„iPad“ – vos ištarius šį žodį aišku apie ką bus kalbama. Kompanijos „Apple“ reklamos specialistai ne kas kiti, bet genijai. „Apple“ produktus su priešdėliu „I“ ir gaminamus kompiuterius jie išgarsino visame pasaulyje. Dauguma mūsų patys įsitikinome jų paprastumu naudodami „iPhone“, „iPod“ arba „MacBook“ kompiuterius. Sausio pabaigoje pristatytasis „iPad“ yra tarsi trūkstama grandis tarp „iPhone“ ir „MacBook“ kompiuterio. Kompanijos vadovas prietaisą apibūdina kaip revoliucinį, magišką įrenginį. Anot gamintojų, „iPad“ kur kas geriau nei nešiojamieji kompiuteriai - tai ateitis.
Bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa? Galbūt kompanija „Apple“ tiesiog žaidžia žmonių tuštybe? Ar mes nesame įtikinėjami, jog mums reikia prietaiso, kuris yra kur kas geriau nei bet kas kitas, bet išties jis paprasčiausias aksesuaras, ar net labiau žaislas, kuris visiškai mums nebūtinas? Kas yra „iPad“ ir ar jis taps kompiuteriu žudiku?
Privalumai:
- Itin geras ekranas
- Valdymas prisilietimu
- Patogus ir patvarus dizainas
- Filmai, muzika, „Youtube“
- Galybė „iPad“ ir „iPhone“ programų
- Wi-Fi, 3G, „Bluetooth“
- GPS (3G variantuose)
- „iTunes“ paslaugos
Trūkumai:
- Nepalaiko daugiaprogramio apdorojimo
- Didžioji dalis „iTunes“ paslaugų nesiūlomos Lietuvoje
- „Appstore“ programos per brangios
- Nepalaikoma „Flash“
- Vartotojai privalo paklusti „Apple“ sąlygoms
- Dizainas
Vos paėmus prietaisą į rankas, užplūsta gerai pažįstamas „Apple“ gaminio jausmas – viskas savo vietose, viskas labai paprasta ir stilinga. Pasirinktos tik kokybiškos medžiagos. Labiausiai į akį krenta jo dydis, tačiau kiek vėliau apsipratus su 25 cm įstrižainės ekranu rodos, jog 242,8 mm ilgio, 189,7 mm pločio ir tik 13,4 mm storio prietaiso dydis būtent toks, kokio reikia kasdieniam naudojimui.
Visa priekinė „iPad“ dalis padengta įbrėžimams atspariu stiklu. Ekranas neužima visos priekinės dalies, aplink jį kiek tamsesnis juodas apvadas. Žemiau ekrano gerai „Apple“ gaminių vartotojams pažįstamas „Namų“ mygtukas.
Galinė prietaiso dalis ne ką mažiau minimalistinė. Ji pagaminta iš aliuminio. Metalas prietaisui suteikia tvirtumo ir solidumo. Galo viduryje puikuojasi juodasis obuolys. Ši detalė papuošia prietaisą ir išskiria jį iš minios. Einant miestu ir laikant prietaisą užantyje jauti, kaip žmonių žvilgsniai krypsta link to obuolio. „Apple“ marketingas puikiausiai veikia ir Lietuvoje.
Prietaiso šonuose visa kita: viršuje – specialus ekrano išjungimo mygtukas. Juo labai patogu išjungti ekraną ir jis beveik niekada nenuspaudžiamas netyčia. Kairiau – standartinė 3,5 milimetrų ausinių jungtis. Kairysis prietaiso šonas be mygtukų. Dešinėje pusėje yra dvikryptis garso reguliavimo mygtukas, o taipogi ir mygtukas, skirtas užrakinti ekrano orientacijai. Pastarasis mygtukas labai reikalingas, nes gulint lovoje dažnai labai patogu paremti prietaisą į čiužinį. Tuomet mygtuku galima užrakinti ekraną ir jis nepersiorientuos netinkamai.
