. Nepakenks ir patirtis, bet ji įgyjama bedirbant.
Ar verta kankintis ir konstruoti kompiuterį, diegti programas, šalinti gedimus? Šiame nuodėmingame pasaulyje yra daugybė kompiuterių technikų, pasiryžusių padaryti vos pamojus ranka. Tiesą sakant, nepakaks vien mostelėti tuščia ranka, joje turės būti sugniaužtos kelios kelios kupiūros, su kuriomis teks atsisveikinti. Kompiuterių priežiūra ir remontas kainuoja pinigus, kuriuos taupus kompiuterio vartotojas galėtų sutaupyti. jei jau vartotojas tapo kompiuterių inžinieriumi, kodėl jam nepadarius iš to verslo? Visas programų įdiegimas ir išdiegimas iš naujo kainuoja per pusę šimto litų ar daugiau, priklausomai nuo to, kiek reikės įdėti darbo ir, aišku, nuo užsakovo. Ar teisėta už tai imti pinigus? Kaip mokesčiai, dokumentai ir visa kita? Viskas teisėta, tereikia verslo liudijimo, suteikiančio teisę jo savininkui verstis kompiuterių priežiūra bei remontu. Tai kainuos ne daugiau penkių šimtų litų per metus. Šiuos liudijimus dalina mokesčių inspekcija. Viskas atsipirks maždaug sutvarkius dešimt kompiuterių, o paskui gaunamas pelnas. Vienintelė pelno sąlyga - gerai išmanyti šį darbą. Domintis ir dirbant, mokantis iš klaidų, galima tapti geru inžinieriumi. Tačiau nebūtina kurti verslo, galbūt jums užteks sukonstruoti ar sutvarkyti savo kompiuterį ir taip sutaupyti pinigų, be to, palypėsite vienu asmenybės evoliucijos laipteliu aukščiau. O dabar grįžtam prie temos...
Norint įsigyti kompiuterį, reikia padaryti štai ką:
- Nuspręsti, kokio kompiuterio reikia;
- Tinkamai pasirinkti detales;
- Teisėtais būdais įsigyti detalių;
- Sujungti detales į vieną visumą - kompiuterį;
- Įdiegti programas;
- Baigus darbus, džiaugtis ir linksmintis.
Kiekvienas darbo etapas yra vienodai svarbus, pridarius klaidų kuriame nors iš jų, gali klibėti visas projektas, bet elgiantis apgalvotai ir turint žinių, sėkmė garantuota.
Žodžiai „kompiuterio projektavimas“ skamba didingai. Vaizduotėje matome žmogų, apsikrovusį popieriais, rūsčiu veidu, su liniuote rankoje. Viziją sustiprina tai, kad aukštosiose mokyklose yra kompiuterinių sistemų projektavimo disciplina. Atrodo, sudėtinga, bet taip nėra. Norint tinkamai suprojektuoti kompiuterį, užtenka žinoti atsakymus į du paprastus klausimus:
- Kam kompiuteris skirtas?
- Kiek tam yra pinigų?
Kam galima naudoti kompiuterį, tai vėlgi yra aukštosios mokyklos tema, bet viskas ne taip sudėtinga, kaip atrodo, nes nelabai tikėtina, kad jūs ruošiatės valdyti plieno gamybos liniją. Tiesą, gali tekti valdyti naikintuvą ar kosminį laivą, bet tik žaidimuose. Paprastiems mirtingiesiems prireikia tik dviejų rūšių kompiuterių: galingų ir ne. Iš esmės visiems reikia galingų, tačiau jie yra brangesni, todėl vartotojai ir pasidalina į dvi stovyklas. Žvelgiant kitu aspektu, žmonės tik įsivaizduoja, kad jiems reikia galingų kompiuterių, o iš tikrųjų taip nėra, nes tų kompiuterių pajėgumą jie panaudoja visokiems niekams.
Kada reikalingas galingas kompiuteris?
Su tokiu kompiuteriu galima daryti viską, ką ir su negalingu, bet galingas aparatas padės apdoroti sudėtingą grafiką, vaizdo įrašus, ir, aišku jis puikiai tiks žaidimams. Žaidimai visada pasižymėjo geru apetitu kompiuterio ištekliams, ne išimtis ir šiuolaikiniai žaidimai. Žaidimo metu vaizdas ekrane turi būti labai įtikimas, kad prikaustytų vartotoją prie kompiuterio. Be to, tie puikieji vaizdai turi greitai keistis, o tai kompiuterį, ypač jo vaizdo plokštę, itin apkrauna. Žaidimai yra kompiuterinės technikos plėtojimo variklis. Galingas kompiuteris gali būti vos ne dvigubai brangesnis nei paprastesnis. Vartotojas turėtų apsispręsti, ar jis nori mokėti per tūkstantį litų, kad žaidimo metu nuo šautuvo vamzdžio sklistų šviesa.
Kada galingas kompiuteris nebūtinas?
Jei kompiuteriu bus dirbama, o ne žaidžiama, pinigų švaistyti kažin ar verta. Tekstų rinkimui, darbui su ne itin sudėtinga grafika, buhalterijai, skaičiavimams, duomenų bazėms, mokymuisi, mokomosioms programoms, kompiuterinėms enciklopedijoms, naršymui po internetą, muzikai ir nesudėtingiems žaidimams pakaks ir nelabai galingo bei nebrangaus kompiuterio.
Kada kompiuteris yra galingas?
Galingo kompiuterio požymiai - tai galingas procesorius, didelė operatyviosios atmintinės talpa, gera vaizdo plokštė. Skaitinė dydžių vertė greičiau keičiasi, kompiuterinė technika sparčiai tobulėja, todėl šiandien galingas kompiuteris po pusmečio bus laikomas nebegalingu. Ne dėl to, kad jis susilpnės, bet dėl to, kad atsiras galingesnių, bus sukurta naujų žaidimų ir programų, kurios vargiai veiks metų ar pusės metų senumo kompiuteryje. Tai yra moralinis kompiuterio susilpnėjimas. Automobiliai, kompiuteriai, kosmetika, apatinis trikotažas nėra labai gera pinigų investicija ir tik du pastarieji dalykai žmogų padaro gražesnį. Nepaisant to, mokesčių lengvata taikoma tik kompiuterių pirkėjams. Tai neteisinga.
Todėl išimtis viena, kompiuterį patikimiausia patikėti sau, ar geram draugui, o kokį kompiuterį rinksies, priklauso nuo tavo poreikių.
Kompiuterio projektavimas: komponentų pasirinkimas (II dalis)
Paieška archyve
