2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas. Tai bus dar viena privalomai į kiekvieną automobilį montuojama sistema, kurios įtaka eismo saugumui, manoma, bus labai didelė. Nepaisant to, jau dabar kai kuriuose automobiliuose AEB montuojama standartiškai ar už simbolinę papildomą kainą. Tačiau jų efektyvumas skiriasi.
Autonominio stabdymo sistemų bandymai. Pranešimo autorių nuotr.
Autonominio avarinio stabdymo sistema yra bene svarbiausia siekiant sukurti visiškai savavaldį automobilį. Pirmasis avarijos išvengti leidžiantis ir pats sustojantis automobilis – „Volvo“ – buvo pristatytas dar 2009 m. Šiais laikais tokias sistemas gali turėti daugelis, o itin tikslios ir pažangios montuojamos net į nebrangius „Suzuki“, „SsangYong“ ar „Škoda“ modelius.
Ne visi stabdo patys
Automobiliuose montuojamas pagalbines stabdymo sistemas galima skirstyti į tris dalis: jau minėta AEB, „Forward Collision Warning“ (FCW) ir „Brake Assist“ (BA). Neretai jos visos vadinamos autonominio stabdymo sistemomis, tačiau tokią funkciją išties turi tik pirmoji.
„Brake Assist“ tipo sistemos reaguoja į priekyje automobilio esančius objektus ir, užfiksavusios galimą avarinę situaciją, padidina stabdžių sistemos slėgį iki maksimalaus. Taip ši sistema tampa efektyvesnė, mat daugybė vairuotojų avariniu atveju nepakankamai stipriai nuspaudžia stabdžių pedalą.
„Forward Collision Warning“ dažniausiai vadinamos sistemos taip pat numato galimas avarines situacijas ir garso, vaizdo ar jutiminiais (pvz., vibruojančiu vairu) signalais įspėja vairuotoją apie artėjantį eismo įvykį bei ragina jį imtis veiksmų.
„Autonomous Emergency Braking“ tipo sistemos stabdo automatiškai, neįsikišant vairuotojui. Dažniausiai jos montuojamos kartu su BA bei FCW sistemomis, o autonomiškai stabdyti automobilis pradeda tik pačiu paskutiniu momentu, kai jau tampa šimtu procentų aišku, jog vairuotojas avarijos išvengti nepajėgs. Dėl šios priežasties AEB tipo sistemų aprašymuose nurodoma, jog jos tik didina tikimybę išvengti eismo įvykio arba mažina jo padarinius, bet negarantuoja, jog avarijos bus išvengta.
AEB sistemos dar skirstomos į kelis lygius: vienos veikia tik nedideliu greičiu, įprastai iki 30 km/val., kitos – didesniu greičiu bei yra praktiškos greitkeliuose, o pačios moderniausios atpažįsta ir mažesnius eismo dalyvius (pėsčiuosius ar dviratininkus).
Pačios moderniausios AEB sistemos naudoja ir priekiniame buferyje montuojamą trumpųjų bangų radarą, ir priekinio stiklo viršuje esančią kamerą. Dviem jautriais jutikliais sistema gali itin tiksliai užfiksuoti automobilio poziciją kitų eismo dalyvių atžvilgiu, įspėti vairuotoją bei stabdyti tik tada, kai išties reikia, – nepanikuoti be reikalo. Tokios skirtingus jutiklius turinčios ir daugelį eismo dalyvių atpažįstančios sistemos montuojamos ir prabangiausiuose „Lexus“ ar „Mercedes-Benz“ modeliuose, ir kai kuriuose vos keliolika tūkstančių kainuojančiuose automobiliuose, pavyzdžiui, 3,7 m ilgio „Suzuki Ignis“.
Gerai veikia kas trečia
Automobilių gamintojai mėgsta deklaruoti, jog jų kuriamuose modeliuose montuojamos pažangios AEB sistemos, tačiau jos veikia toli gražu ne kiekviename modelyje vienodai. Įvairios automobilių bandymus atliekančios organizacijos pastaraisiais metais išbando daug autonominio avarinio stabdymo sistemų ir jų išvados ne visada yra džiuginančios.
Pavyzdžiui, „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose tiksliai prieš kliūtį sustojo tik kas trečias 30 km/val. greičiu bandytas modelis. Dar maždaug vienas iš trijų įspėjo vairuotoją ir pradėjo stabdyti, tačiau visiškai sustoti nespėjo. O likęs trečdalis net nereagavo į kelio trajektorijoje buvusį automobilio maketą.
Bandymus atlikę žurnalistai bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai kaip puikiai pasirodžiusius išskyrė labai įvairius modelius – nuo prabangaus „Range Rover Evoque“ iki nedidelio krosoverio „Suzuki Vitara“ ar sportiško kupė „Toyota Supra“.
„Europos metų automobilio 2020“ rinkimų automobiliai buvo bandomi pamažu didinant greitį iki šis tampa per didelis ir į kliūtį sureaguoti sistema nebespėja. Čia išvadų taip pat buvo įvairių: pavyzdžiui, „Volkswagen T-Cross“ autonominio avarinio stabdymo sistema tinkamai suveikė 45 km/val. greičiu, o jį padidinus iki 50 km/val., sustoti nespėjo. „Subaru Forester“ stabdė tinkamai iki pat 85 km/val., o 1 serijos BMW AEB sistema greičiui sumažėjus iki 5 km/val. stabdžius sugalvojo atleisti ir automobilis nestipriai bumbtelėjo į kliūtį.
Tokie bandymai įrodo, jog AEB sistemos efektyvumui automobilio kaina įtakos neturi. Tai pabrėžia ir didžiausios Europos nepriklausomos automobilių saugumo tyrimų bendrovės „Euro NCAP“ ekspertai – AEB sistemos veikimas jau kelerius metus yra įtrauktas į bandymo procedūras. Tikėtina, kad nuo 2022 m. autonominio avarinio stabdymo sistemos efektyvumas bus vienas svarbiausių kriterijų norint gauti aukštą „Euro NCAP“ įvertinimą.