Parengė Andrius Vaičeliūnas (red. pastaba: kalba netaisyta).
Комаров С. Ламповые УМЗЧ с трансформаторами ТАН. – Радио, 2005, № 5,
с. 16–20.
Standartinių ТАН ir ТН serijos 50 Hz dažnio tinklo transformatorių naudojimas vietoj išėjimo dvitakčiams lempiniams stiprintuvams pilnai leistinas, kadangi tinklo ir kitos apvijos yra dvigubos. Simetrinių transformatoriaus anodo ir kaitinimo apvijų rinkinys ant ПЛ magnetolaidžio leidžia praplėsti optimalaus apkrovos ir galinės kaskados lempų išėjimo varžos atitikimo galimybes dėl ultralinijinio tetrodų jungimo. Autorius siūlo eilę naudingų skaičiavimų ir rekomendacijų, o taip pat keletą stiprintuvų su skirtingomis išėjimo galiomis. Šių stiprintuvų konstrukcijose naudojamos labiausiai paplitusios stiprintuvinės lempos – 6Н8С, 6Н23П, 6П3С, EL84.
Pati sudėtingiausia detalė lempiniame stiprintuve – išėjimo transformatorius; pagaminti jį pačiam nedaugelio jėgoms. Net ir technologinio rafinuotumo ten tiek, kad dažnokai šis užsiėmimas arba užtęsiamas ilgus mėnesius, arba numetamas į tolimą kampą kartu su svajonėmis apie „lempinį garsą“. Žinoma, tokį transformatorių galima nusipirkti ar užsisakyti, kad jį suvyniotų individualiai jūsų stiprintuvui, bet, visų pirma, tai ne visiems pagal kišenę, o visų antra, dingsta visa kūrybos romantika. Savo stiprintuvas turi būti surinktas savomis rankomis ir būtent sau rastas pats tas optimumas visose galimose schemos variacijose, kuris užtikrina konstrukcijos autoriui maksimalų malonumą ne tik nuo skambesio, bet ir nuo pasitenkinimo savo kūryba!
Straipsnyje siūlomi scheminiai sprendimai atveria radiomėgėjams didelę variacijų sritį įsigyti turtingą puokštę „lempinio“ skambesio atspalvių be pretenzijų į kažkokios tai išskirtinės kokybės trūkumą. Tai paprasčiausiai patvarūs, lengvai pakartojami lempiniai stiprintuvai eksperimentuoti su skirtingomis lempomis ir režimais.
ТАН ir ТН serijos 50 Hz dažnio tinklo transformatoriai pilnai tinkami vietoj išėjimo transformatorių dvitakčiuose lempiniuose stiprintuvuose. Be to, jie turi dar ir dvigubą simetrišką anodinių ir kaitinimo apvijų rinkinį, leidžiantį naudoti dalį iš jų ultralinijiniam stiprinimo režimui išėjimo kaskadoje.
Iš pradžių reikia atkreipti dėmesį, kad vietoj antrinės apvijos naudojant dvi nuosekliai sujungtas kaitinimo apvijas su bendra 12,6 V įtampa maksimali galia, kurią galima gauti iš ТАН transformatoriaus, naudojant jį kaip išėjimo, siekia sekančias reikšmes:
- kai apkrova 4 Om – 39,7 W;
- kai apkrova 8 Om – 19,8 W;
- kai apkrova 12 Om – 13,2 W;
- kai apkrova 16 Om – 9,9 W.
Šiuos santykius reikia įskaityti parenkant stiprintuvo apkrovos nominalią varžą.
Transformatoriaus galią pageidautina išrinkti tris-keturis kartus didesnę nei stiprintuvo išėjimo galia. Kuo didesnės galios išrinktas transformatorius, tuo didesnis pirmos apvijos induktyvumas (būtinas atgaminti žemiems dažniams), didesnis laido diametras ir, kaip išdava, mažesnė tarpsluoksninė apvijų talpa (tai svarbu aukštų dažnių atgaminimui) ir apvijų varža, kas padidina transformatoriaus naudingumo koeficientą.
1 pav. pavaizduota dvitakčio ultralinijinio garso dažnių galios stiprintuvo su EL84 (jos tėvyninis analogas – 6П14П) lempomis schema.
