PK mikroprocesorių apžvalga ir technologijos (II dalis)

Pastaba: straipsnis atsiųstas redakcijai portalo lankytojų, kaip rastas internete, ir jo autorius, deja, nežinomas. Būtų malonu, jei šio rašinio kūrėjas atsilieptų ir susisiektų su mumis. Taip pat perspėjame, jog straipsnio tekste kai kur trūksta lietuviškų raidžių ir iliustracijų (greičiausia prarastos dėl pr. įrangos nesuderinamumo).

Turinys

I dalis

1. Procesorių klasifikacija.
1.1. „Intel“.
1.2. AMD.
1.3. „Cyrix“.
1.4. „Rise“.
1.5. „Centaur“.
2. Naujos technologijos mikroprocesorių gamyboje.
2.1. Variniai laidininkai.
2.2. SiGe technologija.
2.3. Silicis ant izoliatoriaus (silicon-on-insulator, SOI).
2.4. Naujos izoliacines medžiagos.

II dalis

3. Naujausi personalinių kompiuterių procesoriai.
3.1. „Celeron“ procesorių apžvalga.
3.2. AMD procesorius K6-III.
3.3. AMD procesorius K7 („Athlon“).
3.4. „Intel“ procesorius „Pentium III“ („Coppermine“).
4. Literatūra

3. Naujausi personalinių kompiuterių procesoriai

Šiame skyriuje bus smulkiau aptarti naujausi procesoriai personaliniams kompiuteriams, bus pateikti testu rezultatai ir gale pateiktos bendros išvados.

3.1. „Celeron“ procesorių apžvalga

Tai yra 32 bitų procesorius optimizuotas 32 bitų operacinėms sistemoms ir yra gaminamas su tokiais taktiniais dažniais: 266 ir 300 (be L2 spartinančiosios atmintines), 300A, 333, 366, 400, 433, 466 ir 500 (su 128 kB L2 spartinančiąja atmintine). Procesorius turi dvejetainį suderinamumą su kitais „Intel“ procesoriais. Dirba 66 MHz sisteminėje magistralėje. Šio procesoriaus branduolys yra „Deschutes“. Todėl visos funkcijos yra tokios pačios kaip ir „Pentium II“ procesoriuje. Procesorius turi įtampos taupymo sistemas, kas leidžia taupyti energija, o pats procesorius pauzių metu gali buti programiškai išjungiamas. Gaminamas S.E.P. (Single Edge Processor) kartridžuose ir PPGA (Plastic Pin Grid Array) korpusuose. „Celeron“ procesorius turi 32 kB L1 spartinančiąją atmintį. Temperatūriniam lusto režimui stebėti kristale yra termodiodas.

L2 spartinančioji atmintinė yra išdėstyta procesoriaus kristale. Pradžioje šis procesorius buvo leidžiamas „Slot 1“ jungčiai kaip kad ir PII procesorius, tačiau kadangi L2 atmintinė viduje, tai galima procesorių gaminti strypiniame korpuse PPGA „Socket 370“ jungčiai. Taip procesorius tampa kiek pigesnis.

Dabar aptarsime testus atliktus su šiuo procesoriumi. Pirmiausia apžvelgsime kaip procesoriaus greitį įtakoja magistralės dažnis. Tam paimti gana seni 266 ir 300 MHz „Celeron“ procesoriai, tačiau mes tikrinsime santykinę įtaką ir to visai pakaks. Kaip matome iš rezultatų, greitis priklauso nuo magistralės taktinio dažnio. Visais atvejais testas davė geresnius rezultatus tuomet, kai magistralės dažnis aukštesnis, nors procesorius dirba prie to paties dažnio. Tirti procesoriai neturi L2 atmintinės. Vėlesniuose procesoriuose su šia atmintine procesoriaus našumas dar labiau priklauso nuo magistralės dažnio. Tai bus aptarta palyginant vėlesnius procesorius.

