Elektromobilius šalies gyventojai vis dažniau vertina ne tik kaip aplinkai palankų, bet ir ekonomiškai pagrįstą pasirinkimą. Atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė – pirkdami naują automobilį trečdalis (31 proc.) gyventojų svarstytų rinktis elektrinį automobilį. Elektromobilius šalies gyventojai vis dažniau vertina ne tik kaip aplinkai palankų, bet ir ekonomiškai pagrįstą pasirinkimą. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė – pirkdami naują automobilį trečdalis (31 proc.) gyventojų svarstytų rinktis elektrinį automobilį. Valstybės subsidijos, mokestinės lengvatos, nemokamas stovėjimas miestuose, vis labiau plečiama įkrovimo infrastruktūra yra pagrindinės prielaidos šio tipo transporto priemonių parko augimui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kompleksinė vertės grandinė
Elektromobilių populiarumo didėjimui Lietuvoje įtakos turi ne vienas veiksnys. Pavyzdžiui, valstybės siūlomos kompensacijos, įsigyjant elektra varomą automobilį, žymiai sumažina pradinę tokio automobilio kainą. Tai ypač svarbu norintiems atnaujinti transporto priemones, tačiau vengiantiems patirti didelių pradinių išlaidų.
„Valstybės siūlomos finansinės paskatos sukuria palankias sąlygas pereiti prie tvaresnio ir ekonomiškesnio transporto, kuris ilgainiui atsiperka mažesniais eksploatacijos kaštais. Papildomas elektromobilių pranašumas – galimybė nemokamai statyti juos miestuose ir naudotis A juostomis, ką vairuotojai vertina kaip laiką taupantį privalumą“, – sako Raimondas Geleževičius, „Lietuvos draudimo“ privačių klientų departamento direktorius.
Be finansinių privalumų elektromobiliai užtikrina tylų, komfortišką važiavimą ir nesukelia tiesioginių emisijų. Tai yra vis svarbesnis aspektas vartotojams, siekiantiems sumažinti savo paliekamą anglies pėdsaką.
„Verta pažymėti ir tai, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau mato elektromobilį ne kaip išskirtinę, o kaip įprastą ir racionaliai pasvertą alternatyvą automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tai rodo šalies vairuotojų brandą, nes, remiantis tyrimo rezultatais, vis labiau vertinamas ekologiškumas (28 proc.), tylus ir sklandus važiavimas (28 proc.), taip pat patogi galimybė įkrauti transporto priemonę namuose (21 proc.)“, – akcentuoja R. Geleževičius.
Sparti infrastruktūros plėtra
Kaip pastebi R. Geleževičius, ilgą laiką vienu didžiausių elektromobilių parko augimo stabdžių buvo nepakankamai išplėtotas įkrovimo stotelių infrastruktūros tinklas. Tačiau šiandien ši situacija sparčiai keičiasi. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 2,5 tūkst. viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo stotelių. Palyginti su 2020 m., šis skaičius išaugo daugiau nei 8 kartus.
Įkrovimo prieigos yra išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje – tiek prie pagrindinių valstybinės reikšmės kelių, tiek miestuose. Elektromobilį taip pat galima įkrauti prie prekybos ir verslo centrų, daugelyje miesto stovėjimo aikštelių ir net daugiabučių kiemuose. Be to, elektromobilių savininkams suteikiama galimybė įkrauti savo transporto priemonę biurų arba daugiabučių parkinguose.
„Elektromobilio įkrovimas tampa kasdieniu, paprastu procesu, o planavimas reikalauja vis mažiau pastangų. Be to, augantis naudojamų elektromobilių skaičius rodo, kad infrastruktūra ne tik vejasi poreikį, bet kai kuriais atvejais gali jį lenkti – tai svarbus signalas rinkai“, – sako R. Geleževičius.
Kryptis aiški, tačiau tobulėjimui erdvės yra
„Regitros“ duomenimis, elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose kasmet auga vidutiniškai 50 proc. jau trečius metus iš eilės. Šiuo metu šalyje yra registruota apie 28,5 tūkst. elektromobilių.
Lyginant Lietuvos statistinius duomenis su kitomis Europos valstybėmis, matyti aiški pažanga, tačiau ir vis dar yra nemažai potencialo augimui. Ypač išsiskiria Skandinavijos šalys – čia elektromobiliai sudaro daugiau nei pusę viso automobilių parko (51 proc.) su lyderiaujančia Norvegija (88 proc.), rodo 2024 m. automobilių rinkos duomenų ir analitikos „JATO Dynamics“ duomenys. Tuo metu Lietuvoje elektromobiliai šiuo metu sudaro mažiau nei dešimtadalį rinkos.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