Tipiškas išėjimo kaskados lempų režimas dėl stiprinimo klasėje AB (iš žinyno): įtampa anode ir ekraniniame tinklelyje atitinkamai Ua = 300 V, Ug2 = 300 V, rezistoriaus varža katodo grandinėje Rк = 130 Om, ekvivalentinė apkrovos varža Raa = 8 kOm, srovė anodo ir ekraninio tinklelio maitinimo grandinėmis Ia = 2×36 mA, Ig2 = 2×4 mA (ramybės režime — Uin = 0). Esant Pap = 17 W galiai apkrovoje ir Kh = 4 % nelinijinių iškraipymų koeficientui įėjimo įtampa Uin = 10 V (ef.), maitinimo grandinių, nurodytų aukščiau, srovių amplitudės – Iam = 2×46 mA, Ig2m = 2×11 mA.
Išvadas į ekraninį tinklelį dėl ultralinijinio lempos EL84 jungimo turi būti padarytas nuo transformatoriaus anodinės apvijos vijų ketvirtadalio.
Kad parinkti reikiamą ТАН transformatorių iš standartinio tipo nominalų eilės, atliksime kai kuriuos skaičiavimus.
Įtampos amplitudė anodinėje apvijoje Uaam = √(2PR) = √(2•17•8000) = 522 V.
Atitinkamai pusei apvijos įtampos amplitudė lygi 261 V ir esant 300 V maitinimo įtampai lempoje krinta 39 V (kai lempa atidaryta); galima patikrinti pagal charakteristikas – taip ir yra.
Efektinė įtampa anodinėje apvijoje 1,41 karto mažesnė ir lygi 185 V, t. y. transformatoriuje turi būti pora apvijų su tokiomis arba truputį didesnėmis darbinėmis įtampomis.
Dabar nustatykime transformacijos koeficientą. Kad pasiekti optimalią ekvivalentinę varžą Raa (8 kOm) 8 Om varžos apkrovą būtina keisti transformatoriumi su transformacijos koeficientu ntr = √(8/8000) = 1/31,6. Tokiu atveju išėjimo įtampa 8 Om apkrovoje siekia (185+185)/31,6 = 11,7 V. Šiam tikslui tinka naudoti dvi kaitinimo apvijas po 6,3 V, sujungtas nuosekliai, su bendra 12,6 V įtampa.
Įskaitant standartinių išėjimo kaitinimo apvijų ir transformacijos koeficiento 1/31,6 išsirinkimą anodinių apvijų įtampa turi sudaryti 12,6•31,6 = 398 V (jos pusė – 199 V). Tai daugiau, negu reikalingi 185 V, todėl transformatorius esti sušvelnintame režime.
Ir taip, reikia parinkti transformatorių su minimaliu vijų skaičiumi, kad kartu su dviem 110/127 V tinklo apvijų puselėmis gauti 199 V. Tai galima sekančiose dviejose kombinacijose: 110+89 V ir 127+72 V.
Aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrindu dėl maksimalios 17 W išėjimo galios reikia išrinkti 51...68 W galios transformatorių. Idealiai mūsų stiprintuvui tinka eilė transformatorių nuo ТАН27 iki ТАН40 su 60 W gabaritine galia.
Atidžiai išstudijavus tipinių transformatorių apvijų įtampų lentelę, išrenkame transformatorių ТАН28-127/220-50, turintį sekančią įtampų sumą: 110+40+56 V. Išvadą į ekraninius galios lempų tinklelius galima padaryti nuo 56 V apvijos, po to išdėstyti sekciją ant 40 V ir, pagaliau, tiesiogiai prie lempų anodų pajungti 110 V tinklo apvijos sekcijas. Ir, atitinkamai, gaunama privedamoji apkrovos varža Raa = 8553 Om esant transformacijos koeficientui 1/32,7.
Be ТАН28, geri rezultatai pasiekiami su kaimyninių tiponominalų transformatoriais:
- ТАН27-127/220-50, jame pasiekiama apvijų pagal įtampą kombinacija 127+28+28+6 = 189 V ir privedamoji apkrovos varža Raa = 7200 Om;
- ТАН29-127/220-50, jame tinkama tokia apvijų kombinacija: 110+56+56 = 222 V, dėl to privedamoji varža Raa = 9933 Om.
