Programų kūrėjai ar juos įdarbinusios kompanijos nurodo, kaip galima naudotis autorių kūriniais. Šiais laikais apie programinės įrangos platinimo licencijas naudinga žinoti visiems – ir piratams, ir paprastiems kompiuterių vartotojams. Licencija nusako ne tik tai, kaip galima naudotis programa, bet ir tai, kas jai leidžiama daryti vartotojo kompiuteryje.
Neperskaičius licencijos, labai paprasta į kompiuterį įdiegti programą, papildančią programinės įrangos rinkinį įvairiais reklaminiais ar šnipinėjimo moduliais. Na, o paskui dėl lėto kompiuterio darbo ir nuolat atsiveriančių reklaminių langų lieka kaltinti tik save, nes pažymėdami „Yes, I agree with terms above“ patys sutinkame, kad kompiuteris būtų prišiukšlintas. Aptarsime su licencijomis susijusius terminus.
Public domain
Ši programa niekam nepriklauso, nes jos autorius atsisakė teisių į ją. Taigi vartotojas su šia programine įranga gali elgtis kaip panorėjęs, naudotis ja ar jos dalimis.
Abandonware
Tai sena programinė įranga, jau neplatinama ir neremiama jos autorių. Neretai programos autoriaus apskritai nėra rinkoje. Nepaisant to, visos teisės priklauso jam, tad be autoriaus sutikimo niekas negali naudoti programinės įrangos, nebent autorius oficialiai atsisako teisių ar pakeičia programos licenciją į nemokamą (pavyzdžiui, „Rockstar Games“ padarė nemokamas senas GTA žaidimo versijas).
Daugelis vartotojų yra susidarę klaidingą nuomonę, jog visa sena programinė įranga yra nemokama. Pavyzdžiui, nors MS-DOS ir „Windows 3.1“ jau neplatinamos, tačiau joms naudoti vis tiek reikia licencijų.
Freeware
Nors tai nemokama programinė įranga, visos teisės priklauso autoriui. Kaip leidžiama naudotis programa, aprašyta licencijoje.
Atvirasis kodas (laisvoji programinė įranga)
Gana dažnai laisvoji programinė įranga painiojama su nemokama. Nors paprastai abiejų tipų programas galima gauti nemokamai, tačiau panašumas tuo ir baigiasi. Nemokama programa yra autoriaus nuosavybė, ir jis bet kada gali nuspręsti nemokamai jos neplatinti, o atvirasis kodas tampa ir jūsų nuosavybe.
Populiariausios atvirojo kodo licencijos:
GPL, LGPL
GPL ir LGPL licencijų vartotojams suteikiama visiška laisvė naudotis programine įranga, tačiau jos pradiniai tekstai bei visi vartotojo atlikti pakeitimai turi būti paskelbti viešai. Kitaip nei viešosios licencijos, GPL ir LGPL neleidžia pasisavinti svetimo darbo ir paslėpti programinio kodo.
Laisvosios programinės įrangos fondo svetainėje rašoma: „Uždarosios programinės įrangos kūrėjai autorių teises pasitelkia vartotojo teisėms apriboti, o mes – vartotojo teisėms užtikrinti“. Tam pabrėžti net sugalvotas terminas „copyleft“ (kitaip nei „copyright“).
BSD Licence
BSD licencija yra dar liberalesnė už GPL – ji nedraudžia naudoti programinio kodo uždaruose komerciniuose projektuose. BSD licencija reikalauja tik naujos programinės įrangos licencijoje išsaugoti originalios programos autorius ir neskelbti jų vardo naujo gaminio reklamoje be autorių sutikimo.
Komercinės licencijos
Komercinės programos dažniausiai platinamos remiantis EULA (End User Licence Agreement) licenciniu vartotojo ir programos autoriaus (ar kompiuterio gamintojo) susitarimu, tačiau šis vardas gali daug ką slėpti. Nors EULA licencijos yra labai skirtingos, beveik visos jos turi kelis bendrus bruožus:
Programa neparduodama: pirkdami licenciją, jūs perkate tik teisę naudotis programa. Pažeidę taisykles, netenkate teisės naudotis ja.
Programinę įrangą galima tik sužadinti ir naudotis jos paslaugomis: vartotojui draudžiama keisti, taikyti ar naudoti programinę įrangą kitose programose. Jei žurnalą platintume tokiu būdu, „Kompiuteriją“ būtų draudžiama skaityti kitaip nei nuo pirmojo puslapio (reverse engineer). Jūs negalėtumėte išsikirpti straipsnių ir sudėti jų į iškarpų albumą (disassemble), negalėtumėte pabraukti sudominusių straipsnio vietų (modify).
Net jei žurnalo numeris jums pasirodytų visiškas šlamštas, negalėtumėte jo panaudoti prakuroms (use this software in other projects).
Dažnai pagal tokias licencijas programos autorius pasilieka teisę daryti įvairius pakeitimus vartotojo kompiuteryje. Pavyzdžiui, „Windows XP“ licencijoje yra punktas, pagal kurį skaitmeninio turinio teikėjai gali „Microsoft“ prašyti įdiegti skaitmeninių kūrinių apsaugos nuo kopijavimo (DRM) papildinius, gebančius riboti galimybę atkurti turimus įrašus.
Taigi „Universal Picture“ ar „Sony Records“ nusprendus neleisti nemokamai atkurti reklamos tikslais anksčiau nemokamai platintų įrašų, įrašų kompanijos gali paprašyti, kad „Microsoft“ įdiegtų naują DRM licencijų rinkinį. Dėl to vartotojų kompiuteriuose esančios grotuvo programos negalėtų atkurti anksčiau nemokamai gautų įrašų.
Dar blogiau – daug nemokamai platinamų programų, kurių licencijose numatyta, kad vartotojas sutinka, jog į kompiuterį būtų diegiami papildomi reklaminiai, duomenų rinkimo ir kitokie moduliai.
Kaip išvengti nemalonumų?
Patartina vengti įkyriai siūlomos nemokamos programinės įrangos ir rinktis tik patikimus programų šaltinius. Vertėtų paieškoti kitų žmonių atsiliepimų apie pasirinktą programą.
Licenciją būtina skaityti patiems. Deja, daugelis jų parašytos taip, kad jas perskaityti ir suprasti gali tik teisinį išsilavinimą turintis žmogus. Tiesa, už jus licenciją gali perskaityti speciali programa „EULAlyzer“. Išnagrinėjusi pateiktą licencijos tekstą, ji išskirs pagrindinius dalykus. Jums liks tik pažymėti pageidaujamą licencijos vietą, pele spragtelėti „Goto“ rodyklę, o programa parodys dominančią licencijos dalį.
Išskirtoms licencijos vietoms skiriamas įvertis, atspindintis potencialų pavojų kompiuteriui, tapatybės anonimiškumui ar vartotojo teisėms.
Šiai programai radus bent vieną pavojingą licencijos punktą, nepatingėkite jį perskaityti atidžiau. Galbūt tas punktas kaip tik skelbia, kad jūs sutinkate kam nors leisti naudotis savo kompiuterio skaičiavimo pajėgumais. Kita vertus, nereikia aklai pasitikėti šia programa. Jos kūrėjai gali nespėti laiku atnaujinti tekstinės analizės algoritmų ir duomenų bazės turinio, kad programa teisingai išnagrinėtų naują teisinės anglų kalbos šedevrą...
Be to, nemokamai platinama programa negali automatiškai tikrinti diegiamų programų licencijų. Joje nenumatyta galimybė patiems nustatyti licencijos vertinimo kriterijų. Visa tai siūlo tik komercinė programos versija.
