Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 - Elektronikos komponentai
 - Elektronikos technologija
 - Parametrų apskaičiavimai
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvairi teorija
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 25 d. 11:20
Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?
Lapkričio 25 d. 08:34
Kaip ištrinti fono paveikslėlį „iPhone“
Lapkričio 24 d. 15:39
Interneto greitis: kaip suprasti, kokio iš tikrųjų reikia?
Lapkričio 24 d. 11:39
Lietuvos ekranų tendencijos
Lapkričio 23 d. 15:27
„Garmin“ pristato pirmąjį didelio formato nardymo kompiuterį „Descent X50i“
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Teorija, žinynai » Kompiuterija Dalintis | Spausdinti

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija

Publikuota: 2011-02-04 11:03
Tematika: Kompiuterija
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Jonas Bunevičius
Aut. teisės: ©MobiNews.lt
Inf. šaltinis: MobiNews.lt

Visi žinote ir, neabejoju, didžioji dauguma ir naudojate telekomunikacijos įrenginį, kuris elektriniais signalais perduoda balsą – telefoną. Atrodo, šis gana seniai sukurtas prietaisas taip pat nuolatos yra tobulinamas ir su kiekviena diena gali pasiūlyti vis didesnes galimybes.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonijaVisi žinote ir, neabejoju, didžioji dauguma ir naudojate telekomunikacijos įrenginį, kuris elektriniais signalais perduoda balsą – telefoną. Atrodo, šis gana seniai sukurtas prietaisas taip pat nuolatos yra tobulinamas ir su kiekviena diena gali pasiūlyti vis didesnes galimybes. Tereikia atsiminti laikus, kai su savo artimaisiais arba draugais galėjome susisiekti naudodami laidinius telefonus, o už kelias minutes pokalbių reikėjo sumokėti gana nemažą sumą pinigų. Tačiau didžiulis perversmas įvyko tuomet, kai buvo pristatyti mobilieji telefonai, kurie suteikė galimybę su norimais asmenimis bendrauti esant praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje. Nors iš pradžių mobilieji pokalbiai buvo iš tiesų labai brangūs, tačiau sparčiai augantis vartotojų skaičius įtakojo ir spartų pokalbių kainų kritimą. Atsiradusi interneto paslauga dar labiau pakeitė suvokimą į susisiekimo galimybes realiame laike. Šiuo metu vis sparčiau plinta pakankamai nauja paslauga, kuri yra vadinama internetine telefonija. Tai paslauga, kuri įgalina duomenų perdavimo tinklais, naudojant interneto protokolą (angl. „Internet Protocol“), su draugais ar giminaičiais bendrauti realiu laiku. Dėl šios priežasties internetinė telefonija dažniau yra vadinama IP telefonija (angl. „IP Telephony“), tačiau gali būti pavadinta ir „VoIP“ (angl. „Voice over IP“) kas lietuviškai skambėtų kaip balsas per interneto protokolą.

IP telefonijos atsiradimo istorija

IP telefonijos vartotojų skaičius praktiškai auga kiekvieną dieną ir šia paslauga pasaulyje jau naudojasi milijonai žmonių. Greitą „VoIP“ paslaugos išpopuliarėjimą lėmė žymiai platesnės panaudojimo galimybės bei pakankamai žema šios paslaugos kaina. Šiuo metu tradicinės telefonų linijos yra palaipsniui naikinamos ir dauguma kompanijų labiau linkusios naudoti „VoIP“ paslaugas, kadangi tai garantuoja didesnį funkcionalumą bei platesnes pritaikymo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad šios technologijos tobulinimui skiriama vis daugiau dėmesio, verta pažvelgti atgal ir prisiminti nuo ko viskas prasidėjo bei kas buvo pirmieji IP telefonijos pradininkai.

Dauguma galvoja, kad pirmiausia turėjo atsirasti internetas, o tik vėliau IP telefonijos paslauga, kadangi šiuo atveju skambučiai yra atliekami naudojant IP tinklą, tačiau, kaip bebūtų keista, „VoIP“ istorija prasideda dar gerokai prieš interneto atsiradimą. Pirmasis „VoIP“ skambutis buvo atliktas dar 1973 metais, kai balsas buvo persiųstas naudojantis „ARPANET“ skaitmeniniu tinklu, kurį galime pavadinti šiuolaikinio interneto pirmtaku. Žinoma, šis tinklas tuo metu vykdė tik duomenų ir balso apsikeitimą tarp privačių „ARPANET“ tinklo kompiuterių, tačiau svarbiausia, kad tai padarė nemažą indėlį tolimesnės IP telefonijos tobulėjimo raidai.

