Parengė Andrius Vaičeliūnas (red. pastaba: kalba netaisyta).
Сухов Н. УМЗЧ высокой верности. – Радио, 1989, № 6, с. 55–57, № 7, с. 57–61.
Skaitytojų dėmesiui siūlomas garso dažnių galios stiprintuvas pasižymi tokiais aukštais parametrais, kad gali būti naudojamas garso programų skambėjimo ekspertizėje. Apie tokių stiprintuvų kūrimo principus pasakota autoriaus straipsnyje „К вопросу о природе нелинейных искажений УМЗЧ“, išspausdintame žurnale „Радио“.
Principinė vieno iš garso dažnių galios stiprintuvo kanalų schema pateikta 1 pav. Ją kuriant panaudoti atskiri galios stiprintuvo, aprašyto [1], scheminiai sprendimai. Garso dažnių galios stiprintuvo išskirtinė ypatybė – nėra stiprinimo kaskadų, įgyvendintų pagal schemą su bendru emiteriu, o taip pat nėra oksidinių kondensatorių signalo grandinėse.
Įėjimo signalas, praeidamas per pasyvius žemų dažnių filtrą C1R2 su 5 Hz pjūvio dažniu ir aukštų dažnių filtrą R1C2 su 130 kHz pjūvio dažniu, patenka į operacinį stiprintuvą DA1 su įėjimo kaskada iš lauko tranzistorių. Nuo operacinio stiprintuvo išėjimo sustiprintas signalas per kartotuvą (VT1) ir korekcijos grandinę R6C6, kompensuojančią išėjimo kaskadą sukuriamą amplitudės dažninės charakteristikos polių 2,3 MHz dažnyje, patenka į lygio poslinkio (VT2) ir įtampos stiprinimo (VT7) kaskadas. Įtampos stiprinimo kaskada apkrautas srovės generatorius tranzistoriuje VT9 ir trys nuosekliai sujungti dvitakčiai emiteriniai kartotuvai tranzistoriuose VT10–VT12, VT14–VT16, atliekantys galios stiprinimo kaskados funkciją. Ant tranzistoriaus VT15 radiatoriaus pritvirtintas tranzistorius VT8 nustato priešįtampį išėjimo kaskados tranzistorių bazėje režime AB ir užtikrina jo termostabilizaciją.
Tranzistoriuose VT3, VT4 surinktas garso dažnių galios stiprintuvo apsaugos nuo srovės perkrovų trigeris [2]. Jis valdomas tranzistoriaus VT13, esančio išėjimo kaskados tranzistorių srovės davikliu, kolektoriaus srovės impulsais. Sudirbus trigeriui atsidaro raktai tranzistoriuose VT5 ir VT6, kurie uždaro įtampos stiprinimo kaskados (VT7) ir srovės generatoriaus (VT9) tranzistorius, dėl ko tampa uždarytais ir tranzistoriai VT10–VT12, VT14–VT16. Garso dažnių galios stiprintuvo avarinio sustojimo indikaciją užtikrina šviesos diodas HL1. Garso dažnių galios stiprintuvo grįžimas į darbinę būseną galimas tik po išėjimo kaskados perkrovos priežasties pašalinimo. Dėl to su išvesto į priekinę garso dažnių galios stiprintuvo panelę mygtuko SB1 pagalba reikia per grandinę R8C5 sujungti tranzistoriaus VT4 bazę su jo emiteriu.
Operaciniame stiprintuve DA2 įgyvendintas nulinio potencialo pastovia srove stiprintuvo išėjime palaikymo įtaisas. Jis dirba sekančiu būdu. Stiprintuvo išėjimo signalas per žemų dažnių filtrą R30C17 su 1,5 Hz pjūvio dažniu patenka į aktyvų integratorių C18R31DA2, o po to per rezistorių R7 atitinkamo poliarumo valdančiosios įtampos formoje pasiduoda į pagrindinio operacinio stiprintuvo DA1 nulio korekcijos įėjimą. Rezultate pastovus potencialas garso dažnių galios stiprintuvo išėjime susiformuoja tik operacinio stiprintuvo DA2 priešįtampio savuoju dreifu ir neviršija ±0,5 mV kaistant bet kokiam garso dažnių galios stiprintuvo elementui iki 110 °C temperatūros ir esant maitinimo įtampų asimetrijai diapazone nuo +7 V, –45 V iki +45 V, –7 V. Be to, toks schemotechninis sprendimas leido atsisakyti naudoti blokuojančius ir skiriamuosius oksidinius kondensatorius signalo praėjimo grandinėje ir signalinio atgalinio neigiamo ryšio grandinėje, o taip pat perskirti atgalinio neigiamo ryšio pastovia ir kintama srove pajungimo taškus.
