Audros ir ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje tampa nauja realybe, o to pasekmes vis dažniau jaučia ir elektros vartotojai. Bendrovė ESO ieško inovatyvių sprendimų vėtrų sukeltiems iššūkiams įveikti – inicijuotas bandomasis projektas, siekiant rasti alternatyvų sprendimą, kaip įvertinti audros poveikį skirstomajam elektros tinklui. Tam pasitelkti duomenys iš palydovo.
Audros ir ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje tampa nauja realybe, o to pasekmes vis dažniau jaučia ir elektros vartotojai. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ieško inovatyvių sprendimų vėtrų sukeltiems iššūkiams įveikti – inicijuotas bandomasis projektas, siekiant rasti alternatyvų sprendimą, kaip įvertinti audros poveikį skirstomajam elektros tinklui. Tam pasitelkti duomenys iš palydovo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įprastai po didelių audrų yra aktyvuojamos operatyvinės brigados, kurios vyksta į pažeidimų vietas ir šalina gedimus, atstatinėja elektros energijos tiekimą. Taip pat taikomi automatinio tinklo atstatymo sprendimai, kurie padeda atstatyti tiekimą per nuotolį, kitais atvejais naudojamas sraigtasparnis norint greitai apžiūrėti didesnius audros poveikio plotus.
Tačiau daroma ir daugiau – siekiant įvertinti padarinius tinklui po audros buvo išbandytas analitinis sprendimas, kuris naudoja iš žemės orbitoje skriejančio palydovo gautus sintetinės apertūros radaro (angl. synthetic aperture radar – SAR) vaizdus.
Kaip teigia „Ignitis grupės“ inovacijų ekspertas Vytautas Keršiulis, galutinis tikslas – kuo greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams. „Projekte buvo įvertintos galimybės aptikti pokyčius elektros tinkle lyginant du SAR archyvo vaizdus – vieną prieš ir kitą po audros. Rezultatai parodė didelį potencialą taikant tokį sprendimą bei tikslumą ieškant gedimų“, – sako ekspertas.
Pasak V. Keršiulio, tokios informacijos analizė yra naujas sprendimas padėsiantis pagerinti dabartinę tinklo sutrikimų analizę. Radaro duomenys yra itin detalūs ir sprendimą galima naudoti net kai blogas ar debesuotas oras. Nuotraukos daromos prieš ir po audros siekiant identifikuoti pagrindines zonas, kuriose iškilo didžiausios tinklo problemos.
„Rezultatai – daug žadantys, nes visi defektai tirtoje zonoje buvo aptikti. Kitas žingsnis bus įvertinti ir pasiruošti įrodyti šią koncepciją naudojant realaus laiko duomenis iš palydovų bei įvertinti žalą po tikros audros“, – pabrėžia V. Keršiulis.
Pagrindiniai iššūkiai, anot inovacijų eksperto, taikant tokį sprendinį yra klaidingai teigiami aptikimai, nes tai yra didžiulė analitinė užduotis. Taip pat plačiai šiai paslaugai pritaikyti reikia aukšto palydovų prieinamumo bei palydovų pozicijų reikiamose vietose ir tinkamu laiku.
„Tai yra itin inovatyvus sprendimas tinklo poveikio analizei po didelės audros. SAR vaizdai gali būti daromi esant prastam orui, o tai padeda gauti greitą rezultatą. Tokie sprendiniai šiuo metu dar tik pradedami taikyti įvairiose srityse ir, didėjant palydovų skaičiui bei tobulėjant technologijoms, jie bus vis plačiau pritaikomi įvairiuose sektoriuose“, – sako ekspertas.
Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu (BPTI) ir vokiečių startuoliu „LiveEO“. Baigus testavimo rezultatus, ESO įvertins galimybes panaudoti tokį sprendimą realiu laiku su realios audros duomenimis.