Dabar atliksime vieno iš pačių naujausių 466 MHz „Celeron“ procesoriaus testavimą. Jis buvo lyginamas su „Intel Pentium II“ ir „Intel Pentium III“. Testavimo rezultatai parodyti paveikslėliuose. „Winstone“ įvertina bendrą procesoriaus našumą dirbant biuro programose. Tuo tarpu „CPUmark“ matuoja procesoriaus našumą dirbant su sveikaisiais skaičiais. Procesorius „Celeron 466“ buvo testuotas esant sisteminės magistralės dažniui 66 ir 75 MHz. Pastaruoju atveju procesorius dirba 525 MHz dažniu. Ir kaip matome, esant šiam darbo režimui našumas priartėjo prie „Intel Pentium“ III našumo. Taip pat verta pastebėti, kad kartu buvo testuotas ir „Celeron 300A“ esant 100 MHz magistralės dažniui ir kaip matome iš testų, jis aplenkė „Pentium II 450“ ir netgi „Pentium III 450“, nors šie procesoriai turėtų būti našesni.

To priežastis yra ta, kad „Celeron“ procesoriaus L2 atmintinė dirba procesoriaus branduolio dažniu, o P II ir netgi P III atmintinės dirba prie pusės procesoriaus dažnio. Šis faktorius turi svarbią įtaką, kadangi aukščiau minėti testai taip pat atlieka duomenų perdavimo greičio matavimą. Pagaliau paskutinis testas – „FPU WinMark“ matuoja operacijų su slankiuoju kableliu greitį. Testo duomenys laikomi atmintinėje, todėl čia lemiamą įtaką turi procesoriaus greitis, ir kaip galima buvo tikėtis testo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo procesoriaus greičio ir „Celeron 466“ dirbančiam 75 MHz magistralėje lygių nėra.

Kaip ir ankstesniuose testuose, „Celeron 300A“ dirbdamas 100 MHz magistralėje vėl pralenkė „Pentium II 450“ ir netgi „Pentium III 450“. Todėl šiuo metu verta laukti „Celeron“ 500 MHz su 100 MHz sistemine magistrale.

3.2. AMD procesorius K6-III

Neužilgo po „Pentium III“ pasirodymo, 1999 kovo mėnesį, AMD išleido K6-III procesorių. Tai turėjo būti produktas, leisiantis AMD pakilti iš pigių procesorių nišos ir pradėti konkuruoti su „Intel“ brangių sistemų rinkoje. Šis procesorius turėjo paruošti rinką būsimai AMD sensacijai – K7 („Athlon“). Šiame skyriuje pabandysime apžvelgti, ką AMD pavyko pasiekti su savo naujuoju procesoriumi. Visų pirma, paminėsime jo pagrindines charakteristikas: lustas pagamintas pagal 0,25 µm technologiją.
Branduolys su CXT technologija – tai K6-2 branduolys su paketinio duomenų perdavimo galimybe.
Dirba „Socket-7“ sisteminėse plokštėse, bet reikia naujesnės BIOS versijos.
64 kB L1 spartinančioji atmintinė (po 32 kB duomenims ir kodui).
256 kB L2 spartinančioji atmintinė, kuri yra procesoriaus kristale.
Sisteminės plokštės spartinančioji atmintinė dirba kaip procesoriaus L3 atmintinė.
Maitinimo įtampa 2,2–2,5 V (skirtingos modifikacijos).
21 SIMD-komanda „3DNow!“ Yra du konvejeriai dirbantys su dviem porom vienodo tikslumo realiais skaičiais.
Dažniai 350, 400, 450 ir 475 MHz. Sisteminė magistralė 100 MHz, gali dirbti ir prie 66 MHz.
„3DNow!“ palaikoma „DirectX6.0“ ir vėlesnėse versijose.

Kaip matome K6-III – tai K6-2 + 256 kB integruota L2 atmintinė. Kadangi „Celeron“ procesorius dirba labai gerai, ir tam daugiausia turi įtakos jo integruota 128 kB L2 atmintinė, tai ir iš K6-III tikimasi kažko panašaus, ypač įvertinant tai, kad duomenų magistralė dirba 100 MHz dažniu. Be to L2 atmintinė nors du kartus mažesnė už P-III, bet ji vis gi tiek pat didesnė negu „Celeron“ procesoriuje. Taip pat L3 spartinančioji atmintinė keliais procentais padidina greitį. CXT branduolio technologija leidžia duomenis siusti ne padrikai, o grupuoti į paketus po 8 baitus. Tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų duomenis perduodant per 64 bitų magistralę. „3DNow!“ technologija leidžia atlaisvinti pačią siauriausią vietą – matematinį procesorių.