 2 pav. |
|---|
Pastarąją aplinkybę reikalinga paaiškinti atskirai. Reikalas tame, kad garso dažnių galios stiprintuve paprastai naudojama sujungta bendro atgalinio neigiamo ryšio grandinė, kuri sujungia jo kilpą kaip pastovia, taip ir kintama srove (2 pav.). Tokiu atveju atgalinio neigiamo ryšio signalas nuimamas tiesiogiai nuo stiprintuvo išėjimo tuo laiku, kai apkrova RH pajungta prie jo per akustinės sistemos apsaugos nuo anomalinio potencialo garso dažnių galios stiprintuvo išėjime relės kontaktų grupę K1.1. Tai yra nelinijinis elementas (kontaktų grupė) atsiduria už atgalinio neigiamo ryšio kilpos, ko rezultate jo nelinijiniškumo atsiskleidimas maksimalus. Atgalinio neigiamo ryšio kilpos pajungimas prie bendro kontaktų grupės K1.1 ir apkrovos taško (t.y. jos apėmimas atgalinio neigiamo ryšio kilpa), kaip parodyta punktyrine linija, šiuo atveju negalimas, kadangi pirmu momentu po garso dažnių galios stiprintuvo įjungimo kontaktai K1.1 bus atjungti, atgalinio neigiamo ryšio grandinė pastovia srove nesujungta ir stiprintuvas negalės įeiti į normalų darbo režimą. Nagrinėjamame garso dažnių galios stiprintuve atgalinio neigiamo ryšio grandinė pastovia srove pajungta tiesiogiai prie jo išėjimo, o kintama (rezistorius R36) – po kontaktų grupės K1.1. Rezultate nulinis potencialas garso dažnių galios stiprintuvo išėjime nusistato nepriklausomai nuo kontaktų padėties, o nelinijiniškumo atsiskleidimas kontaktų grupe K1.1 praktiškai pašalintas bendro atgalinio neigiamo ryšio kilpa kintama srove.
Operaciniame stiprintuve DA3 įgyvendintas laidų, jungiančių garso dažnių galios stiprintuvo išėjimą su akustine sistema, varžos kompensacijos įtaisas. Jo schemotechninis sprendimas perimtas iš [3]. Jis dirba sekančiu būdu. Pratekanti „žemės“ sujungiamuoju laidu apkrovos srovė sukuria jame įtampos kritimą, kuris atskiru plonu laidu paduodamas į invertuojantį įtampos dvigubintuvo įėjimą operaciniame stiprintuve DA3. Dėl to įtampa šio operacinio stiprintuvo išėjime lygi įtampos kritimui abiejuose sujungiamuosiuose laiduose (kaip „žemės“, taip ir „karštas“ laidas turi praktiškai vieną ir tą pačią varžą ir jais prateka viena ir ta pati srovė), bet priešinga pagal fazę. Ši įtampa per papildomo atgalinio neigiamo ryšio rezistorių R35 pasiduoda į operacinio stiprintuvo DA1 invertuojančio įėjimo grandinę, sumuojasi su pagrindinio atgalinio neigiamo ryšio signalu, ko rezultate įtampa stiprintuvo išėjime padidėja lygiai įtampos kritimui abiejuose sujungiamuosiuose laiduose, kuo ir užtikrinama jų varžos kompensacija. Toks įtaisas nereikalauja kaip nors jį suderinti pakeitus akustinę sistemą arba sujungiamuosius laidus ir kompensuoja ne tik rezistyvinę, bet ir reaktyvinę sudaromąsias jų pilnos išskirtos varžos.
Analogiški scheminiai sprendimai panaudoti eilėje prestižinių garso dažnių galios stiprintuvų japonų firmų „Toshiba“ (taip vadinama „Clean Drive System“), „Kenwood“ („Sigma Drive System“) [4], „Akai“ („Zero Drive System“).