Didžiausias perversmas balso telefonijoje įvyko prieš apytiksliai 15 metų, o jos populiarumas padidėjo per pastaruosius 5 metus. Pirmoji įmonė pradėjusi naudoti „VoIP“ technologiją buvo Izraelio kompanija „Vocaltec“, kuri savo paslaugą įsigijo ir pradėjo ją teikti dar 1995 metais. Šio tinklo veikimas kaip ir šiuo, taip ir anuo metu, buvo gana parastas ir elementarus – garsas girdimas per garsiakalbius, o priimamas per mikrofoną. Tuo metu ši „Vocaltec“ teikiama paslauga buvo vadinama internetiniu telefonu, tačiau jos kokybė buvo pakankamai prasta, lyginant su skambučių kokybe standartiniais telefonais, todėl daugiausiai buvo naudojama asmeniniams tikslams ir nelabai tinkama naudoti versle. Tuo metu naudojama programinė įranga pakankamai skyrėsi nuo šiuolaikinės, be to, tuo metu buvo naudojamas H.323 protokolas, o šiuo metu labiau paplitęs yra „SIP“.

Šie keli įvykiai turėjo didelės įtakos tolimesniam „VoIP“ vystymuisi, todėl 1998 metais kai kurios bendrovės jau siūlė IP telefonijos paslaugas naudoti tiesiog savo telefone, tačiau jos labiau buvo paplitusios Šiaurės Amerikoje. Nuolatinis internetinės telefonijos tobulėjimas lėmė tai, kad 2000 metais „VoIP“ srautas jau sudarė 3 % viso pasaulio pokalbių balso srauto, o šiuo metu jis dar labiau išaugo, nes dauguma tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo be tokių programų kaip „Skype“. Pastarąją globaliu mastu naudojasi 50 milijonų aktyvių vartotojų.

IP telefonijos naudojimo būdai

Atrodytų, kad telefono panaudojimas yra gana paprastas ir elementarus dalykas, tačiau atsiradus IP telefonijai, pastarosios išnaudojimo galimybės tapo apibrėžiamos daug plačiau ir sudėtingiau, nes, kaip jau minėjau ankščiau, vienas svarbiausių šios technologijos privalumų yra universalumas. Laikui bėgant buvo sukurti trys pagrindiniai „VoIP“ technologijos išnaudojimo būdai, kurie suteikia galimybę žymiai patogesnėmis sąlygomis, apeinant tradicinius telefono tinklų operatorius, naudotis balso telefonijos paslaugomis. Kiekvienas naudojimo variantas turi tam tikrų ypatybių ir išskirtinumų, kurias tiesiog būtina aptarti detaliau.

Kompiuteris – kompiuteriui

Kompiuteris – kompiuteriui (angl. „PC to PC over IP“) – tai bene seniausias IP telefonijos naudojimo variantas, kurio užuomazgos prasideda dar 1994 metais, o pavadinimas akivaizdžiai nurodo, kad šiuo atveju pokalbiai vyksta tik tarp kompiuterius naudojančių vartotojų. Apie pirmuosius skaitmeninius tinklus šiek tiek buvo užsiminta kalbant apie IP telefonijos atsiradimo istoriją, ir, kaip jau žinome, pirmoji rimtai teikiantis tokias paslaugas 1995 metais pradėjo teikti Izraelio kompanija „Vocaltec“ .

Dauguma galbūt net nepagalvoja arba tiesiog nežino, kad „VoIP“ paslauga naudojasi praktiškai kiekvieną dieną. Balso komunikacijai iš kompiuterio į kompiuterį tereikia, kad abiejuose įrenginiuose būtų įdiegiama atitinkama programinė bei techninė įranga, kuri paverstų balsą skaitmenine informacija ir persiųstų ją duomenų perdavimo tinklais.

Žinoma, reikia, kad techninė įranga atitiktų minimalius keliamus reikalavimus, tačiau šiuo metu tai tikrai nėra problema, nes dauguma kompiuterių turi puikias garso plokštes, integruotus mikrofonus, kameras bei modemus.