Prie dviejų nuosekliai sujungtų kaitinimo apvijų pajungta 8 Om varžos apkrova. Tačiau abi išėjimo „kaitinimo“ apvijos turi išvadus, atitinkančius įtampų sumą 5+1,3 V. Todėl esant dvigubai mažesnei apkrovos varžai (4 Om) reikia surinkti reikalingą reikšmę nuo dviejų apvijų kaip sumą 5+1,3+1,3 = 7,6 V; ji beveik tiksliai atitinka 8,2 V, suskaičiuotą 4 Om varžos apkrovai. Šiuo atveju stiprintuvo išėjimo galia siekia 14 W.
Anodinio maitinimo įtampa turi būti didesnė nei tipinė 300 V reikšmė įtampos kritimo dydžiu bendrame katodiniame 130 Om varžos rezistoriuje esant 114 mA (2•46 + 2•11) srovei, t. y. 15 V. Maitinimo įtampa po lygintuvo filtro turi būti 315 V. Garsumo piku vartos 114 + 2 = 116 mA srovę (įėjimo kaskados lempa naudoja 2 mA srovę), vidutinė naudojama srovė bus truputį didesnė už rimties srovę, sudarančią 2•36 + 2•4 + 2 = 82 mA.
Šie režimai atitinka įprasto (pentodinio, tetrodinio) elektroninių lempų jungimo schemą. Ultralinijiniame jungimo režime maksimali galia apkrovoje, ir, atitinkamai, įtampa transformatoriaus apvijose truputį žemesnė.
Su tokiu išrinktu transformatoriumi stiprintuvas esant 8,5 W galiai užtikrina 34...21000 Hz stiprinamų dažnių ruožą –3 dB lygiu. Stiprintuvo jautrumas 1 kHz dažnyje esant maksimaliai išėjimo galiai lygus 0,28 V. Skambesys su šiuo stiprintuvu labai aiškus ir skaidrus.
Rekomenduoju atsisakyti spausdintinių plokščių, populiarių šiuo metu – tik kabamasis montažas su minimumu laidų. Montažą reikia atlikti su pačių radioelementų išvadais, naudojant montažines lempinių lizdų lopetėles, standžius potenciometrų išvadus; taip pat galimas atskirų montažinių taškų ar tekstolitinių lentelių naudojimas. Oksidinius kondensatorius reikia sustatyti ant plokštės iš nefolguoto getinakso, praleidus jų išvadus į skyles ir sumontuoti variniu pliku, nuvalytu 0,8...1 mm diametro laidu. Tokiu pat laidu, izoliuotu kembriko vamzdeliu, reikia įgyvendinti transformatorių montažą ir kitus „ilgus“ sujungimus stiprintuve.
Spausdintinį montažą neapsimoka naudoti lempinių stiprintuvų konstrukcijose dėl sekančių priežasčių:
- Padidinta plokščių takelių montažo talpa. Esant aukštoms impedanso ir įtampos reikšmėms kaskadų su palyginti mažomis srovėmis grandinėse ši talpa su dielektriku neaukštos kokybės požiūriu įneša esminį indėlį į švelnius skambesio niuansus.
- Paviršutiniai nuotėkiai spausdintinės plokštės izoliacine medžiaga taip pat įneša savo dalį į skambesio iškraipymą ir skaidrumo suprastėjimą.
- Lempinėse konstrukcijose esant didelių gabaritų elementams įstatant juos į spausdintinę plokštę padidėja reikalavimai konstrukcijos standumui ir sumažėja elektrinių sujungimų patikimumas.
- Lempiniame stiprintuve, įgyvendintame ant spausdintinės plokštės, taip pat būtina šasi dėl išėjimo ir tinklo transformatorių, filtro droselio ir papildomo kabamojo montažo išdėstymo.
- Padarius pakeitimų ar papildymų jau paruoštoje stiprintuvo konstrukcijoje, kaip dažnai būna radiomėgėjiškoje praktikoje, spausdintinis montažas visai praranda savo žavesį.
- Galiausiai, didelio paviršiaus laidų su aukšta įtampa, pavojinga gyvybei, buvimas neatitinka saugumo normų eksploatuojant tokias konstrukcijas radiomėgėjiškomis sąlygomis.
Spausdintinis montažas tinkamas tranzistoriniams įtaisams ir labai netinkamas lempiniams.
Kad suteikti minkštesnį ir skaidresnį skambesį galima rekomenduoti užšuntuoti oksidinius kondensatorius (geriau firmos „JAMICON“) senais popieriniais 0,0015 μF talpos ant 400 V kondensatoriais КБГ-И.