Su tikslu sumažinti tarpkanalinius triukšmus ir iškraipymus kiekvienas garso dažnių galios stiprintuvo kanalas maitinasi nuo atskiro nestabilizuoto šaltinio. Maitinimo įtampos priklauso nuo būtinos išėjimo galios, apkrovos varžos ir gali būti nustatytos be kokių nors schemos pakeitimų diapazone nuo ±25 V iki ±45 V. Reikia tik pakeisti akustinės sistemos apsaugos įtaiso relę į labiau žemaomę. Dėl maitinančių įtampų pasirinkimo galima naudotis formule Umait=5+√(2•PH•RH), kur PH – nominali galia apkrovoje, RH – nominali akustinės sistemos varža. Kiekvieno kanalo lygintuvų išlyginančio filtro kondensatorių talpa turi būti ne mažiau kaip 2×10000 μF kai PH>40 W ir ne mažiau kaip 2×6000 μF kai PH<40 W.
3 pav. pateikta principinė schema akustinės sistemos apsaugos įtaiso, užtikrinančio akustinės sistemos pajungimo prie garso dažnių galios stiprintuvo išėjimo užlaikymą įjungiant maitinimą ir atjungiant jas sudirbus stiprintuvo apsaugos nuo srovės perkrovų trigeriams, pasirodžius išėjimuose anomalinei pastoviai įtampai, sumažėjus bet kuriai iš keturių pastovių maitinimo įtampų, o taip pat nukritus įtampai kintamos srovės tinkle.
Įjungiant maitinimo įtampą akustinės sistemos pajungimą prie garso dažnių galios stiprintuvo išėjimo užlaiko (1...2 s) integruojanti grandinė R7C4 komutuojančio tranzistoriaus VT4 bazės grandinėje. Normalų režimą indikuoja žalias šviesos diodas HL1.
Pasirodžiusi bet kokio garso dažnių galios stiprintuvo kanalo išėjime anomalinė pastovi teigiamo poliarumo įtampa per atpalaiduojančius diodus VD4, VD5 patenka į tranzistoriaus VT1 bazę, o neigiamo poliarumo per diodus VD6, VD7 ir invertorių VT2 – į tranzistoriaus VT3 bazę. Dėl to atitinkamas tranzistorius (VT1 arba VT3) atsidaro ir komutuojančio tranzistoriaus VT4 bazė tampa sujungta su bendru laidu. Rezultate pastarasis tranzistorius užsidaro ir relės K1 kontaktai K1.1 ir K1.2 (1 pav.) atjungia akustinę sistemą nuo garso dažnių galios stiprintuvo.
Sudirbus garso dažnių galios stiprintuvo srovės apsaugos trigeriams neigiama įtampa nuo jų išėjimų per grandines R10VD8 arba R11VD9 ir invertorių VT2 patenka į tranzistoriaus VT3 bazę, kuris atsidaro ir sujungia komutuojančio tranzistoriaus VT4 bazę su bendru laidu, kas, kaip ir paskutiniuoju atveju, iššaukia relės K1 sudirbimą ir akustinės sistemos atjungimą nuo garso dažnių galios stiprintuvo.
 4 pav. (padidinti) |
|---|
Neigiama įtampa nuo trigerių išėjimų taip pat patenka ir į multivibratorius mikroschemoje DD1, kurie pasileidžia, užtikrindami šviesos diodų HL2 arba HL3, pajungtų prie jų per tranzistorius VT5, VT6, mirksėjimą, kas ir signalizuoja apie srovės apsaugos sudirbimą.
Sumažėjus (moduliu) maitinimo įtampai –Umait2 arba tinklo įtampai (jai proporcinga tinklo transformatoriaus antrinės apvijos įtampa, lyginama diodais VD1 ir VD2) keičiasi (iš neigiamo į teigiamą) rezistorių R3, R4, R5 sujungimo taško potencialas. Rezultate akimirksniu atsidaro tranzistorius VT1, o jam iš paskos užsidaro tranzistorius VT4 ir relė K1 atjungia akustinę sistemą nuo garso dažnių galios stiprintuvo. Sumažėjus įtampų –Umait1 ir +Umait1 moduliams tiesiogiai srovės netenka relės K1 apvija, kadangi ji maitinasi nuo šių įtampų šaltinių atitinkamai per rezistorius R8 ir R6. Ir galiausiai, sumažėjus +Umait2 įtampai akustinės sistemos atjungimas nuo garso dažnių galios stiprintuvo pasiekiamas relės K1 sudirbimo sąskaita rezultate kritimo žemiau ribinės komutuojančio tranzistoriaus VT4 bazės srovės reikšmės, pratekančios per sujungtą su šiuo maitinimo šaltiniu grandinę VD10R7.