Šio procesoriaus duomenų skaitymo ir įrašymo iš atminties greitis, esant 256 kB duomenų blokams, siekia 1 GB/s ir šiuo parametru lenkia tiek „Pentium II“/III, tiek ir „Celeron“ procesorių. Dabar pereikime prie procesoriaus testų. Kaip ir „Celeron“ atveju, buvo atlikti „Winstone99“ testas, emuliuojantis procesoriaus darbą biuro programose, „CPUMark 99“, tiriantis darbo su sveikais skaičiais našumą ir „FPU WinMark“ testuojantis našumą dirbant su slankiojo kablelio skaičiais.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šis procesorius parodė puikius rezultatus dirbant su biuro programomis ir yra nepralenkiamas operuojant su sveikaisiais skaičiais. Tačiau matematinis procesorius tebeliko AMD firmos achilo kulnu. Čia naujasis K6-III pasirodė ne ką geriau negu senasis K6-2. To priežastis yra matematinio procesoriaus nekonvejerinis išpildymas.

Kadangi šio procesoriaus „3DNow!“ blokas daugiausia skirtas naudoti žaidimuose, tai buvo atliktas dar vienas testas, matuojantis trimatės grafikos spartinimą. Mūsų procesorius buvo tirtas įjungus ir išjungus „3DNow!“ komandų palaikymą. Kaip matome, esant įjungtam, K6-III pasiekė geriausius rezultatus, tačiau atjungus – procesorius buvo priverstas skaičiavimus atlikti matematiniame procesoriuje ir to pasekoje rezultatai, švelniai tariant, nekokie. Apibendrinant galima pasakyti, kad AMD K6-III yra pats greičiausias x86 šeimos procesorius darbui su sveikaisiais skaičiais t. y. dirbant su dauguma biuro programų galima bus džiaugtis jo greičiu (žinoma jei pavyks pastebėti našumo prieaugi „MS Word“). Todėl tai negali būti priežastis įsigyti šį procesorių, ypač įvertinant didele jo kaina. Jeigu kalbėti apie žaidimus, tai viską nulemia „3DNow!“ instrukcijų palaikymas: jei žaidimas palaiko, tai našumas bus pakankamai geras, jei nepalaiko – šis procesorius bus tikras stabdis.

3.3. AMD procesorius K7 („Athlon“)

Kaip jau matėme, AMD nelabai gerai sekėsi konkuruoti pigių procesorių rinkoje: kam pirkti K6-III, kai „Celeron“ yra ir greitesnis, ir pigesnis. Tiesa, dėl pigumo gali kilti ir abejonių, nes „Intel“ siekdama galimai labiau pakenkti savo konkurentams, procesorius „Celeron“ parduoda beveik už savikainą. Todėl vienintelis šansas AMD išlikti – išsikovoti vietą brangių procesorių rinkoje. Kadangi AMD būdama mažesne už „Intel“ negali žaisti kainų karo, tai jai buvo būtina pagaminti tikrai pakankamai gerą procesorių. Ir štai 1999 pirmame ketvirtyje pasirodė septintos kartos procesorius „Athlon“.

Pagrindiniai jo parametrai butu tokie:

Lustas pagamintas pagal 0,25 µm technologija.
Naujos kartos branduolys kodiniu pavadinimu „Argon“, turintis 22 milijonus tranzistorių.
Dirba specialioje „Slot A“ jungtyje.
Naudoja licencijuota „Alpha EV6“ sisteminė magistralė.
Maitinimo įtampa 1,6 V.
128 kB L1 spartinančioji atmintinė (64 kB + 64 kB).
512 kB L2 spartinančioji atmintinė išdėstyta procesoriaus kartridže ir dirbanti pusės procesoriaus greičiu (žiūr. pav.).
SIMD instrukcijų „3DNow!“ rinkinys papildytas naujomis komandomis. Viso 45 komandos.
Gaminamas su 500, 550, 600, 650 ir 700 MHz taktiniais dažniais.

Nuo 2000 metų planuojama pereiti prie 0,18 µm technologijos ir kai kurie iš paminėtų parametrų gali pasikeisti.

Procesoriaus „Athlon“ atrodantis paprastumas yra menamas. Verta pastebėti, kad jis išties turi didelį potencialą taktinio dažnio didinime. Tai nurodo jo maitinimo įtampa – 1,6 V, kai tuo tarpu „Intel“ 600 MHz procesorius dirba su užkelta 2,05 V įtampa. Įtampos kėlimas nurodo, kad procesorius artėja prie ribinio jam dažnio, nes vienintelis būdas padidinti procesoriaus stabilumą prie didesnio dažnio yra įtampos kėlimas. L1 atmintines padidinimas taip pat labai sveikintinas, nes „Intel“ gaminamų 64 kB, esant aukštesniems nei 550 MHz dažniams, pradeda nepakakti.

