Įvadas
Pavadinti „gaincloną“ paprastu stiprintuvu nevisai teisinga. Tikriausiai nebus per stipru pasakyti, jog tai kartu ir filosofija. Jau senokai ieškojau pakaitalo savo TDA2005 ir teko išbandyti keletą schemų su LM3886, TDA2030, bet nieko aiškiai pranokstančio mano senąjį stiprintuvą taip ir nepavyko padaryti. Jau norėjau baigti su mikroschemomis ir nurašyti jas visas į vieną vietą... Bet netikėtai internete užtaikiau į vieną temą, kuri pasirodė pakankamai didelė: „diyAudio Forums – This is not just another gainclone“.
Jeigu trumpai – tai „gainklonai“ savo vardą gavo nuo „Gaincard“ – taip vadinosi „47Labs“ gaminamas komercinis produktas. Įvairioje spaudoje buvo daug gerų atsiliepimų apie ši gaminį. Tačiau dėl jo sąlyginio paprastumo ir nemažos kainos yra daug prieštaringų nuomonių.
Paskaičius atsiliepimus internete, peržiūrėjus daugybę foto galerijų, kur žmonės rodo savo „gainklonus“, tiesiog neįmanoma atsispirti norui pabandyti surinkti pačiam stiprintuvą, kuris internetiniame pasaulyje sukėlė tokį masinį susidomėjimą. Visi atrodo pamišę dėl nepakartojamo, kiek panašaus į „lempinį“, „gainklono“ skambesio. Tuo labiau, kad paprastesnės schemos turbūt gamtoje nebūna.
Schema
Schemos autorius Peter Daniel iš Kanados garantuoja fantastišką šio stiprintuvo garsą, jeigu bus panaudoti tokie elementai, kaip nurodyta schemoje. Visų elementų išdėstymas taip pat ne mažiau svarbus. Daugiau rekomendacijų galima rasti paskaičius „diyAudio Forums – This is not just another gainclone“.
Maitinimui galima naudoti transformatorių su įtampomis nuo 18–0–18 iki 25–0–25. 100 W vienam kanalui turėtu užtekti pilnai. Lygintuvo diodai MUR860 arba kiti „shottki“ arba greitaeigiai diodai. Bekompromisinis variantas – akumuliatorių baterijos. Galima naudoti iki trijų švino baterijų ant vieno peties, t. y. 12 V+12 V+12 V – centrinis išvadas – 12 V+12 V+12 V. Taip gaunamas +/- 36 V maitinimas. Ir, kiek teko girdėti atsiliepimų, taip išlošiame ne tik galingumą, bet ir garso kokybę. Jungiant su akumuliatoriais, ant mikroschemos nereikia montuoti 1000 mF elektrolitų, daug geriau šiuo atveju bus maždaug 100 mF geros kokybės kondensatorius, tarkim BG N arba bent jau „Panasonic FC“, „Elna SILMIC II“.
Papildoma informacija
Paprastai nuorodų skiltis talpinama pačiame gale, tačiau, prieš pradedant gaminti savo „gainkloną“, manau bus labai naudinga pasiskaityti:
- „diyAudio Forums – This is not just another gainclone“–- būtina perskaityti nuo pradžios iki galo!
- „diyAudio Forums – Chassis for a group order of non-inverted GC kit“ – įkvėpimo šaltinis Nr. 1.
- „diyAudio Forums – T-network the better feedback solution“ – įdomi grįžtamojo ryšio realizacija, verta pabandyti.
- „Decibel Dungeon“ – drąsiai galima vadinti instrukcija apie įvairiausias „gainklonų“ modifikacijas.
- „Brian's Gallery Audio Project Pictures“ – įkvėpimo šaltinis Nr. 2.
Gamyba
Savo „gainkloną“ pradėjau nuo to, kad iš „National Semiconductors“ užsakiau „free samples“ LM3875 penkis vienetus. Ir visi penki buvo pristatyti labai operatyviai. Tada aišku nebuvo sunku nukirpti nenaudojamas kojytes, pažymėtas aprašyme kaip NC, ir prilituoti keletą detalių kaip parodyta viršuje schemoje. Pradžiai naudojau „Jamicon“ paprasčiausius elektrolitus 1000 mF/50 V prilituotus tiesiai prie mikroschemos atitinkamų maitinimo išvadų. 10k varža anglinė, 210k grįžtamajame ryšyje C2-29B 1 %. Diodų tiltelis iš diskretinių SB560, po atskirą tiltelį pliusiniam ir minusiniam maitinimo poliam. Taip pat ir atskiri transformatoriai kiekvienam kanalui. Kitaip tariant – dvigubas mono.