Detalės ir konstrukcija
Kiekvienas stiprintuvo kanalas surinktas atskiroje spausdintinėje plokštėje. Vieno garso dažnių galios stiprintuvo kanalo spausdintinės plokštės brėžinys parodytas 4 pav. Tranzistoriai VT12, VT13 sustatyti ant aušintuvų iš 0,5...1 mm storio 6 cm2 ploto lakštinio metalo (žalvaris, aliuminis).
Dėl „atvestų“ iškraipymų pašalinimo kiekvieną iš spausdintinės plokštės bendrų laidų O1, O2, O3 (1 pav.), o taip pat kiekvieno kanalo „žemės“ apkrovos laidą būtiną sujungti su lygintuvų išlyginančių filtrų visų keturių kondensatorių bendru tašku atskirais laidais kaip parodyta 5 pav.
5 pav.
Rezistoriai R37–R40 ir kondensatorius C21 (žr. 1 pav.) sumontuoti akustinės sistemos apsaugos įtaiso spausdintinėje plokštėje (6 pav.).
 6 pav. (padidinti) |
|---|
Galingi išėjimo tranzistoriai VT15, VT16 turi būti sustatyti ant radiatorių su tokiu plotu, kad jų korpusų temperatūra labiausiai termoįtemptame režime (arba išsklaidomos viename tranzistoriuje galios Pк max=U2mait/10•RH) neviršytų +80 °C. Autorius panaudojo radiatorius su 1,2 °C/W šilumos varža. Tranzistorius VT8, užtikrinantis rimties srovės termostabilizaciją, pastatytas ant tranzistoriaus VT15 radiatoriaus per izoliuojančią tarpinę.
Kiekvieno iš tinklo transformatorių T1, T2 (5 pav.) antrinės apvijos turi būti apskaičiuotos vidutinei srovei I³√(2•PH/RH/π). Dėl magnetinių aptraukimų sumažinimo garso dažnių galios stiprintuvą supančiai aparatūrai (ypatingai magnetofonams) tinklo transformatorius tikslinga įgyvendinti toroidiniuose magnetolaidžiuose ir išdėstyti juos vieną po kitu, pajungus transformatorių pirmines apvijas prie tinklo priešfaziškai.
Galimas stiprintuvo elementų keitimas: operacinis stiprintuvas DA2 – К140УД7, К140УД12, К140УД14, К140УД17; DA1 – К574УД1Б, DA3 – К544УД2, К544УД1. Stabilitronai VD1, VD2 – bet kokie mažos galios 12...14 V įtampai. Diodai VD3–VD6 – bet kokie silicio mažos galios, akustinės sistemos apsaugos įtaiso diodai (3 pav.) – silicio mažos galios su ne mažiau kaip 50 V atgaline įtampa. Mikroschemą DD1 galima pakeisti į К561ЛЕ5, relę K1 (РЭС-22 РФ4.500.130) – į РЭС-6, pasas РФ0.452.110 arba РФ0.452.100.
Garso dažnių galios stiprintuvo rezistorių R33 – R36 nominalų nukrypimas nuo nurodytų schemoje neturi viršyti ±2 %, likusių – ±10 %. Paderinami rezistoriai R21, R26, R32 – СП5-3. Kondensatoriai gali būti КМ-6, К73-9, К73-17. Autorius panaudojo К73-11. Kondensatorių C2, C4, C6, C16 ir C18 nominalų nukrypimas nuo nurodytų schemoje neturi viršyti ±20 %, likusių – +80...–20 %.
Derinimas
Prieš derinant stiprintuvą atjungiama apkrova ir laikinai pajungiamas rezistorius R36 (atgalinis neigiamas ryšys kintama srove) prie bendro rezistorių R37 ir R40 taško. Rezistoriaus R32 šliaužiklis dėl to turi būti vidurinėje padėtyje, R26 – kraštinėje viršutinėje, R21 – kraštinėje dešinėje (pagal schemą). Kompensacijos įtaiso operaciniame stiprintuve DA3 įėjimas (OC2, žr. 1 pav.) sujungiamas su bendru laidu.
Padavus į garso dažnių galios stiprintuvą maitinančias įtampas, rezistoriumi R21 pagal įtampos kritimą rezistoriuose R37, R40 (t.y. tarp VT15 ir VT16 emiterių), kuris turi būti lygus 0,1•(R37+R40) V, t.y. 66 mV, nustatoma pradinė išėjimo kaskados tranzistorių srovė lygi 100 mA. Po to rezistoriumi R32 nustatomas pastovus potencialas garso dažnių galios stiprintuvo išėjime ±0,5 mV ribose. Jeigu pasiekti nulio balansą rezistoriumi R32 nepavyksta, būtina pakeisti operacinį stiprintuvą DA1 arba sujungti jo 2 ir 8 išvadus 150...300 kOm varžos rezistoriumi.