Garsiakalbis įtaisytas įtaiso apačioje. Įmontuoti du garsiakalbiai, tačiau jie yra vienas šalia kito. Apie jų garso kokybę papasakosime kalbėdami apie grotuvą. Kiek nepatiko parinkta garsiakalbio vieta. Verčiau „Apple“ jį būtų įtaisiusi dešinėje pusėje viršuje, nes dabar, kuomet žaidžiami „iPhone“ žaidimai, o prietaisas laikomas horizontaliai, dažnai ranka uždengiami garsiakalbiai. „iPhone“ žaidimai su „iPad“ orientuojasi tik į vieną horizontaliąją pusę.
Šalia garsiakalbio yra nestandartinė „Apple“ jungtis, skirta įkrauti prietaisui ir prijungti prie kompiuterio. Jai parinkta ideali vieta.
Reikia pripažinti, jog „Apple“ kurdama prietaisą tikrai nepersistengė. Viskas būtent taip, kaip dera, ypač ekrano dydis. Jei jis būtų kiek didesnis, taptų ne tokiu patogiu, nes, pavyzdžiui, žaidžiant šaudyklę „Brothers In Arms“, prietaisą reikia valdyti su abiem nykščiais ir iššokus papildomam komandos klavišui ekrano viduryje, jį taip pat reikia pasiekti su nykščiu. „iPad“ dydis kaip tik toks, nes, prietaisą laikant abejomis rankomis, pavyksta nykščiu pasiekti mygtukus ekrano viduryje.
Pasirinktos medžiagos taip pat nemažina kokybiškumo įspūdžio - prietaiso priekinį paviršių vargu ar pavyks įbrėžti net elgiantis su juo atsainiai. Įbrėžti galima nebent galinę „iPad“ dalį. Gali atsirasti matomi juodi ruožai, kuomet nubrėžiami sidabriniai dažai. Tai aliuminio paviršiaus vienintelis trūkumas. Tačiau jis turi taip pat keletą didelių pliusų. Testavimo metu, visai netyčia „atlikome“ smūgio testą. „iPad“ krito nuo stalo ant garsiakalbių įtampos keitimo blokelio. Smūgis buvo nemenkas. Plastikinis paviršius būtų trukęs, o „iPad“ gale liko tik menkas įlenkimas.
Techninės savybės
Šios interneto planšetės širdis – 1Ghz spartos „Apple“ gaminama A4 tipo vientisa mikroschema, su vieno branduolio „Cortex A4“ procesoriumi ir papildomu „PowerVR SGX“ grafikos procesoriumi. Toks pat grafikos procesorius naudojamas „iPhone 3GS“, o „iPhone 4“ naudoja tą pačią A4 tipo mikroschemą.
Prietaiso darbinė atmintis nėra didelė – 256 MB. Ji visuose prietaiso variantuose to paties dydžio, skiriasi tik galimos atmintys. „iPad“ parduodamas su 16 GB, 32 GB ir 64 GB atmintinėmis. Taip pat „iPad“ galima įsigyti su 3G ryšio palaikymu arba be jo. Nusipirkus 3G ryšį palaikantį „iPad“ ir įdėjus SIM kortelę internetas įrenginį gali pasiekti visur. Mes testavome 16 GB „iPad“ be 3G palaikymo.
Kadangi 3G ryšio mūsų prietaisas nepalaikė, teko naudoti bevielį ryšį. Prietaise įtaisytas WiFi 802.11/b/g/n modulis. Interneto ryšis su prietaisu yra patikimas, jis lengvai rasdavo tinklą ir išlaikydavo pastovų sujungimą. Jokių WiFi bėdų nepatyrėme, nors teko skaityti gandų apie prastą WiFi ryšį su prietaisų. Tačiau kaip ten bebūtų, mūsiškis „iPad“ veikė kuo puikiausiai.
Prietaise taip pat įtaisytas „Bluetooth 2.1“, skaitmeninis kompasas, akselerometras ir apšvietimo sensorius. Gaila, jog tik 3G modelio variantai turi įmontuotus A-GPS. Mūsų testuotame produkte to nebuvo, todėl negalėjome išmėginti navigacijos malonumo su tokio dydžio ir jautrumo ekranu.
Visi minėtieji vidaus komponentai šiam prietaisui reikalingi ir testo metu mums pasitarnavo. Na, nebent „Bluetooth“ neprireikė nė karto, tačiau akselerometras, kompasas, bevielis internetas, procesorius – viskas padėjo dar labiau mėgautis žaidimais ir programomis.
Programos su šiuo prietaisu, A4 procesoriaus dėka, paleidžiamos beveik akimirksniu. Laukti reikia tik kol praeina paleidžiamos programos animacija. Nuotraukos su įrenginiu galima peržiūrėti labai greitai (reikia luktelėti nebent vieną ar dvi akimirkas kol itin didelės raiškos nuotraukų miniatiūros ar pačios nuotraukos yra išryškinamos).
Ekranas
Apie šio įrenginio ekraną galima parašyti atskirą apžvalgą. Prietaise įtaisytas patobulintas „iPhone“ tipo ekranas, turintis visas senojo ekrano gerąsias savybes ir yra praradęs visus trūkumus.
Ekrano raiška siekia 1024x768 taškų, tai LCD tipo ekranas. Jo dydis 25 cm, t.y. beveik tris kartus didesnis , nei bet kuriam kitam „i“ produkte. Tačiau ekranas ne ką mažiau jautrus nei kiti modeliai. Visos pirštu atliekamos komandos padaromos iš pirmo sykio, nesunku apčiuopti net mažiausius objektus, kaip, pavyzdžiui, programų ištrynimo mygtukus, mygtukus, skirtus tvarkyti tekstui, ir t. t. Koks jautrus ir patogus ekranas, gali suprasti tik „iPhone“ vartotojai.
Įrenginio ekrane taip pat įdiegta nauja IPS technologija leidžia ekraną apžvelgti 178 laipsnių kampu. Vadinasi, žiūrint į jį kampu, tik nuo 179 laipsnio keičiasi spalvos. Neįtikėtina ir tikrai patogu žaidžiant žaidimus dviese.
Ekranas išties puikus, spalvingas ir detalus. Dėka naujos kartos LED ekrano apšvietos, juoda spalva su „iPad“ yra išties juoda, o ekrano ryškumą galima pasirinkti tokio stiprumo, jog jis tiesiogine to žodžio prasme spigintų akis. Neabejotinai tai vienas geriausių kada nors matytų liečiamų ekranų.
Papildomi prietaiso komponentai, kaip šviesos jutiklis arba akselerometras, ekraną paverčia dar patogesniu, nes automatiškai reguliuojamas ryškumas ir orientacija. „iPad“ gali ekraną apversti bet kokia pozicija. „iPhone“ prietaisai gali perorientuoti ekraną tik trimis krytimis: vertikaliai, horizontaliai link dešinės arba kairės. „iPad“ ekranas perorientuojamas visomis kryptimis – nėra neteisingo būdo jį laikyti. „iPad“ aparatas nėra tobulas
Tenka pripažinti, jog „iPad“ ekranas ir techninės įrangos pagrindas puikūs. Tačiau nevertėtų manyti, jog prietaisas neturi trūkumų. Jis laikomas nešiojamųjų kompiuterių konkurentu, tačiau turi tik 256MB darbinės atminties. Jos pakanka „iPhone“ operacinės sistemos darbui, bet juk nešiojamieji kompiuteriai jau parduodami su 4GB darbine atmintimi.
Kitas didelis prietaiso trūkumas – jokios USB jungties. Prie „iPad“ negalima prijungti kietųjų diskų, net SD kotelių negalima dėti į šį prietaisą. Tada kaip jis gali konkuruoti su nešiojamaisiais kompiuteriais, jei vienintelis prietaiso informacijos įvesties ir išvesties būdas yra „Apple Dock“? Tikrai neverta tikėtis, jog su juo bus galima pakeisti nešiojamuosius kompiuterius.
„iPad“ neturi netgi vaizdo kameros pokalbiams. Jo nebus galima naudoti su „iChat“ programa vaizdo pokalbiams, „Skype“ vaizdo pokalbiai taip pat neįmanomi. Dėl šių priežasčių galimybės su „iPad“ bendrauti smarkiai apkarpomos.
