Kiekvienas pradedantysis susiduria su radijo elementų žymėjimo problema. Pirmiausiai, tai būna rezistorių nominalų nustatymas. Seniau jie būdavo žymimi su tam tikrais užrašais ant jos (1 lentelė):
1 lentelė:
Varža | Paklaidos | Pavyzdžiai | |||
---|---|---|---|---|---|
Daugiklis | Kodas | Paklaida, % | Kodas | Pilna reikšmė | Kodas |
1 103 106 109 1012 |
R (E) K (K) M (M) G () T (T) |
±0,1 ±0,25 ±0,5 ±1 ±2 ±5 ±10 ±20 ±30 |
B (Ж) C (У) D (Д) F (Р) G (Л) J (И) K (С) M (В) N (Ф) |
3,9 Ω ± 5 % 215 Ω ± 2 % 1 kΩ ± 5 % 12,4 kΩ ± 1 % 10 kΩ ± 5 % 100 kΩ ± 5 % 2,2 MΩ ± 10 % 6,8 GΩ ± 20 % 1 TΩ ± 20 % |
3R9J 215RG 1K0J 12K4F 10KJ M10J 2M2K 6G8M 1T0M |
Dabar rezistoriai daugiausiai žymimi spalvų kodu, kuris yra atitinkamai keturių arba penkių spalvotų žiedų. Spalvotų žiedų išsidėstymas ant rezistoriaus yra toks:
2 lentelė:
* Trečiasis skaičius įvertinamas tik kai yra penki žiedai!
Paprastai rezistoriai žymimi keturiais spalvotais žiedais. Rezistoriams su dideliu tikslumu (paklaidos 0,1 % – 2 %) žymėti naudojami penki spalvoti žiedai. Žiedai ant rezistoriaus pritraukti arčiau vieno išado, tokiu būdu nustatomas pirmasis skaičius. Tačiau, jei rezistoriaus matmenys yra per maži, kad to padaryti neįmanoma, tokiu atveju pirmasis žiedas būna dvigubai storesnis už kitus.
Pavyzdys. Ant rezistoriaus eilės tvarka yra tokie žiedai:
1) raudonas, žalias, oranžinis ir rudas. Tada rezistoriaus varža apskaičiuojama taip:
R = <1 skaičius><2 skaičius>*<daugiklis><paklaida> = 25•103 Ω (±1%) = 25 kΩ (±1%);
2) pilka, ruda, žydra, sidabrinė:
R = <1 skaičius><2 skaičius>*<daugiklis><paklaida> = 81•106 Ω (±1)%) = 81 MΩ (±10)%).