Paskutinėje eilėje nustatoma srovės apsaugos sudirbimo riba. Dėl to stiprintuvas apkraunamas 2 Om varžos rezistoriumi, į įėjimą paduodamas apie 1 kHz dažnio sinusoidinis signalas ir didinama jo amplitudė iki to laiko, kol stiprintuvo naudojama vidutinė srovė pasieks 4,4 A. Po to rezistoriumi R26 pasiekiamas apsaugos trigerio sudirbimas (apie ką signalizuoja šviesos diodo HL1 užsidegimas). Dvi pastarąsias operacijas norint išvengti galingų išėjimo tranzistorių perkaitimo būtina atlikti operatyviai, ne ilgiau kaip per 1 min.
Akustinės sistemos apsaugos įtaisas derinimo nereikalauja, būtina tik patikrinti jo darbingumą, padavus paeiliui ±2 V įtampą ant rezistorių R1 arba R2 ir –Umait1 – ant R10 arba R11, o taip pat nuėmus ±Umait1, ±Umait2 ir tinklo įtampą, kas turi privesti prie šviesos diodo HL1 mirksėjimo ir relės K1 kontaktų atjungimo. Be to, padavus įtampą –Umait1 ant rezistorių R10 arba R11 turi mirksėti šviesos diodai HL2 arba HL3.
Stiprintuvo eksploatacija ypatybių neturi, išskyrus laidų varžos kompensacijos įtaisą operaciniame stiprintuve DA3. Dėl jo normalaus darbo kaip „karštas“, taip ir „žemės“ laidai, sujungiantys garso dažnių galios stiprintuvą su akustine sistema, turi būti vieno tipo ir vienodo ilgio, o kompensacijos įtaiso įėjimas (OC2) turi būti pajungtas plonu laidu (pavyzdžiui, ПЭЛШО 0,12) prie bendro akustinės sistemos ir „žemės“ taško tiesiogiai ant akustinės sistemos gnybto. Esant būtinybei kompensacijos įtaisas gali būti atjungtas: dėl to pakanka jo įėjimą palikti laisvą arba įžeminti. Šiuo atveju jis nedarys garso dažnių galios stiprintuvo darbui jokio poveikio.
Parametrai, gauti autoriaus bandant jo garso dažnių galios stiprintuvo egzempliorių, kai dirbama nuo Umait= ±45 V įtampos maitinimo šaltinių, tokie:
Jautrumas: 0,8 V
Įėjimo varža: 34 kOm
Nominali išėjimo galia 8 Om apkrovoje: 100 W
Dinaminė galia:
4 ir 2 Om apkrovoje: 200 W
1 Om apkrovoje: 100 W
Išėjimo įtampos keitimosi greitis (be grandinės R1C2): 18 V/μs
Nusistatymo greitis (be grandinės R1C2): 4 μs
Efektyviai stiprinamų dažnių ruožas 0...–0,5 dB lygiu: 5–35000 Hz
Fazės dažninės charakteristikos nuokrypis nuo linijinės:
20 Hz dažnyje: +5 grad
35000 Hz dažnyje: –5 grad
5 Hz dažnyje: +45 grad
130000 Hz dažnyje: –45 grad
Slopinimo koeficientas 5...35000 Hz dažnio diapazone: daugiau kaip 1000
 7 pav. |
|---|
Visi bandymai, išskyrus išėjimo galios matavimą, atlikti su ekvivalentine apkrova pagal IHF standartą (žr. 3 pav. autoriaus straipsnyje „К вопросу об оценке нелинейных искажений УМЗЧ“, „Радио“, 1989 m., 5 Nr., 54–57 psl.).
Harmonikų koeficiento matavimo schema parodyta 7 pav. Harmonikų koeficientas matuotas spektroanalizatoriumi СК4-56 (PS1), vietoj signalo šaltinio naudotas generatorius ГЗ-118 (G1). Dėl matavimo galimybių padidinimo pirma signalo harmonika nuslopinta 60...62 dB režektoriniu filtru EX2.067.075 (Z1), įeinančiu į generatoriaus ГЗ-118 tikrinimo komplektą. Tokių matavimų tikslumas nulemiamas generatoriaus savųjų harmonikų koeficiento. Prietaise, kuriuo naudojosi autorius, harmonikų lygis neviršijo –110 dB (Kh<=0,00032 %) 1 kHz dažnyje ir –100 dB (Kh<=0,001 %) 10 kHz dažnyje.
