Lietuvoje 2012 m. bus išjungti antžeminės analoginės televizijos siųstuvai ir bus pereita prie TV programų siuntimo tik antžeminėmis skaitmeninėmis (DVB-T) stotimis. Jau dabar, priimant programas antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais, galima matyti daugiau kanalų nei priimant jas antžeminės analoginės televizijos tinklais. Ruošiantis šiam perjungimui, savo veiklą plečia įvairios privačios įmonės, kurios teikia ne tik nemokamas, bet ir mokamas TV programų retransliavimo paslaugas. Nors dėl to atsiranda daugiau pasirinkimo galimybių, tačiau tuo pačiu – ir painiavos. Žmonėms rūpi, ką ir kada verta rinktis?
Skaitmeniniu būdu TV programos gali būti siunčiamos internetu, palydoviniu, mikrobangų daugiakanaliu (MDTV), kabeliniu arba antžeminiu siuntimo būdu. Pasirinkimą, kokiu būdu priimti TV programas, lemia individualūs poreikiai ir galimybės, tačiau norint rinktis, būtina žinoti kiekvieno iš šių būdų privalumus ir trūkumus.
Kadangi jau kitais metais planuojama išjungti antžeminės analoginės televizijos siųstuvus, kuriais dabar siunčiamos nemokamos TV programos, šįkart aptarsime antžeminį skaitmeninį TV programų siuntimo būdą, kuris ir pakeis antžeminį analoginį. Šiam perėjimui turi pasiruošti ne tik telekomunikacijų specialistai, bet ir gyventojai – jiems reikia žinoti skaitmeninės televizijos privalumus, o taip pat, kokios papildomos įrangos reikės, norint mėgautis naujomis galimybėmis.
Ar galėsime ir toliau žiūrėti TV programas įprastu būdu?
Antžeminė analoginė televizija – įprastas dalykas, žinomas nuo televizijos atsiradimo. Visiems aišku, kad įsigijus televizijos signalus priimančią anteną, nukreipus ją į artimiausios siuntimo stoties pusę ir nuo antenos atvedus kabelį iki televizoriaus, jau galima matyti TV programas.
Antžemine skaitmenine televizija bus galima naudotis panašiai, tik reikia atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Pirmiausiai reikia žinoti, kad antžeminiais skaitmeniniais tinklais siunčiamos TV programos, skirtingai negu analoginiais, gali būti dviejų rūšių: nemokamos (nekoduotos) ir mokamos (koduotos). Norint matyti nemokamas TV programas užtenka turėti televizorių su integruotu skaitmeninės televizijos imtuvu (DVB-T, MPEG-4 H.264) ir decimetrinių bangų anteną, kuri gebėtų priimti ir skaitmeninės siuntimo stoties signalą. Antenos gali būti kambarinės (jei gyvenama mieste, netoli siuntimo stoties) arba lauko (jei gyvenama atokesnėse vietovėse).
Gali būti taip, kad jūsų televizorius neturi integruoto skaitmeninės televizijos imtuvo – tikrai nebūtina pirkti naują televizorių, galima įsigyti specialų priedelį (angl. set top box), kuris, priėmęs signalą iš antžeminės skaitmeninės siuntimo stoties, perduos TV programas į televizorių.
Taigi, nereikėtų baimintis artėjančių pasikeitimų, nes pradėti žiūrėti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais perduodamas programas – visai nesudėtinga.
Kiek matysime nemokamų programų?
Šiuo metu Lietuvoje siunčiama 12 nekoduotų, kitaip tariant, nemokamų, nacionalinių televizijos programų. Nekoduotą šių programų siuntimą tiek antžeminės analoginės, tiek ir antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais garantuoja valstybė – nacionaliniams transliuotojams išduotose licencijose įvardintas toks jų įsipareigojimas. Taip pat nekoduotai transliuojamos ir dvi užsienio televizijų programos – tai žinių programa „BBC WORLD“ ir nacionalinė Lenkijos televizija „TVP POLONIA“.
Pilnas nekoduotų programų sąrašas yra toks: LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, TV6, „Info TV“, „Liuks!“, „BBC World“, „Lietuvos rytas TV“, „Sport 1“, „TV Polonia“, „Balticum televizija“. Nemažai, tiesa? Visas šias programas, net ir atsisakius analoginės televizijos, bus galima matyti nemokamai, t. y. be jokio abonentinio mokesčio, priimant signalus antžeminiais skaitmeninės televizijos tinklais. Žinoma, jeigu turėsite televizorių su DVB-T imtuvu arba įsigysite specialų priedėlį – tai jau minėjome.
Kaip siunčiamos nemokamos TV programos, kiek jų matysime?
Lietuvoje yra dvi įmonės, turinčios leidimą statyti ir eksploatuoti antžemines skaitmenines (DVB-T) siuntimo stotis – tai AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ir AB „TEO LT“ (TEO). Viena siuntimo stotimis siunčiama 10 skirtingų standartinės raiškos (SD) arba 3 didelės raiškos (HD) TV programos, kurios gali būti nekoduotos (nemokamos) arba koduotos (mokamos). Lietuvoje veikia keturi DVB-T siuntimo tinklai (jų aprėptis pateikta žemiau esančiuose žemėlapiuose). Du iš jų priklauso Telecentrui ir du – TEO. Kiekvienu siųstuvu siunčiamos skirtingos TV programos – dalis nekoduotų ir dalis koduotų. Didžiausius televizijos siuntimo tinklus eksploatuoja Telecentras. Šios bendrovės antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais signalai jau dabar pasiekiami daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų.
Nemokamos TV programos siunčiamos skirtingais tinklais, todėl tam, kad galėtumėte matyti visas 14, reikalingas ryšys su keturiais skirtingais siųstuvais. Kol kas tai įmanoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, bet reikia pažymėti, kad dauguma nacionalinių programų yra prieinamos beveik visiems mūsų šalies žiūrovams.
Kaip matyti mokamas TV programas?
Jei nemokamai transliuojamų televizijos programų nepakanka, galima užsisakyti ir koduotas televizijos programas. Mokamas antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugas Lietuvoje teikia dvi įmonės: TEO, kuri savo paslaugoms visoje šalyje teikti naudoja tiek savo, tiek ir Telecentro antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus, ir UAB „Balticum TV“ – ši bendrovė, naudodamasi Telecentro siųstuvu, paslaugas teikia Vilniaus ir sostinės apylinkių gyventojams.
Norint matyti šių įmonių retransliuojamas TV programas, reikia iš jų įsigyti dekodavimo kortelę ir skaitmeninės televizijos priedėlį su kortelių skaitytuvu arba televizoriaus modulį (jis tinkamas televizoriams arba priedeliams, neturintiems kortelių skaitytuvo, tačiau turintiems CI (Common Interface) lizdą). Į CI lizdą dedamas modulis, o į modulį – televizijos kortelė. Tokiu atveju nereikalingas papildomas valdymo pultelis arba naujas TV priedelis.
Pasirašius sutartį dėl koduotų kanalų žiūrėjimo su antžeminės skaitmeninės televizijos retransliuotojais, mokamas abonentinis mokestis, kurio planus galima peržiūrėti paslaugų teikėjų interneto svetainėse. Kiek bus rodoma koduotų kanalų, priklauso ne nuo mokesčio dydžio, o nuo techninių galimybių. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste ir maždaug 60 km atstumu nuo Vilniaus televizijos bokšto galima matyti nuo 9 („Balticum TV“) iki 39 („Skaitmeninė GALA“) koduotų TV programų. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Biržų miestuose ir apylinkėse apie 60 km atstumu nuo siųstuvo galima matyti iki 24 koduotų televizijos kanalų, o likusioje Lietuvos dalyje – iki 16 koduotų TV programų. Šį skaičių lemia antrasis TEO siųstuvų tinklas, kuris yra išplėtotas ne visuose miestuose.
Taigi, naudojantis skaitmenine antžemine televizija, galima nemokamai matyti nacionalines nekoduotas programas ir dar koduotas programas – daug daugiau programų, nei buvo įmanoma matyti naudojantis antžemine analoginės televizija. Skaitmeninės televizijos signalu gali būti perduodama ir papildoma informacija (elektroninis programų gidas, galimybė pasirinkti įgarsinimo arba subtitrų kalbą). Skaitmeniniu būdu perduodamas programas ne tik lengva koduoti, bet ir galima „rakinti“ nenorimas žiūrėti TV programas. Be to, antžeminė skaitmeninė televizija – tai paprastas būdas praplėsti programų sąrašą gyvenant net ir atokesnėse vietovėse.
Informacija apie antžeminės skaitmeninės televizijos aprėptį, sąlygas ir priemones, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
Ateities perspektyvos
Lietuvoje esantys siųstuvai naudoja MPEG-4 AVC/H.264 glaudinimo standartą. Jis buvo pradėtas naudoti dar 2006 m., o tuo metu Lietuva buvo viena iš pirmųjų įdiegusi šią technologiją. Esant šiam glaudinimo metodui atsirado galimybė vienu antžeminės skaitmeninės televizijos tinklu transliuoti 10 aukštos kokybės televizijos programų. Be to, naudojant MPEG-4 AVC/H.264, galima siųsti ir didelės raiškos (HD) televizijos programas. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iš Vilniaus TV bokšto 37 kanalu siunčiami 3 didelės raiškos (HD) TEO retransliuojami TV kanalai: „Eurosport“, „Discovery“ ir „National geographic“. 2010 gruodžio 17 d. šias programas 25 kanalu pradėta siųsti ir Kaune.
Telecentro specialistai jau išbandė ir trimatės televizijos (3DHD) programų siuntimo galimybes. Jeigu būtų kuriamos TV programos 3D formatu ir būtų pateikta užsakymų jas siųsti, tokias paslaugas bendrovė galėtų greitai pradėti teikti. Lauksime 3D.