Jei kalbėsime apie programinę įrangą, tai kiekvienas norintis turi visišką pasirinkimo laisvę, tačiau, kaip buvo minėta, reikia nepamiršti, kad bendraujantys asmenys turi naudoti tą pačią programą. Pavyzdžiui, econsultant.com tinklalapio duomenimis, 2006 metais populiariausia nemokama „VoIP“ kompiuterinė programinė įranga buvo „Skype“. Tikėtina, kad su šiuo faktu dauguma sutiks, nes bent Lietuvoje „Skype“ konkurentų praktiškai neturi ir šiuo metu. Nuolatos tobulinama programinė įranga gali pasiūlyti vis daugiau IP telefonijos teikiamų privalumų, tokių kaip vaizdo konferencijos ar pokalbiai grupėse bei asmeniniai pokalbiai. Tikėtina, kad kitose pasaulio šalyse gali būti populiaresnės kitos programos ir econsultant.com tinklalapio duomenimis 2006 metais antroji pagal populiarumą buvo „Gizmo“ programa, o trečioji, visiems geriau žinoma „Google Talk“ programinė įranga.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
Kompiuteris – Kompiuteriui tinklo struktūra (©KTU IF)

Šiame variante taip pat reikalinga, kad balso signalas būtų apdorojamas pagal tą patį algoritmą, pavyzdžiui, pagal G.729 standartą. Šis standartas garso informaciją suspaudžia į skaitmeninius garso paketus, kurių trukmės siekia nuo 10 milisekundžių. Tokio tipo siunčiamos informacijos praktiškai negali kontroliuoti net ir interneto paslaugų tiekėjas, nes iš esmės jis negali nustatyti kokio pobūdžio informacija yra siunčiama, todėl tiekėjo vaidmuo – tik duomenų perdavimas. Šio naudojimo varianto atveju taip pat nėra galimybės valdyti kalbos perdavimo kokybės, tačiau šis tipas pasižymi išskirtinai maža kaina, puikiai pritaikomas pokalbių kambariuose (angl. „chat room“), bei vaizdo konferencijose. Būtina paminėti ir tai, kad „VoIP“ išnaudojant šiuo būdu nėra galimybės susisiekti su laidinių telefonų tinklo (PSTN, ISDN) abonentais.

Svarbiausia, kad toks bendravimo būdas yra visiškai nemokamas. Žinoma, nuo mokesčio operatoriui teikiančiam interneto paslaugas neišsisuksime, tačiau reikia atsižvelgti, kad interneto paslaugas užsisakome ne vien dėl „VoIP“. Tokiam bendravimui labai daug įtakos turi interneto greitis, todėl kuo jis didesnis, tuo pokalbių kokybė geresnė, o ryšio stabilumas daug didesnis.

Kompiuteris – telefonui

Metams bėgant buvo sukurtas dar vienas naudojimo variantas: kompiuteris – telefonui (angl. „PC to phone over IP“). Šis naudojimo būdas plačiąją visuomenę pasiekė apie 1996-uosius metus, o tai yra du metai po kompiuteris – kompiuteriui varianto atsiradimo. Kompiuteris – telefonui yra daug pažangesnis būdas bendrauti ir, žinoma, jo galimybės taip pat platesnės, nes šiuo atveju komunikacija galima ne tik su prie kompiuterio sėdinčiais asmenimis, tačiau ir su laidinių telefonų vartotojais.

Šiuo atveju su telefonų tinklais susijungiama per „VoIP“ tinklų sąsają. Būtina paminėti, kad bendraujant internetu balso informacija verčiama kalbos paketais, bendraujant telefonu ji siunčiama kalbos signalu, todėl šiame variante būtinas nuolatinis balso informacijos transformavimas. Dėl to kalbos paketai iš interneto protokolo (IP) yra keičiami į kalbos signalus ir tuomet toliau perduodami į prijungtą telefono tinklą. Procesui vykstant atvirkščiai, kalbos signalas ateinantis iš telefono tinklo yra pakeičiamas skaitmeniniu signalu ir paketų pavidalu perduodamas per internetą į kompiuterį. Šiuo atveju telefono numeris „VoIP“ tinklų sąsaja yra keičiamas į interneto adresą.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
Kompiuteris – telefonui tinklo struktūra (©KTU IF)

Nors tinklo struktūra ir bendravimo pobūdis šiek tiek pasikeičia, tačiau ir šiuo atveju reikalavimai įrangai išlieka beveik toki patys. Jeigu kompiuterio vartotojas gali kokybiškai bendrauti ankščiau aptartų būdu (Kompiuteris – kompiuteriui), tai jam tikrai neiškils jokių problemų skambinant ir paprastų telefoninių tinklų abonentams. Žinoma, svarbu paminėti, kad tokiam komunikacijos būdui dar yra reikalingas ir paprastas telefonas (mobilus ar laidinis), tačiau šiuo metu tai irgi nėra problema, nes jų net po kelis turi praktiškai kiekvienas. Šiuo atveju jungimui su paprastu telefonu papildomai reikalinga tik „VoIP“ tinklų sąsaja (angl. „VoIP gateway“) kitaip dar vadinami „vartai“, tačiau tuo pasirūpina paslaugas teikiantys operatoriai.