8 pav. pateiktas 1000 Hz dažnio signalo spektras stiprintuvo išėjime dirbant su IHF apkrova ir 100 W išėjimo galia. Reikšmingiausios antrosios harmonikos lygis įskaitant pirmosios harmonikos slopinimą 60 dB sudaro –105 dB, kas atitinka Kh2=0,00056 %. Aukštųjų eilių harmonikų lygis sulygintas su generatoriaus harmonikų lygiu. Signalo spektras, parodytas 9 pav., atitinka tas pačias sąlygas, bet dirbant su 1 Om rezistyvinės varžos apkrova, kai garso dažnių galios stiprintuvo išėjimo galia 50 W. Šiuo atveju antrosios harmonikos lygis aukščiau –92 dB (Kh2=0,0025 %), bet vis tiek stiprintuvo linijiniškumas pakankamai aukštas. Palyginamasis harmonikų lygis, kai išėjimo galia 30, 10, 1, 0,1 W yra žemiau –110 dB kaip dėl IHF apkrovos, taip ir dėl 1 Om varžos apkrovos.
10 pav. parodytas garso dažnių galios stiprintuvo išėjimo signalo spektras netoli 10 kHz jam dirbant su IHF apkrova ir įėjimo signalu, susidedančiu iš dviejų 10 kHz ir 250 Hz dažnio sinusoidinių signalų su 1:4 amplitudžių santykiu. Galia apkrovoje sudaro 100 W, spektrinė 10 kHz sudaromoji nuslopinta 62 dB, o artimiausios intermoduliacinių iškraipymų sudaromosios (9750 ir 10250 Hz) nuslopintos 9 dB dėl neidelios filtro režekcijos kreivės. Įskaitant tai lengva įsitikinti tuo, kad intermoduliacinių iškraipymų sudaromųjų lygis neviršija –100 dB, arba Kim<0,001 %, t.y. sutampa su generatoriaus ГЗ-118 iškraipymų lygiu 10 kHz dažnyje.
11 pav. a, b ir c pateiktos signalo oscilogramos stiprintuvo įėjime (viršutinės oscilogramos) ir išėjime, kai atkartojama stačiakampės formos atitinkamai 20 kHz, 1 kHz ir 50 Hz dažnio įtampa. Pirmoji iš jų liudija apie aperiodišką („lygią“) stiprintuvo praėjimo charakteristiką, o paskutinė – nežymų (<5%) žemadažnio signalo viršūnės nuoslūgį.
Oscilogramos, parodytos 12 ir 13 pav., iliustruoja įtampos formą ant atitinkamai 4 ir 8 Om varžos akustinės sistemos gnybtų (apatinės oscilogramos) esant 50 Hz stačiakampės formos signalui įėjime (viršutinės oscilogramos). Dėl 8 Om apkrovos imitacijos naudotos japonų firmos „Technics“ akustinės sistemos SB-3170, o dėl 4 Om apkrovos imitacijos – tos pačios akustinės sistemos, sujungtos lygiagrečiai. Garso dažnių galios stiprintuvas su akustine sistema sujungtas 20 m ilgio, 0,5 mm2 skerspjūvio laidais. Laidų varžos kompensacijos įtaisas atjungtas (OC2 1 pav.).
Palyginimui 14 pav. pavaizduota signalo oscilograma tose pačiose sąlygose, bet su įjungtu kompensacijos įtaisu. Pastaruoju atveju įtampos forma ant akustinės sistemos gnybtų praktiškai nesiskiria nuo pavaizduotos 11 pav. c, kas liudija apie aukštą kompensacijos efektyvumą.
Literatūra
- Wiederhold M. Neuartige Konzeption für einen Hi-Fi – Leistungsverstärkez.– Radio Fernsehen Elektronik, 1977, № 14, S. 459–462, 467.
- Зуев П. Усилитель с многопетлевой ООС.– Радио, 1984, № 11, с. 29–32.
- Патент ФРГ № 3107799, МКИ Н04R 3/00, публ. 30.05.85.
- Патент США № 4441085, МКИ H03F 1/34, публ. 03.04.84.
