Šiandien bene kiekvienas informacinių technologijų gamintojas įrenginius stengiasi kurti ne tik išmanius, bet ir su lietimui jautriais ekranais. „Touchscreen“ technologija tapo savotiška mada, todėl manoma, kad šiemet lietimui jautrių ekranų gamintojai uždirbs apie 16 mlrd. JAV dolerių. Tačiau kaip veikia ši technologija žino ne daug kas.
Dar ne taip senai pirmuosius telefonus su lietimui jautriais ekranais valdėme naudodami specialias lazdeles. Tačiau 2007-ųjų sausį pasirodė pirmasis „Apple iPhone“ ir viskas iš esmės pasikeitė. Nuo tada žmonės telefonus ėmė valdyti pirštais, o šie pradėjo reaguoti į kelis prisilietimus vienu metu (angl. multitouch). Taigi kyla natūralus klausimas:ko galime tikėtis ateityje?
Pirmiausia pradėkime nuo to, kad yra ne viena skirtinga technologija, kurią naudojant prisilietimais „bendraujama“ su įrenginiais. Pasak šios srities eksperto Geoffo Walkerio, šiandien sukurta net 18 skirtingų technikų. Vienos jų naudoja infraraudonuosius spindulius ir tokiu būdu „mato“ naudotoją, o kitos paremtos jėgos davikliais ar garso bangomis. Visos šios technologijos turi savo pliusų ir minusų, tad tobulas variantas iki šiol neatrastas. Tačiau populiariausi rinkoje – varžos (angl. resistive) ir elektromagnetinių laukų (angl. capactive) principais veikiantys lietimui jautrūs ekranai.
Ilgą laiką populiariausi buvo varžiniai ekranai, tačiau jie turėjo vieną blogą savybę – galėjo reaguoti tik į vieną prisilietimą vienu metu. „Resistive“ tipo ekranas sudarytas iš dviejų sluoksnių, kurie paspaudus ekraną susispaudžia ir ant jų esančios horizontalios ir vertikalios linijos susijungia. Tokiu būdų užregistruojamas varžos pokytis ir nustatomos prisilietimo koordinatės. Dėl tokio veikimo principo įrenginius su varžiniais ekranais galima valdyti ne vien pirštais, bet ir specialiomis lazdelėmis, tušinukais ar bet kokiais kitais daiktais lygiu paviršiumi. To nebeliko elektromagnetiniu principu veikiančiuose ekranuose, tačiau jie turi kitą pranašumą – galimybę reaguoti į kelis prisilietimus vienu metu.
„Capactive“ tipo ekranai pagaminti iš izoliatoriaus, padengto laidžiąją medžiaga. Prisilietimo koordinatės nustatomos elektrodais, išdėstytais ekrano kampuose. Jie ekrane sukuria nedidelę įtampą, o prisilietus pirštu įvyksta srovės nutekėjimas ir prisilietimo koordinatės užfiksuojamos visuose keturiuose kampuose. Šie ekranai gali reaguoti į kelis paspaudimus vienu metu, todėl šiandien natūralu užsimanius padidinti nuotrauką mobiliajame telefone tempti ją į skirtingus kraštus.
Elektromagnetinių laukų principu veikiantys ekranai turi ir dar porą pranašumų prieš varžinius: jų spalvinė gama yra kur kas didesnė, be to, tokiems ekranams visiškai nesvarbu su kokia jėga jį spausi – jie reaguoja net ir į menkiausią prisilietimą. Tačiau kaip ir minėjome, tobulo varianto nėra. Negalėsite valdyti telefono su „capactive“ ekranu, jei dėvėsite pirštines, nes jam reikia laidinininko, o numetus jį ir telefoną su „resistive“ tipo ekranu, didesnė tikimybė, kad greičiau suduš „capactive“ ekranas.
Dar keletas šių ekranų skirtumų:
- „Resistive“ ekranas greičiau susibraižo, nes viršutinis sluoksnis yra plėvelės pavidalo. Tačiau „capactive“ ekranas lengviau dūžta, nes jis dažniausiai gaminamas iš stiklo ar kitos kietos medžiagos. Šiuo metu šį trūkumą bandoma pašalinti pasinaudojant „Gorilla Glass“ technologiją.
- Skiriasi ir šių ekranų naudojimo laikas, kuris skaičiuojamas prisilietimų kiekiu. Naudojantis „resistive“ ekranu, jis reaguos į 35 mln. prisilietimų viename taške, „capactive“ naudosite kur kas ilgiau – 200 mln. prisilietimų.
- Varžinio ekrano skaidrumas dažniausiai nesiekia 85 proc., elektromagnetinio ekrano skaidrumas įprastai būna apie 90 proc.
Šiuo metu lietimui jautrių ekranų gamintojai visas pajėgas koncentruoja į du tikslus: kad varžinius ekranus priverstų reaguoti į kelis prisilietimus vienu metu ir kad ekranai reaguotų į patiriamą slėgį. Vadinasi, ekrane informacija kistų ne tik nuo paties prisilietimo, bet ir nuo jo stiprumo. Šių technologijų prototipai jau yra, tačiau kad būtų pradėti taikyti masiškai, juos dar reikia gerokai patobulinti.
