Įmonės „Axioma Metering“ ir „Axioma servisas“ diegs IoT technologijos „LoRa Wan“ bevielio ryšio tinklą Vilniaus miesto teritorijoje. Įgyvendinus šį projektą, sostinė prisijungs prie modernių miestų, kuriuose jau veikia vienas labiausiai pasaulyje paplitusių daiktų interneto sprendimų, ypač aktualių baterijas naudojantiems prietaisams.
Įmonės „Axioma Metering“ ir „Axioma servisas“ diegs daiktų interneto (IoT) technologijos „LoRa Wan“ bevielio ryšio tinklą Vilniaus miesto teritorijoje. Įgyvendinus šį projektą, sostinė prisijungs prie modernių miestų, kuriuose jau veikia vienas labiausiai pasaulyje paplitusių daiktų interneto sprendimų, ypač aktualių baterijas naudojantiems prietaisams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kurdami inovatyvius vandens ir šilumos apskaitos sprendimus, orientuojamės į tvarią ir modernią energetiką. Į ateitį žiūrinčios šalys jau dabar plačiai naudoja „LoRa Wan“ ryšio technologiją, kuri integruota ir naujausiuose mūsų ultragarsiniuose apskaitos prietaisuose“, – sakė skaitiklius kuriančios ir gaminančios bendrovės „Axioma Metering“ vadovas Ignas Vosylius.
„Šiuo metu testuojame pirmąsias antenas, o visą Vilnių aprūpinti „LoRa Wan“ bevielio ryšio tinklu ketiname jau šį rudenį“, – sakė tinklą diegiančios įmonės „Axioma servisas“ vadovas Artūras Lopeta.
Po to kompanijos specialistai pradės darbą Kaune, Klaipėdoje, perspektyvoje – ir kiti Baltijos šalių miestai. „Šis sprendimas patrauklus ir ekonomiškas taip pat ir mažesniems miestams, kuriems aprūpinti moderniu ryšiu pakanka kelių antenų“, – teigė A. Lopeta.
Ypač saugus „LoRa“ ryšys padeda duomenų nuskaitymui ir perdavimui į vieną tinklą iš skirtingų stacionarių įrenginių, pavyzdžiui, skaitiklių ar gatvės šviestuvų. Radijo bangomis veikiančiame „LoRa Wan“ tinkle įrenginiai signalus skleidžia plačiai, tačiau naudoja labai mažai energijos – baterijos tarnauja daugiau nei 10 metų, todėl ši technologija yra ekonomiškai naudinga.
„LoRa“ tinklu galima gauti apskaitos duomenis (suvartotos energijos kiekį), pranešimus apie gedimus, pavyzdžiui, apie trūkusį vamzdį arba nuotėkį vandentiekio sistemoje, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų daviklių duomenis. Tada serviso tarnybos gali operatyviai reaguoti. „LoRa“ tinklo ryšys yra dvikryptis: juo galima ne tik priimti duomenis, bet ir nusiųsti užduotį įrenginiams. Užsienio šalyse sparčiai plėtojamas „LoRa“ tinklas jau aptarnaujamas ir palydoviniu ryšiu.
„Tikimės, kad po šių tinklų atsiradimo daiktų interneto prietaisų naudojimas įgaus naują pagreitį mūsų šalyje. Galbūt Lietuvos miestai turės ne tik greičiausią internetą, bet ir daugiausia komunikuojančių daiktų interneto prietaisų vienam gyventojui?“ – sakė A. Lopeta.
Koronaviruso akivaizdoje išaugo bekontakčio bendravimo poreikis. „LoRa“ technologija būtent tuo ir pasižymi – visi duomenys iš įvairių prietaisų čia siunčiami automatiškai, be žmogaus įsikišimo.
Anot diegėjų, „LoRa“ tinklas bus atviras, prie jo bus siūloma prisijungti įvairių paslaugų tiekėjams. „Įrenginiai nėra įkalinami šiame tinkle. Tiekėjui sumanius pakeisti ryšio tinklą, duomenis siųsti kitais kanalais, įrenginius galima nesunkiai perprogramuoti ir atsijungti“, – sakė A. Lopeta.
Pasak I. Vosyliaus, nors „Axioma Metering“ specializuojasi išmaniųjų skaitiklių gamybos srityje, bendrovės kartu su Lietuvos universitetais ištobulintas duomenų perdavimo modulis gali būti naudojamas ir kituose įrenginiuose.
„Esame pasiruošę šia technologija dalytis su kitomis Lietuvos įmonėmis, nusprendusiomis diegti inovacijas ir jungtis prie daiktų interneto tinklų. Taip naujo produkto kūrimo laiką galima sutrumpinti nuo kelerių metų iki kelių mėnesių. Tikiu, kad dalijimasis technologijomis duos naudos visiems – padės kelti bendrą šalies technologijų lygį“, – teigė I. Vosylius.
Anot jo, ateities miestus kurs tie, kurie šiandien dirba ir mokosi universitetuose. „Padengę Vilnių, kviesime mokslininkus, dėstytojus ir studentus nemokamai prisijungti prie „LoRa“ tinklo, išbandyti technologines galimybes, integruoti jį savo kuriamuose prietaisuose“, – sakė I. Vosylius.