Dėl papildomos įrangos reikalingos operatoriui, žinoma, atsiranda ir paslaugos mokestis, tačiau jis yra žymiai mažesnis negu įprastų telefoninių tinklų operatorių. Pagal econsultant.com tinklalapio duomenis 2006 metais populiariausias ir geriausias paslaugas Kompiuteris – telefonui teikiantis servisas buvo „Skype“. Žinoma, jeigu pamenate „Skype“ buvo paminėta ir prie kito naudojimo varianto, tačiau ši programa nuolatos tobulėja ir jau gana seniai siūlo skambinti ir į paprastus telefonus. Pavyzdžiui, sumokėjus 6 eurus per mėnesį, „Skype“ suteikia galimybę skambinti net į 20 Europos šalių be jokių apribojimų (kol kas Lietuvos šiame sąraše nėra), todėl daug skambinantiems tokios paslaugos tikrai naudingos, nes už gana mažą kainą galima susisiekti net ir su tais, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų. Pagal to paties econsultant.com tinklalapio duomenis,2006 metais antroji vieta atiteko „ICQphone“, o trečioji „CliConnect“ operatoriams.

Telefonas – telefonui

Sulaukus 1997 metų, IP telefonijoje įvyko dar vienas perversmas, nes šios paslaugos patobulėjo dar labiau, o bendravimo galimybės pasipildė nauju naudojimo variantu Telefonas – telefonui (angl. „Phone to phone over IP“). Šio varianto atsiradimas dar labiau pakeitė suvokimą į internetinius pokalbius bei sumažino paslaugų kainas, nes vienas operatorius savo servisus galėjo panaudoti keliems skirtingiems veiksmams atlikti bei taip sutaupyti nemažą sumą pinigų.

Telefonas – telefonui standarto veikimas yra paremtas jau ankščiau aptartais būdais, tačiau šiuo atveju telefonus galima sujungti per internetą nenaudojant nei kompiuterio, nei prieigos prie interneto tinklo, nes visas reikalingas operacijas atlieka paslaugų tiekėjas. Žinoma, šiuo atveju balso informaciją taip pat reikia versti paketais, nes balsas turi būti persiųstas internetiniu tinklu. Šiuo atveju balso informaciją į kalbos signalus reikia keisti net du kartus, nes bendravimas abejose pusėse vyksta paprastais telefonais.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
Telefonas – telefonui tinklo struktūra (©KTU IF)

Toks bendravimo būdas turėtų būti patrauklus tiems, kurie dažnai skambina į kitus miestus ar užsienį ir tiesiog nenori pokalbiams naudoti kompiuterio. Nuolatinis technologijos tobulinimas lėmė, kad laikui bėgant buvo sukurta ir naujų IP telefonų, kurie „VoIP“ paslaugų funkcionalumą pakėlė į naujas aukštumas. Nors šie telefonai niekuo nesiskiria nuo paprastųjų, tačiau geriau susipažinus suprasime, kad atsiranda tokios naujos funkcijos kaip skambučių peradresavimas, užlaikymas, autoatsakiklis, skambučių laukimas eilėje, balso žinutės ir panašiai.

Parametrai apibūdinantys „VoIP“ paslaugų kokybę

Kiekvieną teikiamą paslaugą visuomet reikia apibūdinti tam tikrais rodikliais, kurie nurodo teikiamos paslaugos kokybę (angl. „QoS – Quality of Service“). Būtent remiantis šia sąvoka taip pat yra įvertinama ir IP telefonijos paslaugų kokybė. Šiuo atveju yra išskiriami trys pagrindiniai rodikliai, tai: balso vėlinimas (angl. „delay“), vėlinimo fliuktuacijos (angl. „jitter“) bei paketų praradimas. Atsižvelgiant į šiuos tris rodiklius galima gana lengvai pasakyti kokia yra „VoIP“ paslaugų teikiama kokybė.