Garso reguliatoriai ALPS potenciometrai, kiekvienam kanalui atskiras. Potenciometrai dvigubi po 100k, bet abi sekcijas sujungiame lygiagrečiai, taip gaunasi tikslesnis potenciometras 50k. Aš po potenciometro nedėjau kondensatoriaus, tiesiai per 10k i 8-ą kojelę, kadangi nei PC garso kortos nei CD grotuvo išėjime, kuriuos naudoju kaip signalo šaltinius, pastovios įtampos nėra, priešingu atveju praeinantysis kondensatorius būtinas.
Dešinėje matosi jau išpjauti mediniai korpuso fragmentai, galinė dalis atstojanti radiatorių mikroschemoms su išfrezuotais pagilinimais, kad būtų galima sumontuoti RCA įėjimus, garsiakalbių gnybtus bei maitinimo jungtį. Tamsios medinės kaladėlės potenciometro ir kondensatorių tvirtinimui. Potenciometro rankenėlė su prailginimo strypu ir smeigių tipo kojelės korpusui.
Stiprintuvas buvo greitai sukabintas ir pajungtas praklausymui. Iš karto nustebino puiki garso kokybė. Nuostabus detalumas, dėmesys smulkiausioms detalėms, labai konkretūs ir standūs bosai, gal jie ne per daug išreikšti, bet ilgiau paklausius supranti, kad tai kažkas panašaus į teisybę. Ant tiek malonių viduriniųjų dažnių dar neteko klausytis. Aukštieji irgi krištolinio skaidrumo. Bet garso geriau klausytis, nei apie jį pasakoti.
Tokio radiatoriaus dviem mikroschemoms pilnai pakanka, klausantis normaliu garsu jis tampa šiek tiek šiltas, beveik kambario temperatūros. Radiatorius labai standžiai įsistato į medinį korpusą ir tvirtinti beveik nėra reikalo. Apačioje prisisuka prie korpuso trim varžteliais ir dar viršuje vienu.
Siekiant maksimaliai išnaudoti mikroschemos privalumus (pats pavadinimas – mikro!), reikia visas detales montuoti kuo arčiau viena kitos, naudojant tik jų pačių išvadus, išlaikyti kuo trumpesnį signalo kelią.
Stiprintuvas tikrai muzikalus, todėl nepagailėjau jam geresnių kondensatorių „Elna Silmic II“ 1000 mF 35 V. Lyginant su „Jamicon“, garsas tapo daug švaresnis, tolygesnis. Bosas truputi sustandėjo. Daug kas „gainklono“ maitinimui naudoja „Panasonic FC“ serijos 1000–1500 mF elektrolitus.
Korpusui naudojau uosį. Gražus ir tvirtas medis, be to derinasi prie kolonėlių. Maitinimo blokas bus atskiroje dėžėje. Stiprintuvo skyrius išklijuotas varine folija, kuri tarnauja kaip ekranas nuo radijo trukdžių. Šviesos diodai, sumontuoti garso rankenėlės ertmėje, apšviečia siaurą tarpelį tarp rankenėlės ir korpuso, kas neblogai žiūrisi ir tuo pačiu indikuos įjungtą maitinimą.
Išbandžiau akumuliatorinį maitinimą su dviem 12 V akumuliatorių baterijom. Du dalykai iš karto krenta į akis (ausis): gilesni ir daugiau bosų, šiek tiek aiškiau galima atskirti muzikinius instrumentus, maloniau klausyti sudėtingas kūrinių vietas. Galima girdėti kada pradeda ir baigia groti kiekvienas muzikantas. Ir nesusiplaka į bendrą krūvą, o aiškiai girdisi atskiri instrumentai. Tas iš karto padarė įspūdį. Bendrai viskas skamba šiek tiek labiau prislopintai nei su tinklo maitinimu, mažiau aštrumo, garsas komfortiškesnis. Man patiko, panašu kad liksiu prie akumuliatorinio maitinimo.
Papildyta 2005-08-01:
Pagaliau baigiau savo pirmąjį „gainkloną“. Jisai gavo maitinimą su 4-iais 12 V akumuliatoriais. Galima tiesiog patogiai įsitaisyti ir mėgautis puikiu garsu. Visiems dvejojantiems noriu pasakyti – tokį stiprintuvą tikrai verta pasigaminti sau, aš bent jau nesigailiu. Šalia – keletas pagaminto stiprintuvo su maitinimo bloku nuotraukų.