Operacinė sistema, vartojo sąsaja
Nupasakoti „iPad“ vartojo sąsają labai paprasta. Tai iš esmės patobulinta „iPhone“ sistema, todėl galima tikėtis tokio paties lengvo ir spartaus valdymo, akiai malonaus dizaino ir didelio programų pasirinkimo. Tiesa sakant, mums „iPad“ vartotojo sąsaja pasirodė net šiek tiek per daug panaši į „iPhone“. Prietaisas turi tuos pačius gerai pažįstamus pradžios langus, kuriuos galima keisti vienu piršto mostu. Kiekviename jų – 15 piktogramų ir papildomas laukas sudėti nuolatos naudojamoms piktogramoms apačioje, o kadangi ten jų telpa 6, tai iš viso „iPad“ ekrane gali vienu metu būti 21 piktograma. Tai ir yra pirmoji bėda, nes į kompiuterio ekraną galima sutalpinti dešimtis piktogramų ir neverta slinkti nei į dešinė, nei į kairę. Kuomet „iPhone“ telefone yra matoma 20 piktogramų, jos kuo puikiausiai tinka ir vargu ar galima buvo daugiau iš telefono, tačiau „iPad“ tikrai tas pats netinka. Vienu metu matyti daugiau piktogramų būtų išties pravartu.
Ne ką kvailiau atrodo ir nesuteikta galimybė į ekraną iškelti valdiklius. „iPad“ turi itin didelės raiškos ekraną, tačiau neturi darbalaukio. Vietoje jo - tik meniu, kuris pateikia tik tą informaciją, kuri yra statuso juostoje (laikas ir baterija). O kur akimirksniu matomos orų prognozės? Finansai? Kur jie? Paprasčiausiai jų nėra ir „Apple“ mano, jog mums jų nereikia.
Tačiau nesupraskite mūsų klaidingai - be išvardintų trūkumų, visa kita ganėtinai patogu. Prieš aptariant bendrus šio prietaiso valdymo įspūdžius, aprašysime esmines „iPhone“ ir „iPad“ valdymo skirtumus:
- Iššokantys langai – tai langai, kurie iššoka virš objektų, su kuriais atliekamos komandos. Šie langai suteikia galimybe pasirinkti tolesnes komandas arba gauti daugiau informacijos. Jie kuo puikiausiai veikia, kuomet pamygamas mygtukas, atveriantis daugiau informacijos apie programas programų parduotuvėje ar pan.
- Pasirinktys ekrane išdėstomos ne vertikaliai, bet horizontaliai. Tai vienas labiausiai į akis krentančių vartotojų sąsajos pokyčių. Su „iPhone“ visos komandos buvo dedamos vertikaliai į apačią, kadangi telefonai paprastai turi ne plačius ekranus. Su „iPad“ daugiau informacijos telpa į šalis, todėl galima sistemą sukurti taip, kad dešinėje būtų viena informacija, o kairėje tos informacijos plėtinys. Paprasčiausias to pavyzdys – nustatymai. Dešinėje pusėje yra nustatymo pavadinimai, kairiau - konkretūs nustatymai. Tokiu būdu taip pat sukurta adresų knyga – kairiau kontaktai, dešiniau informacija apie juos.
- Spustelėti ir laikyti: ši komanda su „iPad“ leidžia atlikti šiek tiek daugiau nei su „iPhone“. Tačiau pagrindinė jos paskirtis tvarkyti tekstui, kuomet palaikius atsiveria pagrindinės teksto keitimo komandos. Teksto tvarkymas su „iPad“ iš esmės toks pat, kaip ir su „iPhone“.
- Išsiskleidžiančios skiltys: „iPhone“ telefone pamygus rodykles paprastai išsiskleidžia pasirinktys į apačią. „iPad“ viskas kiek kitaip - rodyklės, iškleidžiančios daugiau informacijos, atveria dar daugiau informacijos per visą ekraną. Puikiausias pavyzdys - naršyklės žymės.
- Lentelės (anglų k. „CoverFlow“): papildomos lentelės leidžia pasiūlyti kelių tinklapių naršymą vienu metu. „iPadSafari“ naršyklė su keliais puslapiais tvarkosi lygiai taip pat, kaip ir „iPhone“ – mažų miniatiūrų ekrane pagalba. Šis įrenginys tokiu būdu atlieka daugybe kitų komandų.