Vėlinimas

Vėlinimo problema (angl. „delay“) tikriausiai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių IP telefonijoje kitaip dar tai galima pavadinti balso strigimu (angl. „lag“) su kuo tikriausiai dauguma yra susidūrę kalbant „Skype“ programine įranga. Tarp paketo išsiuntimo ir jo priėmimo praėjęs laikas būtent ir yra vadinamas vėlinimu. Nevienodo vėlinimo kompensavimui gavėjas privalo naudoti kintamojo vėlinimo išlyginimo įrenginį.

Vėlinimo problema taip pat atsiranda dėl to, kad vartotojo įrangoje yra koduojamas ir atitinkamai suspaudžiamas balsas. Šis paslaugų kokybę nusakantis rodiklis yra matuojamas milisekundėmis ir, pavyzdžiui 150 milisekundžių vėlinimas dar yra priimtinas, nes jis yra vos pastebimas, tačiau jeigu vėlinimas padidėja iki 300 milisekundžių, pokalbių kokybė labai aiškiai pablogėja. Jei vėlinimas tampa didesnis nei 300 milisekundžių pokalbis praktiškai vykti negali, tačiau išskirtiniais atvejais yra įmanomas.

Taigi, vėlinimas lėtina pokalbius, o dėl atsiradusių triukšmų pokalbio dalyviai pradeda pertraukinėti vienas kitą, atsiranda aidas, sutrinka sinchronizacija tarp balso ir kitų duomenų. Aiškiausiai šie trukdžiai pasireiškia vaizdo konferencijų metu.

Vėlinimo fliuktuacijos

Dar viena pakankamai didelė „VoIP“ pokalbių kokybę lemianti problema yra vėlinimo fliuktuacijos (angl. „jitter“). Vėlinimo fliuktuacijos – tai ne viso paketų srauto, bet būtent atskirų paketų vėlinimas. Atsiradus fliuktuacijomis, darosi sunku suprasti ką nori pasakyti kitas asmuo, nes paketai šiuo atveju yra siunčiami neteisinga tvarka, o dėl to atsiranda netvarka tarp žodžių bei skiemenų.

Vėlinimo fliuktuacijos atsiranda dėl duomenų vėlinimo perdavimo tinkluose. Šią problemą galima išspręsti panaudojant vadinamuosius buferius. Kadangi, duomenys yra buferizuojami (talpinami į buferį) prieš juos perduodant, jie kurį laiką užtrunka tinkle, nes pasiekę buferį paketai pirmiausia sudėliojami eilės tvarka ir išsiunčiami tik po vienodo laiko tarpo.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
Vėlinimo fliuktuacijos ir buferio dydžio įtaka vėlinimo laikui (©EETimes.com)

Jeigu vėlinimo fliuktuacijos yra iš tiesų labai didelės, žinoma, reikalingi ir dideli buferiai (angl. „jitter buffer“), tačiau tai padidina laiko tarpą (angl. „latency“) tarp išimamų ir išsiunčiamų paketų gavėjui, todėl vėlinimo laikas gali padidėti dar labiau, o tai, žinoma, vėl turi įtakos kokybiškam pokalbiui, nes prarastų paketų skaičius atitinkamai išauga. Žinoma, šiuo metu yra sukurta naujų ir sudėtingų buferių, kurie sugeba prisitaikyti priklausomai nuo vėlinimo fliuktuacijos, tačiau geriausia būtų, kad paslaugas teikianti kompanija pasirūpintų ir izoliuotų fliuktuacijos šaltinius bei taip pašalintų šią, gana svarbią bei daugelio „VoIP“ paslaugų kokybei įtaką darančią problemą.

Paketų praradimas

Ankščiau aptartų „VoIP“ paslaugų kokybę įtakojančių rodiklių galutinis rezultatas galima sakyti yra paketų praradimas. Kitaip sakant, tai reiškia, kad praradus paketus, tuo pačiu buvo prarasta ir tam tikra kalbos atkarpa, kuri nenukeliavo iki gavėjo. „VoIP“ technologija nelabai toleruoja paketų praradimą, todėl net ir 1 % prarastų paketų gali gana stipriai suprastinti pokalbio kokybę naudojant G.711 standartą, o kitiems standartams toks paketų praradimo procentas gali būti visiškai nepriimtinas. Pavyzdžiui, G.729 standartas reikalauja, kad paketų praradimas nebūtų didesnis nei 1 %, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, idealiausias variantas būtų, kad IP telefonijos paslaugose nebūtų prarandamas nei vienas paketas. Vis dėlto, remiantis „Nortel Networks“ duomenimis, galima teigti, kad jei paketų praradimas nebus didesnis nei 3 %, pokalbio kokybė dar bus pakankamai gera nepriklausomai nuo to, kokio leistina riba yra nustatyta kiekviename standarte.

