Pirmoje šio straipsnių ciklo dalyje trumpai apžvelgėme pasikeitusias skaitmeninio filmavimo galimybes. Skirtumas tarp to, ką turėjo mūsų seneliai ir to, ką turime mes - milžiniškas. Anksčiau vaizdo kūrimas tebuvo prieinamas turtingiesiems. XXI a. savo jėgas išbandyti filmavime galime kiekvienas!
Pirmoje šio straipsnių ciklo dalyje trumpai apžvelgėme pasikeitusias skaitmeninio filmavimo galimybes. Skirtumas tarp to, ką turėjo mūsų seneliai ir to, ką turime mes - milžiniškas. Anksčiau vaizdo kūrimas tebuvo prieinamas turtingiesiems. XXI a. savo jėgas išbandyti filmavime galime kiekvienas!
Taip pat išskyrime tris vaizdo kamerų tipus: naujokams, entuziastams, profesionalams. Dažniausiai pakanka pirmojo lygio, naujokams skirtų vaizdo kamerų, jos - pigios, kokybiškos, o ir funkcijų gausa atitinka poreikius.
Tačiau kūrybininkams su platesniu „užmoju“ rekomenduotina įsigyti bent antrojo, o dar geriau trečiojo lygio vaizdo kameras - mat jos užtikrina labai aukštą kokybę, nors ir nėra pigios.
Šiandien ir toliau remdamiesi lietuviškai išleista Peter Cope knyga „Skaitmeninio filmavimo pagrindai“ nagrinėsime filmavimo ypatumus. Šį kartą - keletas žodžių apie programinę įrangą, be kurios neįmanomas joks vaizdų kūrimo darbas.
Programinės įrangos pasirinkimas
Kaip ir prieš pasirenkant bet kurią programinę įrangą, taip ir renkantis vaizdo redagavimo programą, jūs turite nuspręsti, kokiems tikslams ją naudosite. Vaizdo kameras padalinome į tris kategorijas. Lygiai tą patį galime padaryti ir su programine įranga:
Primityvios redagavimo programos
Apibendrintai kalbant, čia svarbiausias redagavimo ir medžiagos rinkimo paprastumas, o ne specialūs efektai ir aukštesnio lygio vaizdų bei garsų maišymas.
Programinė įranga skirta primityviam naudojimui, todėl dizainą „pajusite“ intuityviai. Dažniausiai galima redaguoti ir aukštos kokybės vaizdo failus, tačiau palaikoma rezoliucija nėra didžiulė.
Dažnai šios kategorijos programinė įranga yra nemokama arba labai pigi. Kartais operacinės sistemos nemokamai pasiūlo tokio tipo programinę įrangą, pvz., „Windows“ pasiūlė „Windows Movie Maker“.
Keletas pasirinkimų: „Windows Movie Maker“, „iMovie“ (skirta „Mac“ operacinėms sistemoms), „Honestech Easy Video Editor“.
Vidurinės kategorijos programos
Šiai kategorijai priklausančios programos yra tarpinės tarp primityvių ir profesionalių redagavimo įrankių. Nuo primityvių iš karto „peršokti“ prie profesionalių - darbas ne iš lengvųjų.
Čia techninės galimybės daug didesnės. Be palaikomos aukštesnės rezoliucijos ir daugiau įvairių formatų, ši programinė įranga siūlo ir papildomas priemones: vaizdo, grafikos ar garso efektus. Taigi, vartotojas gauna dvigubą naudą.
Keletas pasirinkimų: „Final Cut Express“ (skirta „Mac“ operacinėms sistemoms), „Corel VideoStudio“, „Roxio Creator Ultimate“.
Profesionalų programos
Šios kategorijos įrankiai yra skirti tikriems profesionalams, kurių gyvenimas glaudžiai susijęs su šiuo „amatu“. Tokie žmonės tiesiog privalo turėti visus įrankius, reikalingus galutiniam produktui sukurti.
Šiai programai būdinga didžiulė rezoliucija, ji palaiko visus įmanomus formatus, daugiau nei 200 įspūdingų vaizdo efektų, 24 kanalų garso “mikšeris”, galimybė susikurti vartotojo sąsają pagal savo poreikius (angl. customizable interface).
Profesionali programinė įranga neužtikrina, kad jūs tapsite profesionalu. Priešingai: darbui su profesionalia programine įranga reikia turėti ne mažiau įgūdžių nei filmavimo srityje.
Keletas pasirinkimų: „Adobe Premiere“, „Final Cut Pro“ (skirta „Mac“ operacinėms sistemoms), „Avid Media Composer“, „Sony Vegas Pro“.
Trečioje šio straipsnių ciklo dalyje apžvelgsime pavyzdinės programinės įrangos pagrindinį langą ir funkcijas, o taip pat galutinai paruošime „studiją“ darbui, optimizuodami kompiuterio darbą.