Skambesys, gautas su tokiu stiprintuvu, priklauso ir nuo naudojamos parengtinėje kaskadoje lempos tipo. Priimtiniausias garsas gaunamas su 6Н23П lempa. Tačiau pilnai galima statyti ir kitus sudvejintus triodus su analogiška cokoliuote. Pakeitus lempos tipą reikia keisti rezistoriaus R3 varžą taip, kad ant antrojo triodo katodo būtų apskaičiuoti 64 V. Į parengtinio stiprinimo kaskadą galima rekomenduoti sudvejintus triodus 6Н2П (R3 = 1,3 kOm), 6Н1П, ECC85 (R3 = 1,6 kOm), 6Н6П (R3 = 2,7 kOm). Stiprintuvo jautrumas – apie 0,25 V, ir dėl skirtingų įėjimo kaskados lempų tipų jis gali truputį keistis.
Stiprintuve galima sustatyti metalodielektrinius rezistorius (МЛТ ir jų analogus) arba ВС (jiems pirmenybė) atitinkamos išsklaidomosios galios.
Maitinimo blokas pastatytas su transformatoriumi ТАН33-127/220-50 arba ТАН33-220-50. Kenotroninis lygintuvas su П tipo LC filtru įgyvendintas pagal klasikinę schemą ir paaiškinimo nereikalauja. Vietoj kenotrono EZ81 galima naudoti EZ80, o jų nesant – 6Ц4П (jis „patraukia“, bet su nedidele perkrova). Beje, galima jų pastatyti du, poromis sujungus anodus kiekviename lygintuvo petyje. Reguliuojant paderinamą rezistorių R16 kaitinimo grandinėje pasiekiama kintamos srovės fono neutralizacija.
Prieš pirmą stiprintuvo įjungimą patikrinkite montažą. Nustatykite į viduriniąsias padėtis abiejų paderinamų rezistorių šliaužiklius. Įjunkite stiprintuvą ir patikrinkite įtampas maitinimo bloke ir stiprintuve, pagal atitinkamas reikšmes, nurodytas schemoje. Režimai neturi nukrypti daugiau kaip ±5 %, suprantama, jeigu rozetėje tuo metu apie 220 V įtampa.
Stiprintuvo reguliavimas slypi 0,8 V įtampos nustatyme ant rezistorių R14, R15, įjungtų tarp 8 ir 9 išėjimo transformatoriaus išvadų, su paderinamo rezistoriaus R9 pagalba. Pageidautina, kad tie rezistoriai būtų parinkti pagal ne didesnį kaip ±1 % varžų reikšmių išsibarstymą; tai labai lengva padaryti, jeigu nusipirkti jų dešimtį, o po to paprasčiausiai išrinkti porą ommetru.
Jeigu jūsų stiprintuvo išėjimo lempos neparinktos į porą, tai toje konstrukcijoje jas galima atrinkti iš kelių. Nustatykite paderinamą rezistorių R9 į vidurinę padėtį ir įsitikinkite ar lygūs priešįtampiai ant jo kraštinių išvadų. Dėl to prie kraštinių rezistoriaus išvadų galima pajungti skaitmeninį voltmetrą su riba iki 2 V ir nustatyti kaskados balansą pagal prietaiso nulinį parodymą. Po to, peržiūrėkite visas turimas vieno tipo lempas, raskite tokias, kuriose bus vienodi įtampos kritimai ant anodinės srovės kontrolės rezistorių. Pakeitus lempą būtinai reikia pakaitinti lempą ne mažiau kaip dvi minutes iki matavimo momento.
Baigiamasis derinimo etapas atliekamas, kada į stiprintuvą sustatomos parinktos lempos ir pasiekiamas išėjimo kaskados lempų srovės balansas. Fono minimizacija jo išėjime gaunama, keičiant paderinamo rezistoriaus R16 šliaužiklio padėtį, esant užtrumpintam stiprintuvo įėjimui, kontroliuojant jo lygį išėjime kintamos srovės milivoltmetru arba oscilografu, esant maksimaliam jo įėjimo jautrumui. Tuo stiprintuvo derinimas baigiamas.
2 pav. parodyta galingesnio dvitakčio ultralinijinio garso dažnių galios stiprintuvo schema, kuriam išėjimo kaskadoje galima rekomenduoti lempas 6П3С, 6П3С-Е, 6L6G, 5881.