Balso iškraipymas ir jo nutrūkimas būtent ir yra didelio kiekio paketų praradimo pasekmė. Siekiant išvengti vėlinimo ir iškraipymo, duomenų perdavimui internetu yra naudojamas UDP protokolas (angl. „User Datagram Protocol“). Kai kurie gamintojai siekdami priartinti IP telefoniją arčiau tradicinės tinklų sąsajos, balso perdavimui IP tinkle naudoja SIP ir H.323 signalizavimo protokolus apie kuriuos dabar ir papasakosiu.

Signalizavimo protokolai

H.323 protokolas

H.323 protokolas formuluoja techninius reikalavimus perduodant garso ir vaizdo duomenis. Šis standartas buvo patvirtintas Tarptautinės elektroninių ryšių sąjungos (ITU–T) dar 1996 metais, tačiau tuo metu jis dar buvo sunkiai pritaikomas garso ir vaizdo perdavimui internetiniuose tinkluose, nes ši versija dar negarantavo pakankamos „VoIP“ paslaugų kokybės, todėl 1998 metais buvo pristatyta patobulinta ir galutinė jo versija, kuris buvo bene populiariausias dar prieš keletą metų.

H.323 sistema yra apibrėžiama keletu tinklo elementų, kurie dirbdami kartu gali užtikrinti puikias daugialypės terpės komunikacijos galimybes. Tai yra tokie tinklo komponentai kaip terminalai, sąsajos (angl. „gateway“), sargai (angl. „gatekeepers“) bei daugiataškiai valdymo blokai (angl. „Multipoint Control Units“). Susiejus visus šiuos tinklo komponentus yra įgyvendinamas šį protokolą atitinkantis modelis, o visiems aukščiau paminėtiems komponentams tinkle tenka skirtingos funkcijos.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
Tinklo pagal H.323 protokolą modelis (©rtn.elektronika.lt)

Pavyzdžiui, terminalai šiuo atveju yra naudojami realaus laiko dvikrypčiam multimedijos ryšiui užmegzti. Terminalu gali būti tiek kompiuteris, tiek atskiras įrenginys, kuriame veikia H.323 multimedijos programa. Terminalas yra arčiausiai vartotojo esantis galinis įrenginys, kuris kartu su kitais „VoIP“ terminalais atsako už dvipusį balso, vaizdo arba duomenų ryšį realiu laiku. Jis gali turėti įvairių komponentų, pavyzdžiui, įprastinį telefono aparatą, mikrofoną, garsiakalbį vaizdo perdavimo kamerą bei monitorių.

Kitas labai svarbus komponentas yra sąsajos (angl. „gateway“) kas padeda sujungti du skirtingus tinklus bei, pavyzdžiui, palaikyti ryši tarp H.323 terminalo bei paprasto telefono tinklo (PSTN). Jeigu nebūtų sąsajos, būtų galima sakyti, kad pati IP telefonijos idėja praktiškai yra niekam verta, nes „VoIP“ vartotojai negalėtų susisiekti su paprastų telefonų savininkais.

Sargų (angl. „gatekeepers“) vaidmuo šiame modelyje atrodo ir nėra būtinas, tačiau juos galima laikyti H.323 tinklo smegenimis, atsakingomis už duomenų kaupimą komunikacijos sesijos metu. Kaip jau minėjome, sargai nėra būtini, tačiau jie suteikia iš tiesų labai naudingas papildomų paslaugų, tokių kaip apskaita, apmokestinimas, adresacija, pralaidumo juostos dydžio valdymas ir panašiai.

Vienas iš pagrindinių „VoIP“ technologijos išskirtinumų, kaip jau žinote, yra galimybė internetinėje erdvėje bendrauti ne tik dviese, tačiau ir konferencijų formoje. Būtent tokia galimybė atsiranda panaudojus daugiataškius valdymo blokus (angl. „Multipoint Control Units“). Šie valdymo blokai suteikia galimybę susijungti trims ir daugiau H.323 terminalams ir veikia kaip tinklo galinis taškas.