- Beveik realaus dydžio klaviatūra: vertikali klaviatūra nėra labai didelė ir į ją tekstą įvesti patogiausia nykščiais. Tuo tarpu, horizontalioji klaviatūra kur kas didesnė ir gali atstoti normalias klaviatūras. Labai patogu ir spartu su ja rinkti tekstą.
Visi šie paminėti patobulinimai išties padeda išnaudoti naująjį, itin didelį ekraną, tačiau mes neaptarėme nei failų tvarkyklės, nei aplankalų, nei naujos langų funkcijos. To nepadarėme todėl, jog viso to nėra. Šis prietaisas neturi to, kas būdinga kompiuterių operacinėms sistemoms. Tai tarsi mobiliojo ir kompiuterio hibridas - jį lengva naudoti, tačiau jo valdymas toli gražu ne kaip asmeninio kompiuterio. Su juo galima nudirbti darbus, žaisti, pasiekti informaciją, bet visa tai kitokiu būdu. Kitokiu būdu ne todėl, kad viską darai pirštais, bet ir todėl, kad nėra tradicinių operacinės sistemos komponentų. Puikus pavyzdys būtų programos „Keynote“ ar „Numbers“. Ten nėra dokumentų failų - vietoje jų milžiniškos miniatiūros, kurias gali peržiūrėti slinkdamas į kairę arba iš dešinė. Tačiau įsivaizduokime, jog telefone išsaugoti ne penki, bet 200 failų. Įdomu, kaip tuomet bus patogu pasiekti reikiamą?
Daug dviprasmiškų klausimų kilo ir dirbant su programomis. Prietaisas, kaip ir „iPhone“, nepalaiko daugiaprograminio apdorojimo. Tokia funkcija turėtų atkeliauti tik rudenį su „iOS 4“ atnaujinamu, tačiau dabar to dar nėra. Vadinasi, dirbti su „iPad“ galima tik vieną darbą vienu metu. Negalima susirašinėti su draugais ir tuo pačiu naršyti internetą, reikia vieną programą išjungti, tuomet keliauti link kitos, išjungtoji programa nebeveikia ir draugai tavęs nebegali pasiekti, arba tau tenka nenaršyti internete. Telefone tokia situacija dar buvo pakenčiama, tačiau kompiuterį atstoti turinčiame prietaise tai paprasčiausiai nesuprantama.
Žinoma, „Apple“ įdiegė funkciją, kuri šią bėda iš dalies išsprendžia. „PushNotification“ paslauga, siūloma kai kurių programų, leidžia gauti pranešimus apie programą, ją išjungus. Pavyzdžiui, jei išjungiama pokalbių programa, o draugai dar rašo, dirbant su kitomis programomis tu gauni pranešimą, apie gautas žinutes. Galbūt visa tai ir būtų puikus bėdos sprendimas, tačiau būdas, kuriuo tie pranešimai valdomi yra tiesiog skausmingas. Kiekvieną kartą privalėsime išjungti patys, ir tai tikrai erzina, jeigu žiūrimas vaizdo įrašas arba naršoma internete. Kodėl šie pranešimai negali pasirodyti statuso juostoje ir po to patys pasislėpti? Tai dar vienas klausimas, į kurį niekada neatsakys „Apple“.
Tačiau net po tokio ilgo trūkumų aptarinėjimo, mus vis vien kankina dviprasmiška nuomonė dėl „iPad“ vartotojo sąsajos. Jei atsižvelgiama į tai, ko prietaisas neturi, iškart galima drąsiai teigti, jog jis netinkamas kompiuterio pakaitalas. Tačiau kuomet naudoji prietaisą, jo trūkumai išblanksta, atrodo, jog tai, ko jis neturi, nereikalinga, o visa kita taip parastai ir taip lengvai pasiekiama, jog tu nori juo naudotis. Keistas jausmas, tačiau geriausia jį suprasti, kuomet paimi „Windows Mobile“ telefoną, o panaudojęs bent savaitę, jį iškeisti į „iPhone“. Paprastumas atperka viską.
Tęsinys – antroje dalyje.