Keliais žodžiais aptarsime „Alpha EV6“ sisteminę magistralę. Skirtingai, nuo „Intel“ naudojamos GTL+, EV6 duomenys perduoda tiek teigiamo, tiek neigiamo taktinio impulso fronto metu. Todėl dirbant prie 100 MHz, tikrasis duomenų perdavimo greitis yra 200 MHz. Įvertinus tai, kad EV6 yra 72 bitų iš kuriu 8 naudojami kontrolei, tai gauname duomenų perdavimo greitį 64x200=1,6 GB/s. Tuo tarpu GTL+ dirbanti prie 100 MHz dažnio turi 800 MB/s. Tam, kad pamatyti skirtumą, užtenka paminėti, kad PC100 operatyvinė atmintis magistralę gali užkrauti 800 MB/s, o AGPx2 iki 528 MB/s. Tad vien šitie du sisteminės plokštės moduliai gali užkimšti GTL+ magistralę. Be to EV6 magistralė gali dirbti net iki 200 MHz dažnio ir jei AMD pavyks tai išnaudoti, tai galima tikėtis iki 3,2 GB/s duomenų perdavimo greičio. Be to, ši magistralė leidžia palaikyti iki 14 lygiagrečiai sujungtų procesorių sistemą.

„Athlon“ L2 spartinančioji atmintinė turi įvarius dažninio daliklius – 1:1, 1:2, 2:3 ir 1:3. Tai leidžia gaminant procesorius nepriklausyti nuo SRAM greičio. Todėl AMD ruošiasi leisti keturias šio procesoriaus modifikacijas: „Athlon Ultra“, „Athlon Professional“, „Athlon“ ir „Athlon Select“.

Procesorius turi vidinę RISC architektūrą. Tai reiškia, kad CISC komandos pirmiausia perkoduojamos į paprastas RISC komandas. Kadangi pastarosios yra paprastos, tai procesorius jas gali vykdyti kelias iš karto, taip pat jos gerokai palengvina perėjimų spėjimą. „Athlon“ gali vykdyti vienu metu 3 komandas. Nors „Pentium III“ dirba analogiškai, bet jis vienu metu apdoroja 3 komandas tik tuo atveju, kai bent dvi iš jų yra paprastos, o viena sudėtinga. Taip pat „Athlon“ perėjimų spėjimų buferis yra 2048 skilčių – keturis kartus didesnis, nei „Pentium III“. Todėl „Athlon“ 95 % tikimybe spėja atsišakojimus, kai tuo tarpu, „Pentium III“ – tik 90 %.

Dabar pereisime prie atliktų testų. Pirmiausia buvo atliktas „CPUmark 99“ testas, matuojantis operacijų su sveikais skaičiais našumą. Verta pastebėti, kad šioje srityje AMD niekada nebuvo sunkumų. „Athlon“ procesoriuje yra 3 lygiagretūs konvejeriai, atliekantys operacijas su sveikais skaičiais.

Keliais žodžiais galima būtų paminėti tai, kad „Athlon“ procesoriuje konvejeriai yra 10 skilčių, kai tuo tarpu „Pentium III“ turi 12–17. Šiuo atveju daugiau dar nereiškia geriau, nes optimalus dydis esant šiuolaikiniams greičiams yra maždaug 9–10 ir kai jis per didelis, tai procesoriui neatspėjus algoritmo perėjimo, jis atlieka daugiau nereikalingo darbo skaičiuodamas rezultatus, kurių neprireiks. Kaip galima buvo ir tikėtis, AMD 600 MHz procesorius gerokai pralenkė net 650 MHz „Intel“ procesorių.

Sekantis testas – „FPU WinMark“, matuojantis darbo su slankiuoju kableliu našumą. Kaip jau buvo minėta – operacijos su slankiuoju kableliu AMD procesoriams buvo tikras achilo kulnas, nes jų matematinis procesorius (net ir K6-III procesoriuje) yra nekonvejerinis. Ir pastarojo trūkumas turėdavo lemiamą įtaką operacijų su slankiuoju kableliu greičiui. Naujas „AMD Athlon“ matematinis procesorius turi tris blokus: pirmas – skirtas atlikti paprastas operacijas (sudėtis, atimtis); antras – sudėtingoms operacijoms (daugyba, dalyba); trečias – operacijoms su duomenimis. Tokiu būdu šis procesorius vienu metu gali vykdyti dvi operacijas su slankiuoju kableliu.

