Kamuolinis žaibas (jei jis tikrai egzistuoja) yra elektros išlydžio rūšis, kuri, skirtingai nei įprastiniai pailgi šakoti žaibai, gamtoje natūraliai atsiranda sferinėje formoje. Kamuolinį žaibą sukurti pasisekė tik fizikui N. Tesla. Tiesa, niekas iki šiol nežino, tiesa tai ar mitas.Kamuolinis žaibas (jei jis tikrai egzistuoja) yra elektros išlydžio rūšis, kuri, skirtingai nei įprastiniai pailgi šakoti žaibai, gamtoje natūraliai atsiranda sferinėje formoje. Jie pasitaiko retai, ir nepaisant didžiausių mokslininkų pastangų, šis reiškinys mums ir dabar išlieka paslaptis. Kamuolinį žaibą sukurti pasisekė tik fizikui N. Tesla. Tiesa, niekas iki šiol nežino, tiesa tai ar mitas.
Fizikas Nikola Tesla mėgina paaiškinti „kamuolinio žaibo“ reiškinį, apytiksliai 1900 metai. Mokslininkas sėdi savo laboratorijoje Colorado Springs mieste (Koloradas, JAV).
Nors dažniausiai kamuoliniai žaibai pasitaiko audrų metu bei esant kitokiam „neramiam“ orui, yra atvejų, kai jie sutinkami absoliučiai ramioje atmosferoje. Jie taip pat gali būti sutinkami absoliučiai keistose ir neįprastose vietose: kabantys virtuvėje virš viryklės, sekantys paskui automobilius, arba skriejantys šalia lėktuvų, kaip tai pasitaikydavo Antrojo Pasaulinio karo metais. Sąjungininkų pilotai neretai šiuos švytinčius kamuolius palaikydavo priešo orlaiviais ir net anglų kalboje jiems buvo suteikę pavadinimą „foo fighters“.
 Nikola Tesla savo rankose laiko „liepsnos kamuolius“. Žurnalo „Pearson's Magazine“ iliustracija, 1899 gegužė. |
|---|
„Man niekada neteko pamatyti kamuolinio žaibo“, – rašė Tesla žurnale „Electrical World and Engineer“ 1904 metų kovo 5 dieną, lygiai prieš 106 metus. „Tačiau siekdamas kompensuoti šį savo nusivylimą, aš vėliau išsiaiškinau kamuolinių žaibų susidarymo principus ir sukūriau dirbtines jų versijas“. Kamuolinius žaibus mokslininkas laikė daug didesnio reiškinio dalimi: „Ši planeta, su visa savo didybe, elektrinėms srovėms yra ne daugiau nei mažas metalinis rutuliukas“.
Tesla tikėjosi šį reiškinį pritaikyti signalams perduoti per orą dideliu atstumu – ne tik telegrafo ir telefono signalams, bet ir pačiai elektros energijai. Dabartiniai istorikai teigia, jog Tesla maždaug 1½ colio (apie 3,8 cm) skersmens kamuoliniams žaibams sukurti naudojo specialius generatorius ir žaisdavo su jais stebindamas susirinkusią publiką.
Dabartiniu metu Tesla galbūt kiek geriau žinomas kaip mokslininkas, padėjęs pamatus mokslui apie kintamą srovę ir jos pritaikymą kuriant elektros paskirstymo tinklus. Teslo patentus vėliau įsigijo George Westinghouse ir kintama srovė (AC – alternating current) triumfavo prieš konkuruojančią Tomo Edisono nuolatinės srovės (DC – direct current) sistemą.
Parengta pagal: March 5, 1904: Tesla’s Having a Ball (Wired).