Tipinis išėjimo kaskados lempų režimas AB klasėje (iš žinyno) pagal anksčiau pavadintus parametrus: Ua = 360 V; Ug2 = 270 V; Ug1 = –22,5 V; Raa = 6,6 kOm; Ia = 2×44 mA; Ig2 = 2×2,5 mA kai Uin = 0. Kai įėjimo įtampa Uin = 45 V (ampl.) galia Pap = 26,5 W; Kh = 2 %; Iam = 2×66 mA; Ig2m = 2×7,5 mA.
Žinynuose nerasta rekomendacijų, kokią dalį šios lempos kintamos anodinės srovės parinkti ekraniniam tinkleliui (ultralinijinio jungimo schemoje). Todėl kūrėjo esminio patyrimo pagrinde buvo priimta 33 % reikšmė.
Šiame stiprintuvo variante ultralinijinis lempų jungimas sumažina stiprintuvo išėjimo galią palyginti su žinyne pateikiamais duomenimis dėl „gryno“ dvitakčio stiprinimo AB klasėje. Tai vyksta sąskaita to, kad sumažinta anodinės srovės amplitudė palyginti su jos reikšme esant pastoviai įtampai ekraniniame tinklelyje. Išėjimo kaskados lempų charakteristikos ultralinijinio atgalinio ryšio įvedimo sąskaita priartėja prie triodinių.
Atlikę analogiškus skaičiavimus , kaip ir pastarajai schemai, randame Uaam = 592 V; Uam = 296 V; Ua ef = 210 V.
Pagal aukščiau pateiktus skaičiavimus taip pat pastebime, kad 26,5 W išėjimo galią galima gauti iš transformatoriaus ТАН tik 4 Om apkrovoje; jai ir skaičiuojame mūsų stiprintuvą. Reikalingas transformacijos koeficientas dėl varžų santykio 4/6600 yra lygus 1/40,6.
Kadangi esant 26,5 W išėjimo galiai įtampa 4 Om varžos apkrovoje turi būti 10,3 V, galima naudoti kaitinimo apvijų išvadus parinkus reikiamą vijų santykį. Tinkami tokie jungimo būdai: 5+5 = 10 V (su nedidele 0,3 V perkrova), 5+5+1,3 = 11,3 V ir pilną jungimą: 5+5+1,3+1,3 = 12,6 V.
Ir taip, reikia parinkti transformatorių, turintį dvigubą apvijų rinkinį su įtampomis dviejose kombinacijose: 110+100 ir 127+83, realiai parinktame transformatoriuje šios įtampos gali būti truputį didesnės, bet jokiu atveju ne mažesnės! Dėl to svarbu, kad būtų dar apvija (suprantama, porinė) ekraninio tinklelio valdymui 210/3 = 70 V įtampa.
Kaip jau kalbėta anksčiau, parenkamo transformatoriaus galia turi būti apie 100 W, tačiau atsiranda interesas šiam stiprintuvui naudoti kiek galingesnį transformatorių su strypiniu magnetolaidžiu ir apvijų išdėstymu ant dviejų simetrinių ričių. Tai eilė 122 W galios transformatorių ТАН69–ТАН82.
Pagal turimus apskaičiuotus duomenis labiausiai tinkami du transformatoriai:
- ТАН72-127/220-50 su apvijų kombinacija 127+80+24 V (dėl anodo) ir 56 V – dėl ekraninio tinklelio;
- ТАН73-127/220-50 su apvijų kombinacija 127+80+20 V (dėl anodo) ir 80V – dėl ekraninio tinklelio.
Dėl to įtampa ekraniniam tinkleliui „ultralinijinėje“ apvijoje pas ТАН72 sudaro 24 % nuo anodinės apvijos, o pas ТАН73 – 35 %. Abiejų transformatorių apvijų jungimo schema vienoda (2 pav.).
Kad maksimaliai tiksliai išlaikyti reikiamą transformacijos koeficientą, apkrovą reikia pajungti prie išėjimo kaitinimo apvijų, sujungtų į įtampą 11,3 V (5+1,3+5). Tokiu atveju dėl ТАН72 transformacijos koeficientas nusistato santykiu 11,3/[2×(127+80+24)] = 1/40,9, dėl to Raa = 6686 Om; dėl ТАН73 transformacijos koeficientas – 11,3/[2×(127+80+20)] = 1/40,2, o privedamoji varža Raa = 6457 Om.