SIP protokolas

Kitas protokolas buvo patvirtintas Internetinės inžinierių grupės (IETF) ir pavadintas SIP protokolu (angl. „Session Initiation Protocol“). Šis standartas palengvina ryšio formavimą, modifikavimą bei vykdymą tarp dviejų ir daugiau dalyvių. Tai labai plačiai naudojamas protokolas, skirtas kontroliuoti balso ir vaizdo komunikacijos sesijas vykdomas per internetinį IP protokolą. Šiuo atveju vartotojai turi adresus, kurie leidžia identifikuoti bei nustatyti paskirties vietą. SIP protokolą sudaro penki pagrindiniai komponentai – skambinantysis, atsakovas, „proxy“ serveris, nukreipiantysis serveris, bei registratorius.

„VoIP“ – naujos kartos balso telefonija
SIP tinklo struktūra (©Forum.Nokia)

Skambinantysis (angl. „User Agent Client – UAC“) tai yra dalyvis, kuris pradeda kontaktą su kitu dalyviu, o atsakovas („angl. User Agent Server – UAS“) turi priimti ir atsakyti į gautus signalus. Kai sesija pradedama, skambinantysis būtinai turi gauti informacija apie atsakovo buvimo vietą bei adresą. „Proxy“ serveris tai yra tarsi tarpininkas, kuris prižiūri užklausas ir atsakymus į jas. Labai didelę reikšmę turi nukreipiantysis serveris (angl. „redirect server“), nes jis leidžia vartotojui pakeisti geografinę padėtį bei tuo pačiu išlaikyti kontaktą. Registratorius (angl. „registrar server“) suteikia galimybę vartotojams persiųsti adresus iš kurių jie kontaktuoja. Šiuo atveju klientas siunčia registruotą prašymą apie adreso pakeitimą į registrų serverį, kuris priima prašymą ir įrašo naująjį vartotojo adresą.

„VoIP“ ir įprastinės telefonijos palyginimas

Kalbėdami apie naujas technologijas, visuomet pagalvojame, kad jos turėtų būti žymiai pažangesnės negu buvo ankščiau. Ne išimtis ir IP telefonija, kuri turi tikrai nemažai panašumų ir skirtumų, jeigu ją lyginsime su tradicine balso telefonija.

Pagrindinis ir esminis skirtumas „VoIP“ lyginant su tradicine telefonija yra tai, kad IP telefonija paremta paketų komutacija arba, kalbant paprasčiau, perdavimu. Tokiuose tinkluose informacija visiškai nepriklausomai nuo jos tipo yra suskaidoma į atskirus skaitmeninius paketus, kurie keliauja visiškai nepriklausomai vienas nuo kito kol pasiekia reikiamą vietą. Tai gali būti tiek vaizdinė, tiek garsinė, tiek tekstinė informacija. Šiuo atveju kiekvienas paketas yra „įvelkamas“ į koduotą „voką“ (angl. „Transmission Control Protocol / Internet Protocol – TCP/IP“), kuris įgauna papildomos informacijos apie galinį adresą ir keliauja iki jo. Taigi, todėl paketai gali keliauti vienas nuo kito nepriklausomai, o pagal įgautą papildomą informaciją tinklo maršrutizatoriai perduoda paketus ten kur jie ir turi nukeliauti.

Visiškai kitu, grandinių komutacijos principu veikia įprastinės balso telefonijos tinklai. Šiuo atveju skambučių sujungimo metu tarp abonentų įkuriama fiksuotų parametrų grandinė, kuri lieka stabili iki pokalbių pabaigos. Kitaip sakant šio tinklo veikimo esmė yra ta, kad viso pokalbio metu tinkle jam yra rezervuojamas tam tikras ryšio kanalas, kuris tuo metu daugiau niekam kitam negali būti panaudotas. Pagrindinės įprastinės telefonijos trūkumas lyginant ją su IP telefonija yra tas, kad šiai sistemai trūksta efektyvumo, nes vienas ryšio kanalas, kaip buvo minėta yra naudojamas tik tam pokalbiui, todėl net jei pokalbio metu bus tylima, šis ryšio kanalas vis tiek bus užimtas.

Žinoma, tai kas turi teigiamų savybių, visuomet turi ir neigiamų. Ne išimtis ir IP telefonija. Dėl įvairių naujų skaitmeninių technologijų atsiranda įvairių niuansų, kurie išsprendžiami tik papildomos įrangos pagalba. Informacijos siuntimas paketais tuo pačiu yra naudingas, bet tuo pačiu ir gana rizikingas, nes dėl paketų išsibarstymo jiems keliaujant tinklu atsiranda vėlinimas gavėjo pusėje, o kartais, kaip skaitėte ankščiau, galimas net ir jų praradimas.