Dabar apžvelkime paskutinį testą, kuriame apžvelgsime 3D grafikos spartinimą. Jame lyginamas našumas esant: visoms įjungtoms „3DNow!“ instrukcijoms, išjungus naujausias „3DNow!“ instrukcijas ir visai išjungus „3DNow!“ bloką.

Tuo tarpu „Intel“ procesoriuje buvo išjungtos SSE komandos, skirtos darbui su 3D grafika ir multimedija. Kaip matome iš pav., „Athlon“ procesorius lenkia „Pentium III“ net tuomet, kai išjungtos naujausios „3DNow!“ instrukcijos. Tuo tarpu, kai ir „3DNow!“, ir SSE išjungti, „Athlon“ taip pat lenkia savo konkurentą.

Tad galima apibendrinti: AMD išleido tikrai puikų procesorių su labai gerom techninėmis charakteristikomis. Reikia tiktai palaukti, kol jis kiek atpigs, nors savaime suprantama, tai nėra pigių procesorių klasės atstovas.

„Intel“, kaip atšaką, išleido patobulintą „Pentium III“ procesorių su „Coppermine“ branduoliu (senasis turėjo „Katmai“ branduolį). Dabar palyginsime šiuos procesorius tarpusavyje ir su „Athlon“.

3.4. „Intel“ procesorius „Pentium III“ („Coppermine“)

Šis procesorius, kaip jau buvo minėta, tapo „Intel“ atsaku į „Athlon“. Jis išėjo 1999 m. spalio 25. Nors pavadinimas liko tas pats, bet už jo slypi visai naujas gaminys. Apibūdinkime jo pagrindinius parametrus:

Lustas pagamintas pagal 0,18 µm technologiją.
Branduolys „Coppermine“ su 28 mil. tranzistorių ir 106 mm² kristalų.
L1 atmintinė 32 kB (16 kB + 16 kB).
L2 atmintinė 256 kB yra procesoriaus kristale ir dirba prie dažnio, lygaus procesoriaus dažniui.
Leidžiamas „Slot 1“ arba „Socket 370“ jungčiai.
Turi SIMD instrukcijų rinkinį – SSE.
Maitinimo įtampa 1,6 V.
Duomenų magistralės greitis 100 arba 133 MHz (priklausomai nuo modifikacijos).

Perėjimas prie 0,18 µm technologijos leido padidinti tranzistorių skaičių kristale nuo 9,5 milijonų („Katmai“) iki 28 milijonų („Coppermine“). Tiesa, didžioji dauguma papildomų tranzistorių sudaro L2 spartinančiąją atmintį. Ir, kaip matome paveiksle, ši atmintinė išdėstyta dešinėje ir užima gana didelę kristalo dalį.

Be šio pakeitimo, procesoriuje patobulinta vidinės buferizacijos sistema, leidžianti padidinti operacijų su spartinančiąja ir operatyvine atmintimi, greitį. Tai iliustruoja sekančiuose pav., kuriuose pavaizduotas duomenų skaitymo ir įrašymo greitis iš operatyvinės atminties.

Kaip matome iš aukščiau parodytų paveiksliukų, naujojo procesoriaus duomenų įrašymo į operatyvinę atmintį greitis žymiai padidėjo. Pažymėtina, kad „Pentium Coppermine“ turi du kartus mažesnę spartinančią atmintinę negu „Pentium Katmai“. Šis testas įrodo, kad duomenų perdavimo našumui lemiamą įtaką turi ne tiek atmintines dydis, kiek jos darbo greitis.

Procesoriaus plokštė su nuimtu apsauginiu apvalkalu parodyta žemiau. Kaip matome, jame nėra L2 spartinančiosios atmintines, kuri buvo būtinas visų „Pentium II“ ir „Pentium III“ atributas. Todėl atkrenta būtinybė naudoti procesorinę plokštę ir galima procesorių išleisti „Socket 370“ jungčiai, taip sumažinant procesoriaus savikainą.

Tačiau naujas procesorius gali netikti eilei sisteminių plokščių, kuriose negalima nustatyti 1,6 V maitinimo įtampos. Be to, šie procesoriai reikalauja atnaujinto BIOS, nes jame yra eilė naujų instrukcijų, be to, kaip jau buvo minėta, yra naujas darbo su atmintimi algoritmas.

Dabar pereisime prie testų. Pirmiausia buvo tirtas operacijų su sveikais skaičiais ir operacijų su duomenimis našumas.

Kaip matome, „Coppermine“ aplenkė „Athlon“. Tiesos dėlei verta paminėti, kad tai įvyko ne dėl greitesnio skaičiavimų bloko, bet dėl spartesnės L2 atmintinės, dirbančios procesoriaus greičiu ir kuri labiausiai įtakoja į duomenų perdavimo greitį. Šito galima buvo ir tikėtis, nes „Coppermine“ operacijų su realiais skaičiais blokas buvo visai nekeistas. Taip pat galima pridurti, kad visi procesoriai šiame ir visuose sekančiuose testuose dirbo esant vienodai – 100 MHz dažnio duomenų magistralei.

Sekantis testas – „FPU WinMark“, matuojantis darbo su plaukiojančiu kableliu našumą.

Šiame teste nors „Coppermine“ darbas pagerėjo ir jo našumas priartėjo prie „Athlon“, bet aplenkti vis dėlto nepavyko. Net ir tuo atveju, kai magistralės dažnis padidintas iki 133 MHz, „Coppermine“ atsilieka. Atliktuose trimatės grafikos apdorojimo testuose „Coppermine“ susilygina su „Athlon“. Pagaliau paskutinis testas – „Winstone 99“, matuojantis procesoriaus darbą biuro programose, gauti rezultatai parodyti žemiau.

Sulyginus šiuos procesorius matome, kad „Intel“ perėjus prie 0,18 µm technologijos pavyko pasivyti AMD, tačiau ir pastarajai perėjus prie 0,18 µm ir varinių laidininkų technologijos rezultatai gali pasikeisti. Šiuo metu yra gana kėblu pasakyti, kuris procesorius „Pentium III“ ar „Athlon“ yra geresni. Realiose programose našumas priklauso nuo daugelio faktorių ir vienas iš svarbiausių – kokiam iš procesorių programos kodas yra geriau optimizuotas. Pavyzdžiui, tokioje programoje kaip „Photoshop 5.02“ geriau dirba „Pentium“ ir net „Celeron“ daug kur lenkia „Athlon“ procesorių. Tuo tarpu „3Dmax 2.5“ geriausius rezultatus rodo „Athlon“. Su archyvavimo programom taip pat: „WinZip 7.0“ geriau dirba su „Pentium“, o „Rar 2.60“ – su „Athlon“.

Šiame referate nebuvo aptarinėjami „Rise“ ir „Winchip“ procesoriai. Šie procesoriai yra labai prasto našumo. Esant tam pačiam taktiniam dažniui, jų našumas yra 2–3 kartus mažesnis už „Pentium II“ našumą.

4. Literatūra

AMD Computation Products Group Technical Documentation.
Intel Developers Insight CD-ROM.
http://developer.intel.com/
http://ixbt.stack.net/cpu.shtml

Nuorodos į kitus procesorių gamintojus:

Apple – PowerPC, G3, G4
AMD – K5, K6, K6-2, K6 III, K-7
AMD Russia
Advanced RISC Machines, Ltd. (ARM)
IDT
WinChip
Centaur Technology
Cyrix – MediaGX, M2, MXi, Jalapeno, National Semiconductor padalinys
Digital (DEC) – Alpha, Compaq'o praryta
Hitachi – H8, HS series
HP – PA-RISC
IBM – 6x86MX, PowerPC, G4
Intel – Pentium II, Celeron, Xeon, Pentium III
Intel Russia
International Meta Systems, Inc. – Meta 6000, Meta Expresso
Rise Technology – MP6, A Press Release Company
Mitsubishi – Alpha (21164PC CPU)
Motorola – G3, PowerPC, ColFire, M68xxx, G4
National Semiconductor – ruošia savo „Slot 1“ procesorių
NexGen – Nx586 (nupirkta AMD)
Samsung – Alpha (KP21164)
STMicroelectronics, senas pavadinimas – SGS-Thomson
Silicon Graphics – MIPS
Sun Microsystems – picoJava, microJava, SPARC
Texas Instruments
UMC
UMC USA

Visą straipsnį galite atsisiųsti iš archyvo.