Abiejų transformatorių buvimas (o jie kainuoja toli gražu nebrangiai) atveria galimybę eksperimentuoti parinkinėjant kintamą įtampą ekraniniame tinklelyje.
Į lempos anodinę grandinę reikia įjungti pirminės (tinklo) apvijos pradžią; Šio išvado talpa su kitomis apvijomis minimali. Po to nuosekliai sujungiamos anodinių apvijų sekcijos išvadų numeracijos didėjimo tvarka. Toks apvijų jungimas leidžia gauti maksimalią transformatoriaus, visai neskirto naudoti vietoj išėjimo, pralaidumo juostą. Iš šių samprotavimų išrinktas išėjimo transformatoriaus apvijų sujungimas 1 pav. schemoje įskaitant jų išdėstymą ant briaunoto magnetolaidžio.
Stiprintuve pagal 2 pav. schemą panaudotas kombinuotas priešįtampis išėjimo kaskados lempų valdančiuosiuose tinkleliuose. Automatinis priešįtampis abiejų lempų bendros srovės sąskaita užtikrina 40 % priešįtampio įtampos , likę 60 % gaunami nuo atskiro lygintuvo ir balansavimo grandinės.
Vienintelis parengtinės kaskados skirtumas nuo pastarojo stiprintuvo schemos varianto tas, kad fazoinvertorius su padalinta apkrova maitinasi aukštesne anodine įtampa, kad užtikrinti gerą stiprinimo linijiškumą esant žymiai parafazinių įtampų amplitudei (dvi po 45 V).
Pirmas stiprintuvo įjungimas ir derinimas visiškai identiški pastarosios konstrukcijos metodikai. Lygintuvai surinkti pagal klasikines dviejų pusperiodžių schemas ir paaiškinimo nereikalauja.
Stiprintuvo jautrumas 1 kHz dažnyje esant maksimaliai išėjimo galiai lygus 0,775 V. Esant vidutinei 8,5 W išėjimo galiai pralaidumo juosta ne mažiau kaip 24 Hz... 24 kHz (su 3 dB nuosmukiu).
Stiprintuvas su transformatoriumi ТАН73, surinktas autoriaus, parodė puikų muzikos skambesį su labai sodriais žemadažniais komponentais, standžiu „viduriu“ ir labai skaidriais aukštais. Šiame stiprintuve buvo išbandytos ne tik lempos 6П3С ir 6П3С-Е, bet ir 6Ф6С, EL34 ir 6550. Patį maloniausią skambesį suteikė išėjimo lempos 6Ф6С.
Be to, skiriasi skambesys pakeitus parengtinės kaskados lempą. Čia buvo patikrintos 6Н8С, 1954 metų RFT firmos 6Н8С-6SN7 (buvo tokios su dvigubu pavadinimu), o taip pat 6Н9С.
Lempos 6550 ir EL34 per galingos šiam stiprintuvui. Įstatyti jas galima, ir jos dirbs „normaliai“, bet joms reikalinga aukštesnė įtampa ir galingesni transformatoriai – du-tris kartus! Ir maitinimo reikia skirtingo. Lempai 6550 reikia paduoti į anodus 600 V įtampą, o į ekraninius tinklelius – 300 V, lempai EL34 – atitinkamai 800 ir 400 V. Transformatorius joms reikia užsakyti ar pirkti kompanijose, gaminančiose aukštos kokybės komponentus ir mazgus audiofilams. Tai jau labai „rimtos“ lempos.
3 pav. pateikta dvitakčio ultralinijinio garso dažnių galios stiprintuvo schema iš keturių lempų 6П3С (6L6GC) su sudėtine galia apkrovoje.
Tipinis pusės išėjimo kaskados lempų režimas (iš žinyno dėl 6L6GC klasėje AB): Ua = 450 V, Ug2 = 400 V, Ug1 = –37 V, Raa = 5,6 kOm, Ia = 2×56 mA, Ig2 = 2×2,8 mA kai Uin = 0 V. Kai Uin = 37 V (ampl.), Pap = 55 W, Kh = 1,8 %, Iam = 2×105 mA, Ig2m = 2×11 mA. Įtampos amplitudė tarp anodų sudaro Uaam = 784 V, Uam = 392 V, Ua ef = 277 V.
O tokių išėjimo kaskadų stiprintuve dvi, kurios dirba truputį palengvintame režime su galios sumavimu.