IP telefonija Lietuvoje

Nuolatinis telefonijos tobulėjimas, neaplenkė ir Lietuvos. Reiktų pripažinti, kad Lietuvoje IP telefonijos paslaugos kol kas vystosi gana lėtai, tačiau tam nemažai įtakos turi pakankamai patrauklūs ir paprastų operatorių pasiūlymai. Galbūt dauguma yra per mažai supažindinami su naująją „VoIP“ technologija ir net negalvoja, kad pokalbiai gali būti dar pigesni.

Kaip jau žinote, kokybiškam „VoIP“ paslaugos naudojimui reikalingas spartus internetas, o atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių pagal šviesolaidinio interneto diegimą tiek Europoje, tiek pasaulyje, galima teigti, kad IP telefonijos paslaugų pasiūla Lietuvoje ankščiau ar vėliau turėtų pradėti sparčiai augti. Šiandieniniai interneto, fiksuotojo ir mobilaus ryšio, kabelinės ir palydovinės televizijos paslaugų tiekėjai palaipsniui turėtų tapti tiesiog interneto tiekėjais, nes būtent interneto užtenka visoms šioms paslaugoms įgyvendinti. Žinoma, toks niveliacijos procesas vyksta ne tik Lietuvoje, tačiau kartu ir visame pasaulyje.

Teigti, kad Lietuvoje „VoIP“ paslaugas teikiančių kompanijų yra mažai, tikrai negalima, tačiau dauguma jų kol kas nėra linkusios plačiai reklamuoti ar savo klientų informuoti kitais būdais, todėl tai šiek tiek stabdo spartesnę IP telefonijos raidą Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Litnet“ tinkle naudojant IP telefoniją jau nuo 2003 metų KTU, KU, VGTU, VU vidinio telefonų tinklo stoties abonentams sudarytos sąlygos nemokamai skambinti paminėtų įstaigų tinkle.

Spartesnį vystymąsi šiek tiek stabdo ir visiems puikiai žinomos „Skype“ programos atsiradimas. Dauguma lietuvių su užsienyje gyvenančiais draugas ar artimaisiais gali susiekti šios programinės įrangos pagalba visiškai be jokių papildomų mokesčių, kai tuo tarpu telefonijos operatoriai už tai prašo mokėti atitinkamą pinigų sumą. Galų gale nemokamai galima paskambinti ir į Lietuvą, tačiau, žinoma, kol kas panaudojant tik Kompiuteris – Kompiuteriui naudojimo variantą.

Dar didesnį perversmą įvesti bando Nacionalinis telekomunikacijų tinklas (NTT), kuris 2006 metais pristatė lietuvišką internetinės telefonijos programą „Spykas“. Šią programinę įrangą taip pat galima naudoti ir mobiliajame telefone, o pokalbių tarifai skambinant į užsienį yra iš tiesų gana patrauklūs, be to, suteikiama galimybė nemokamai kalbėti tarp „Spyko“ abonentų.

Panašu, kad šios technologijos tobulėjimas kaip ir sustojęs, nes programinė įranga pritaikyta tik „Windows XP“ operacinei sistemai, o mobilioji versija veikia tik „Nokia“ telefonuose. Visgi, reikia tikėtis, kad sekantys metai „VoIP“ plėtrai Lietuvoje bus sėkmingesni.

Ilgą laiką, kol nebuvo sukurta tinkama techninė įranga „VoIP“ pokalbių kokybė buvo taip pat žymiai prastesnė nei tradicinės balso telefonijos, tačiau laikui bėgant dauguma ankščiau kilusių problemų buvo išspręsta, todėl dabar galima teigti, kad „VoIP“ balso perdavimo kokybė yra beveik lygiavertė tradicinei balso telefonijai.

Išvados

Kaip supratote, kokybiškiems pokalbiams realiu laiku užtikrinti, žinoma, reikia, kad duomenų perdavimas internetiniais tinklais vyktų ypač sparčiai, todėl, galima teigti, kad IP telefonijos raida lėmė greitesnį technologijų tobulėjimą būtent šioje srityje.

Viso to rezultatas – puikus bei spartus interneto ryšys bei balso perdavimo kokybė beveik atitinkanti tradicinės balso telefonijos standartus. Jau dabar tampa aišku, kad „VoIP“ bus besiplečianti ir nuolatos atsinaujinanti technologija, kuri padės spręsti augančius komunikavimo poreikius.


MobiNews.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama