Iki šio dešimtmečio pradžios didžioji visuomenės dalis nesukdavo sau galvos papildomais klausimais apie apšvietimo lemputes – parduotuvėse tereikdavo surasti norimos galios kaitrines lemputes ir problemos kaip nebūta. Tačiau dabar viskas tampa daug sudėtingiau – įprastų kaitrinių lempučių pasiūla nuolat mažėja, o vietoj jų atsiradusios taupiosios fluorescencinės dienos šviesos bei šviesos diodų (LED) lemputės pasižymi didžiule parametrų ir rūšių įvairove, tad tenka gerokai pasukti galvą norint susigaudyti pasiūlos įvairovėje.
Pasirinkimo įvairovė
Vykdant ES energijos taupymo direktyvas, kaitrinių lempučių pasiūla ėmė mažėti nuo 2009 metų – nuo tada iki 2010 metų iš apyvartos pamažu pasitraukė 100 W ir 75 W galios kaitrinės lemputės. Nuo 2011 metų rugsėjo pradėtos išimti ir 60 W galios kaitrinės lemputės – jomis dar galima prekiauti, tačiau tik parduodant turimas atsargas. Tokiu pat principu iki šių metų pabaigos bus išimtos 40 W ir mažesnės galios lemputės.
Tad dabar perdegus kaitrinei lemputei arba planuojant naujų būstų apšvietimo instaliacijas, kyla klausimų, kokias alternatyvas rinktis. Tuo labiau, jog pasiūla rinkoje didžiulė. Europos Komisijos pastangomis visomis ES šalių kalbomis yra parengti trumpi taupiųjų lempučių pristatymai ir patarimai, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis naujos kartos lemputes. Pagal šį žinyną naujosios lemputės skirstomos į pagerintas kaitrines lemputės, kompaktines dienos šviesos lemputes bei šviesos diodų (LED) lemputes. Nors pagerintos kaitrinės lemputės prekyboje gali išsilaikyti dar kelerius metus, tačiau jų energetinės charakteristikos gerokai atsilieka nuo kompaktinių dienos šviesos bei šviesos diodų (LED) lempučių. Tad ilgalaikėje perspektyvoje jų ateitis irgi nėra labai aiški, o siekiantiems maksimalaus efektyvumo, verta savo dėmesį sukoncentruoti į kompaktines taupiąsias fluorescencines dienos šviesos arba LED technologijos lemputes.
Į ką atkreipti dėmesį?
Kokioms lemputėms atiduoti prioritetus – taupiosioms fluorescencinėms dienos šviesos lemputėms ar LED-ams? Norint priimti argumentuotą sprendimą, reiktų prisiminti svarbiausius kriterijus į ką dera atsižvelgti renkantis apšvietimo prietaisus. Visų pirma, energetinis efektyvumas – kuo mažesnis lemputės galingumas išgaunant tą patį šviesos srauto intensyvumą (matuojama liumenais, (lm)), tuo labiau taupoma energija. Ne ką mažiau svarbus parametras – ilgaamžiškumas. Kai kurios taupiosios fluorescencinės lemputės, skirtingai nuo LED lempučių, ne iš karto po įjungimo pasiekia šviesumo maksimumą – turi praeiti nuo kelių iki keliolikos sekundžių, kol jos ima šviesti maksimaliai ryškiai. Tai nelabai patogu tose vietose, kur šviesa įjungiama labai dažnai ir trumpam. Čia ir kita bėda – dažnas perjunginėjimas kai kurioms fluorescencinėms lemputėms labai stipriai mažina ilgaamžiškumą. LED lemputės pasiekia maksimalų efektyvumą iškart po įjungimo, o dažnas įjungimas neįtakoja ilgaamžiškumo.
Renkantis lemputes gyvenamosioms patalpoms, reikia atkreipti dėmesį ir į šviesos spalvą. Apšvietimo technologijoje balta spalva apibūdinama vadinamąja spalvine temperatūra (matuojama kelvinais (K)), kuri paprastai nurodoma ant lempos pakuotės. Natūralios (dienos) šviesos lempų spalvinė temperatūra yra 4000–4500 K, „šaltai baltų“ – 5700–7000 K, „šiltai baltų“ – 2700–3500 K.
Kuo aukštesnė spalvinė temperatūra, tuo daugiau spektre yra mėlynos komponentės ir mažiau – raudonos. Olandų mokslininkas A. A. Kruithofas dar 1941 m. nustatė ryšį tarp spalvinės temperatūros ir regimojo komforto – kuo stipresnis aplinkos apšviestumas, tuo aukštesnės spalvinės temperatūros reikia, kad apšvietimas būtų malonus akiai, ir atvirkščiai. Todėl įprastam salono apšvietimui, kur naudojama santykinai nedidelis apšviestumas, reikia rinktis žemos spalvinės temperatūros (2700–3500 K) šaltinius – būtent tokia spalvine temperatūra pasižymi ir įprastos kaitinamosios bei halogeninės lempos. Netinkamai pasirinkus spalvinę temperatūrą, pavyzdžiui, nuosaikiam būsto apšvietimui naudojant „šaltai baltus“ šaltinius, jaučiamas diskomfortas – šviesa atrodo melsva ir „paslaptingai šalta“.
Kaip matote, yra daugybė svarbių parametrų, į kuriuos būtina atsižvelgti renkantis apšvietimo lemputes. Tarkime, jog svetainėje perdegė 100 W kaitrinė lemputė ir ją reiktų pakeisti naujos kartos lempute. Patyrinėję įvairius šaltinius (minėtą EK lempučių gidą, „Wikipedia“, elektroninės prekybos parduotuves) galime sudaryti tokią palyginamąją lentelę:
100 W kaitrinės lemputės analogai
Visais atžvilgiais, išskyrus kainą, pirmauja LED technologijų lemputė. Tai menka naujiena bent kiek daugiau apšvietimo technologijomis besidominčiam skaitytojui – LED lemputės nuo seno garsėja kaip labai taupios, ilgaamžės, nebijančios dažnų perjunginėjimų neturinčios kenksmingų medžiagų ir galinčios skleisti labai įvairią spalvinę temperatūrą.
Deja, šie privalumai dažnai nublanksta taupiam pirkėjui išvydus LED lempučių kainas. Nors toks skubus požiūris kartais nebūna teisingas – paskaičiavus vien sutaupomą energiją ir tarnavimo laiką, dažnai LED lemputės yra netgi taupesnis sprendimas nei kompaktines fluorescencines dienos šviesos lempos.
Vis gi, galutinį sprendimą ką rinktis, visada priima pirkėjas. Tad ir mes neperšame savo nuomonės, tik išsamiai pristatome esamas technologijas. Tuo labiau, jog ir viešojoje erdvėje daugiausiai informacijos galima surasti apie populiariausius produktus – labai daug ir įvairių straipsnių yra parašyta apie kompaktines fluorescencines dienos šviesos lempas, tačiau pasigendama kiek didesnio dėmesio brangesnei, bet žymiai perspektyvesnei LED apšvietimo technologijai, apie kurią galima išgirsti ir jau pasenusių mitų. Tad šio straipsnio pabaigą ir paskirsime kai kurioms mažiau žinomoms LED smulkmenoms.
LED šviestuvai ir „išmanusis“ apšvietimas
Kalbant apie LED apšvietimą, būtina paliesti ne tik LED lempas ir jų charakteristikas, tačiau ir sudėtingesnį darinį – LED lubinius šviestuvus. Kartais jie supainiojami su pačiomis lempomis –parduotuvėse galima įsigyti ne tik įvairių cokolių LED lempučių (pvz. įprastinio E27), bet ir gatavų lubinių šviestuvų, kurių kaina būna šiek tiek didesnė ir dar labiau išgąsdina pirkėjus. Tačiau pamirštama, jog LED šviestuvas nėra tik paprasta lemputė, o ir visa tvirtinimo bei papildomų funkcijų sistema su skirtingais dizaino variantais, pritaikyta montavimui prie skirtingo interjero lubų ir leidžianti pasiekti „išmaniojo“ apšvietimo lygį.
Paprastai lubiniai LED šviestuvai turi viduje sumontuotas optines lęšių sistemas, kurios sugeba išsklaidyti paprastai kryptingą šviesos diodo šviesą – tokių būdu tolygiai apšviečiama visa patalpa. Tie patys optiniai lęšiai leidžia šviestuvų šviesą ne tik išskaidyti bet ir koncentruoti norima kryptimi ir kampu. Taip realizuojamas įvairių išryškintų objektų apšvietimas.
Verta pažymėti, jog lubiniai LED šviestuvai – tarsi atskiros apšvietimo sistemos, pasižyminčios jau minėtais LED privalumais ir tuo pačiu, daugybe papildomų funkcijų. Galima išsirinkti šviestuvus, kurie leidžia keisti apšvietimo spektrą – tad patalpa gali būti apšviečiama labai skirtingais atspalviais: darbo metu dienos spalvos šviesa, poilsio metu – šilta skaidria spalva. Tuo pačiu LED šviestuvai leidžia reguliuoti apšvietimo intensyvumą, o kai kurie iš jų turi ir programuojamas intensyvumo ir spektro temas – pavyzdžiui, galima nustatyti skirtingus apšvietimo parametrus tokioms temoms – „pasimatymas“, „naktis“, „svečiai“ ir pan.
Dar viena įdomi LED šviestuvų savybė yra ta, jog jie niekada neperdega taip, kaip tą daro kitos lemputės. Tiesiog naudojant LED lempas, jų švietimo intensyvumas tolygiai mažėja. Priimta laikyti, jog LED lempas reikia keisti tuomet, kai jų švietimo intensyvumas sumažėja iki 70 %. Tad kai kalbama apie šviesos diodų ilgaamžiškumą ir turima mintyje laiko tarpas, per kurį šviesos intensyvumas sumažėja iki 70 % ribos. Pasak profesionalių apšvietimo konsultantų, ilgaamžiškumą labiausiai lemia tai, kiek kokybiškas yra pats LED diodas ir nereikėtų rinktis tokių šviestuvų, kurių tiekėjai duoda mažesnę nei 5 metų garantiją.
O ką daryti kai LED šviestuvas „nugyvena“ savo dienas? Pasirodo, net ir tada jų nereikia išmesti – visi rimti LED apšvietimo prekiautojai savo klientų šviestuvus remontuoja ir po garantinio sugedimo. Remonto kaina paprastai būna pigesnė nei kad naujo šviestuvo, tad ilguoju periodu apšvietimo kaštai dar labiau sumažėja.
Tad visgi, kokį apšvietimą pasirinkti? Žinoma tokį, kuris Jums atrodo geriausias!