Jei visas keturias išėjimo transformatorių kaitinimo apvijas sujungti nuosekliai, tai esant 25,2 V įtampai (6,3×4 = 25,2) 8 Om apkrovoje galima gauti 80 W galią. O jei nuosekliai sujungti tik dalį apvijų su 5 V įtampa, tai esant 20 V išėjimo įtampai 4 Om apkrovoje gauname 100 W. Taip kad įskaitant nuostolius transformatoriuje galima kurti galingą kaskadą su pateiktais aukščiau tipiniais lempų režimais!
Dėl privedamosios Raa = 5600 Om apkrovos ir faktinės 4 Om apkrovos varžos transformacijos koeficientas 1/37,4, o dėl 8 Om apkrovos – 1/26,5.
Šiam stiprintuvui kaip išėjimo transformatorius tinka tik ТАН73-127/220-50. Optimalus jo apvijų jungimas į anodo grandinę atitinka apvijų sumą: 127+80+80 = 287 V. O likusią 20 V apviją naudojame dėl dalies išėjimo įtampos (apie 7 %) padavimo į ekraninį tinklelį. Žinoma, tokį jungimą jau sunku vadinti ultralinijiniu, bet vis tiek tai geriau, nei lempos ekraninio tinklelio maitinimas visai be atgalinio ryšio. Be abejonės, yra kai kurių išlaidų naudojant standartinius transformatorius, bet galimybė greitai ir pigiai pagaminti lengvai pakartojamą lempinį stiprintuvą su pilnai deramu skambesiu, manau, panaikina šiuos trūkumus.
Lygintuve panaudoti du kenotronai 5Ц4С su lygiagrečiai sujungtais anodais. Tai geriau, negu vieno 5Ц3С naudojimas. Ir įtampos kritimas juose mažesnis, ir pikinis perkrovimas aukštesnis. Nuoseklus oksidinių kondensatorių jungimas su išlyginančiais rezistoriais panaudotas todėl, kad po stiprintuvo įjungimo lempos kaitimo metu galimas nominalios 450 V kondensatorių įtampos viršijimas. Jei lygintuvas pajungiamas be apkrovos, jo išėjime pasirodo 620 V, kas jau niekaip nepriimtina šiems kondensatoriams.
Abi dvitaktės išėjimo kaskados pagal schemą analogiškos pastarajai (nuo tikslumo iki elementų nominalų 2 pav.), bet užtikrina kitą lempų darbo režimą. Parengtinė stiprinimo kaskada, įgyvendinanti fazoinvertoriaus funkciją, padaryta kaip diferencialinė ir turi stiprinimo koeficientą apie 15. Tokios schemos naudojimas sąlygotas būtinybe gauti didelei 37 V įtampos amplitudei dėl išėjimo kaskados išjudinimo. Dėl to įtampa kiekviename lempos 6Н8С anode lygi 74 V. Tokios amplitudės neiškraipyto stiprinimo gavimas kaskadose su padalinta apkrova, naudojamose prieš tai buvusiose stiprintuvų schemose, labai problematiškas.
Esant pageidavimui turėti diferencialinį (simetrinį) įėjimą, kondensatorių, įžeminantį lempos VL1 antrojo triodo tinklelį, reikia atjungti nuo bendro laido ir į šį tašką paduoti priešingos fazės įėjimo signalą. Įėjimo signalas, prie kurio stiprintuvas atiduoda maksimalią išėjimo galią 1 kHz dažnyje, lygus 1,55 V ef.
Kad gauti „šiltus“ skambesio atspalvius ir padidinti skaidrumą oksidinius kondensatorius pageidautina šuntuoti 0,03 μF talpos 600 V kondensatoriais КБГ-И arba artimo nominalo К78-2 1000 V įtampai.
Teisingai surinktas stiprintuvas pradeda dirbti iš karto. Jo suderinimo metodika visiškai analogiška aprašytajai anksčiau.
Skambesys su šiuo stiprintuvu „taisyklingesnis“, nei su pastaraisiais, kaip stiprinimo trakto simetrijos sąskaita, taip ir iškraipymų kompensacijos bei suvidurkinimo keturiose išėjimo lempose ir dviejuose išėjimo transformatoriuose sąskaita. Patikimi 100 W neiškraipyto „lempinio“ garso, plati stiprinama juosta ir jokių savadarbių transformatorių!
