Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 - Elektronikos komponentai
 - Elektronikos technologija
 - Parametrų apskaičiavimai
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvairi teorija
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 13 d. 12:29
Dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Lapkričio 13 d. 10:49
Pasitikrinkite, ar jūsų telefone įjungti saugos pranešimai
Lapkričio 13 d. 08:50
Technologijos miegamajame – naujausios inovacijos gali padėti pagerinti miego kokybę
Lapkričio 12 d. 20:23
Jau 2025 m. vidutinio ir smulkiojo verslo laukia svarbūs pokyčiai – ar verta baimintis duomenų teikimo į i.EKA? (2)
Lapkričio 12 d. 18:14
Kaip „Mac“ kompiuterio garsą mažinti ar didinti mažesniais žingsneliais
Lapkričio 12 d. 16:42
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje
Lapkričio 12 d. 14:46
Elektrinių paspirtukų paruošimas žiemojimui: ką svarbu žinoti?
Lapkričio 12 d. 12:47
VU ekspertų diskusija: Nobelio premijos laureatų mokslas – kasdienybė Saulėtekyje
Lapkričio 12 d. 10:25
Lietuvoje debiutuos du nauji „Kia“ elektromobiliai
Lapkričio 12 d. 08:18
Dirbtinio intelekto įrankiai mokyklose: kurios šalys šią technologiją panaudoja veiksmingiausiai?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods
Reklama
 Teorija, žinynai » Kompiuterija Dalintis | Spausdinti

Tapatybės vagystės

Publikuota: 2006-12-18 07:43
Tematika: Kompiuterija
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Critical Security
Inf. šaltinis: Critical Security

Tapatybės vagyste suprantamas nusikaltimas, kai vienas žmogus pavagia kito žmogaus asmeninę informaciją internetu, siekdamas naudos sau. Asmeninė informacija tai vardas, pavardė, socialinio draudimo numeris, vairuotojo pažymėjimo numeris, kredito kortelės ar banko sąskaitos numeriai ir t. t.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kas yra tapatybės vagystė?

Tapatybės vagyste suprantamas nusikaltimas, kai vienas žmogus pavagia kito žmogaus asmeninę informaciją internetu, siekdamas naudos sau. Asmeninė informacija tai vardas, pavardė, socialinio draudimo numeris, vairuotojo pažymėjimo numeris, kredito kortelės ar banko sąskaitos numeriai ir t. t. Nors tapatybės vagys dažniausiai siekia finansinės naudos, kai kurie vagia vairuotojo pažymėjimus, gimimo liudijimus ar kitą oficialią dokumentaciją.

Fiziniai šaltiniai, kaip bankų ataskaitos kartu su virtualiais instrumentais, pavyzdžiui šnipinėjančia programine įranga, užkrečiančia kompiuterį, suteikia vagims tiesioginį priėjimą prie Jūsų asmeninės informacijos. Vien turėdamas socialinio draudimo numerį, vagis gali apsimesti jumis įsidarbindamas, atidarydamas kredito kortelių sąskaitas ar imdamas paskolas. Pasinaudojęs socialinio draudimo numeriu ir žinodamas gimimo datą ir kitą asmeninę informaciją, vagis gali pakeisti Jūsų sąskaitų siuntimo adresą, taip paslėpdamas savo pėdsakus.

Tapatybės vagystė ir tapatybės apgavystė

Tapatybės vagystė reiškia sudėtingesnę apgavystę, kai, apsimetus kitu žmogumi, padaroma daug sandorių, o tapatybės apgavystė reiškia apsimetimą kitu asmeniu vienam sandoriui.

Ką turėtumėte žinoti apie tapatybės apgavystes

Remiantis FTB (Federalinis Tyrimų Biuras) statistika, asmenybės vagystės yra greičiausiai auganti nusikaltimų rūšis. Tai yra ir sparčiausiai auganti nusiskundimų Federalinei Prekybos Komisijai (FPK) kategorija.

1997-aisiais FPK įkūrė Vartotojų Sargybinį, duomenų bazę, renkančią nusiskundimus ir analizuojančią tapatybės vagysčių tendencijas. 2004-aisiais Sargybinis gavo virš 635 000 skundų dėl tapatybės vagysčių ir apgavysčių, dėl kurių vartotojai neteko daugiau nei 547 milijonų JAV dolerių. Sargybinis atskleidė tris pagrindines metropolijas su aukščiausiu santykiniu tapatybės vagysčių skaičiumi: Las Vegas (Nevada), Los Andželas (Kalifornija) ir Fyniksas (Arizona).

Tapatybės vagysčių rūšys

Kadangi tapatybės vagystės yra auganti problema, svarbu žinoti galimus tapatybės vagystės būdus. Remiantis Sargybinio 2004-ųjų metų ataskaita, kredito kortelių apgavystės yra labiausiai paplitusi tapatybės vagystės rūšis. Po kredito kortelių apgavysčių eina telefonų ar įtaisų apgavystės, bankinės apgavystės ir įsidarbinimo apgavystės. Kitos ženklios apgavystės formos yra paskolų apgavystės, bankroto apgavystės ir valstybinių dokumentų ar pašalpų apgavystės.

Tapatybės vagystės ir Internetas

Dabar asmeninės informacijos paieška tapo paprastesnė ir tikslesnė. Nors Internetas nėra pagrindinis metodas, naudojamas vagiant asmeninę informaciją, vartotojams tai kelia vis didesnę grėsmę.

Naudojantis elektroniniu paštu, naršant internete, siunčiantis informaciją ir naudojantis greitųjų žinučių paslaugomis, asmeniniai duomenys kaupiami ir siunčiami kompiuteriu. Nesisaugant jie gali tapti lengvu tapatybės vagių taikiniu.

Šnipinėjanti Programinė Įranga (ŠPĮ) (angl. spyware), virusai ir internetiniai kirminai, neteisėtas informacijos rinkimas (phishing scam) tai keli būdai, kaip kompiuteris gali paversti jus tapatybės apgavystės auka. Vartotojų Ataskaitoje spausdinama 3 200 namų ūkių, naudojančių internetą, apklausa. Trečdalis apklaustųjų pasakė, kad per praėjusius du metus virusai ar ŠPĮ sukėlė rimtų problemų jų kompiuteriui ir/ar finansinių nuostolių.

Šnipinėjanti Programinė Įranga (ŠPĮ)

ŠPĮ, greitai auganti, sudėtinga grėsmė, užkrečia kompiuterį per elektroninių laiškų prikabintus failus ar per nemokamus parsisiuntimus. Kai parsisiunčiate tokią „nemokamą“ programą iš interneto svetainės, tuo pačiu galite parsisiųsti ŠPĮ, kuri surenka ir perduoda informaciją iš Jūsų sistemos.

ŠPĮ ne tik seka Jūsų veiklą internete ir perduoda ją prekybininkams, bet gali ir kontroliuoti kompiuterio veiklą be Jūsų žinios. Paplitusi ir nuolat besikeičianti ŠPĮ forma kuria iššokančias reklamas interneto naršyklėje. Šios reklamos sulėtina kompiuterį. Jeigu jų prisikaupia daug, kompiuteris gali „užlūžti“.

Pagal aukščiau minėtą Vartotojų Ataskaitos apklausą, 52 % apklaustųjų pranešė apie kompiuterių užkrėtimą ŠPĮ per pastarąjį pusmetį.

Virusai ir interneto kirminai

Virusai ir interneto kirminai, du iš pavojingiausią interneto pavojų, paprastai į sistemą patenka per prisegtus prie elektroninių laiškų ar parsisiųstus iš interneto failus ir tada plinta, siuntinėdami savo kopijas adresų knygelėje esančiais adresais.

Virusai ir interneto kirminai sunaikina svarbius sistemos failus ir gali suteikti hakeriams galimybę siųsti didelius nepageidaujamos reklamos (angl. – spam) kiekius iš Jūsų kompiuterio. Keturiasdešimt procentų Vartotojų Ataskaitos apklaustųjų patyrė žymių kompiuterių veiklos sutrikimų ar visiškai prarado turėtus failus.

Kaip interneto grėsmė, veikianti mažne du dešimtmečius, virusai ir interneto kirminai dabar dažniausiai kuriami nusikalstamai veiklai vykdyti. Symantec, antivirusinės programinės įrangos gamintoja, pranešė, kad daugiau nei pusė svarbiausių virusų, veikusių paskutinį 2004-ųjų pusmetį, buvo skirti vogti asmeninę informaciją. Vartotojų Ataskaitos apklausa parodė, kad 64 % apklaustųjų sakė radę virusų savo kompiuteryje per paskutiniuosius du metus.

Neteisėto Informacijos Rinkimo Programos (NIRP) (angl. phishing scams)

Neteisėtas informacijos rinkimu, galinčiu pasireikšti elektroniniu paštu ar telefonu [taip pat ir VoIP – vert. past.], bandoma surinkti asmeninius duomenis, apsimetant jus aptarnaujančia verslo ar finansų institucija.

Naujausia NIRP forma atsiunčia elektroninį laišką be teksto ir be nuorodų jame. Nieko nevyksta, kol nepabandote prisijungti prie savo banko svetainės. Tada NIRP nukreipia naršyklę į padirbtą svetainę ir nukopijuoja visą įvedamą asmeninę informaciją. Kita versija paprasčiausiai įrašo įvedamą informaciją, kai apsilankote savo banko svetainėje.

„Anti-Phishing Working Group* pranešė, kad praėjusį kovą veikė virš 2 800 [2005 spalį 4 367, o 2006 spalį – 37 444, tai yra 857 % metinis augimas. vert. past.] padirbtų svetainių, kas rodo 64 % padidėjimą per trijų mėnesių laikotarpį.

Labiausiai paplitę tapatybės vagysčių būdai

Tapatybės apgavystę įmanoma įvykdyti tik turint asmeninę informaciją. Senamadiška asmeninių daiktų vagystė vis dar lieka populiariausiu tapatybės vagių naudojamu metodu: piniginės ar rankinės vagystė suteikia puikų asmeninės informacijos šaltinį.

Kiti, daiktų, suteikiančių asmeninę informaciją apie savininką, pasisavinimo būdai, lengvai pasiekiami vagims, nepakankamai įvertinami. Žmogus, siekiantis įvykdyti tapatybės apgavystę, gali pasinaudoti patvirtintais kredito kortelių pasiūlymais, bankų ataskaitomis ir kitais dokumentais, kuriuos gali pasisavinti iš šiukšlių dėžės ar pašto dėžutės.

Vagims sugalvojant vis naujų būdų, kaip gauti Jūsų asmeninę informaciją, tapatybės vagystės yra vis auganti vartotojų problema.

Šaltiniai

Nacionalinė ir Valstijų apgavysčių ir tapatybės vagysčių tendencija. Federalinė Prekybos Komisija. (2004 sausis–gruodis)

Interneto grėsmių augimas. Vartotojų ataskaita. (2005 m. rugsėjis)

Policijos Atmintinė. Oklahomos universitetas. (Atnaujinta 2005 m. rugpjūtį).


Critical Security



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama