Įgyvendindama 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES ekonomikos atkūrimo planą, Europos Komisija pateikė pasiūlymų investuoti į svarbiausius energetikos ir plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūros projektus. Šie pasiūlymai bus labai reikalingas impulsas ES ekonomikai trumpuoju laikotarpiu. 
Įgyvendindama 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES ekonomikos atkūrimo planą, Europos Komisija pateikė pasiūlymų investuoti į svarbiausius energetikos ir plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūros projektus. Šie pasiūlymai bus labai reikalingas impulsas ES ekonomikai trumpuoju laikotarpiu. Kartu jais bus siekiama strateginių, kaip antai energetinio saugumo, tikslų. Šis priemonių paketas bus naudingas visoms valstybėms narėms.
Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „ES atkūrimo plano esmė yra „protingas“ investavimas – trumpalaikiu stimulu siekiama ilgalaikių tikslų. Šiandien Komisija vadovavosi būtent šiuo principu: ji patvirtino sąrašą specialių projektų, kuriems iš ES biudžeto bus skirta 5 mlrd. EUR nepanaudotų lėšų, siekiant sustiprinti Europą ilguoju laikotarpiu. <...> Taip pat reikia stimuliuoti Europos ekonomiką tiesiant informacijos linijas kaimo bendruomenėse. Komisija įsipareigoja bendradarbiauti su valstybėmis narėmis.<...>“
Komisija siūlo skirti 1 mlrd. EUR sparčiajam internetui kaimo bendruomenėse plėtoti ir atnaujinti – tai turės didelę įtaką ES ekonomikos ateičiai. Šios lėšos bus skirtos iš esamo ES kaimo plėtros fondo, kad Europos plačiajuosčio ryšio žemėlapyje nebeliktų „tuščių vietų“ (30 % kaimo vietovių gyventojų neturi plačiajuosčio ryšio prieigos).
Plėtoti ir atnaujinti sparčiojo interneto infrastruktūrą – ekonominė ir socialinė būtinybė, kuri sąlygos didesnį užimtumą ir ekonominį augimą. Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytas tikslas plėtoti plačiajuosčio ryšio tinklus ir iki 2010 m. pasiekti 100 % sparčiojo interneto aprėptį. Tačiau kaimo vietovėse egzistuoja papildomi sunkumai prisijungti prie plačiajuosčio ryšio. Kai investicijos sumažėja iki minimumo, ši rizika padvigubėja. Kadangi tai turi tiesioginių socialinių ir ekonominių pasekmių, būtina skatinti ir sutelkti šią veiklą kaimo vietovėse bei įgyvendinti naudojantis kaimo plėtros priemonėmis.
Šiandien vidutiniškai 93 proc. Europos gyventojų gali naudotis greitaeigio interneto teikiama nauda, tačiau kai kuriose valstybėse narėse plačiajuosčiu ryšiu naudojasi mažiau nei pusė kaimo vietovių gyventojų. Tikimasi, kad prisijungimas prie plačiajuosčio interneto sukurtų 1 mln. darbo vietų ir didintų ekonominį augimą 2006–2015 metais iki 850 mlrd. eurų. Mažiau apgyvendintose ir izoliuotose kaimo vietovėse didesnės išlaidos naujai telekomunikacijų infrastruktūrai skatintų produktyvumą ir užimtumą, be to, vietovės su pažengusiu plačiajuosčiu ryšiu didintų prekių ir paslaugų paklausą. Pažengusių plačiajuosčio paslaugų pritaikymas ir naudojimas skatina ne tik verslo, bet ir viešųjų paslaugų efektyvumą naudojant inovacijas.
Nors plačiajuosčio ryšio aprėptis didėja (2007 m. gruodžio mėn. ryšys buvo prieinamas 93 proc. europiečių, ypatingai tankiai apgyvendintose vietovėse), tačiau 30 proc. kaimo vietovių gyventojų vis dar neturi galimybės naudotis greitaeigiu internetu. Lyginant su JAV, kur plačiajuosčio ryšio sklaida siekia 25 proc., ES 27 šis rodiklis siekia 21,7 proc. (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose šis rodiklis siekia 30 proc.).
ES investicijos plačiajuosčiui ryšiui bus naudojamos kartu su privačiomis ir biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad kaimo vietovės galės greitu laiku būti aktyviomis tinklo ekonomikos dalyvėmis ir didinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu. Tokiu būdu ekonomiškai labiau atsilikusios teritorijos jau 2009 m. turės palankesnes sąlygas ekonominiam atsigavimui.
Labiausiai ES plačiajuostis ryšys reikalingas kaimo vietovėse (kai kuriose valstybėse – Bulgarijoje, Rumunijoje – kaimo vietovėse nėra net tradicinio telefoninio ryšio). Investicijų trūkumas ir sunkios geografinės sąlygos sąlygoja, jog tokiose šalyse kaip Graikija, Slovakija, Lenkija kaimo vietovėse plačiajuostis ryšys siekia mažiau nei 50 proc. Netgi ir išsivysčiusiose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje) dėl jų geografinės padėties ir kalnuoto kraštovaizdžio sąlygos skiriasi nuo likusios šalies dalies. Šalyse su daugiau išvystyta infrastruktūra net ir kaimo vietovėse šis rodiklis nesiekia 80 proc. – Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Airijoje.
Šie rodikliai susiję su DSL aprėptimi, kuri yra labiausiai paplitusi priėjimo platforma Europoje. Tačiau neatsižvelgiama į gyventojus, gyvenančius toli nuo telefono stočių, kad galėtų turėti priėjimą prie DSL. Tai sudaro apie 3 proc. ES15 ir žymiai didesnę naujų valstybių narių dalį. Dėl šios priežasties būtinos investicijos, kurios sudarytų galimybes visiems europiečiams naudotis plačiajuosčiu ryšiu.
Pinigai, skirti plačiajuosčiui ryšiui, bus panaudoti per jau veikiančias Vystymo programas. Tai reiškia, kad naujos įgyvendinimo priemonės nebus kuriamos, o programas vykdys Vystymo programas administruojančios institucijos. Šiuo metu ES valstybės yra kviečiamos iki 2009 metų birželio 30 dienos numatyti reikiamus projektus ir planuojamas išlaidas 2009 metams. Šalys narės atsižvelgdamos į tinkamumo ir atrankos taisykles turi parinkti ir įgyvendinti projektus, kurie būtų įgyvendinami remiantis nacionaliniais strateginiais kaimo vystymo planais. 1 mlrd. eurų bus skiriama per Europos žemės ūkio fondą kaimo vystymui. Iki 2009 m. birželio valstybės narės ir regionai turi pateikti pasiūlymus, kaip modifikuoti savo kaimo vystymo programas, kuriose turi būti įtrauktos ir investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą galimybės. 1 mlrd. suma bus paskirstyta visoms valstybės narėms remiantis esančiais Europos žemės ūkio fondo kaimo vystymui pagrindais. Be to, bus paskirstyta ir pusė mlrd. eurų, kuriuos ruošiamasi išleisti „naujiems iššūkiams“ pagal Bendros žemės ūkio politikos Sveikatos patikrinimą.
Plačiajuosčio ryšio bendrojo finansavimo taisyklės apima 90 proc. ir 75 proc. priklausomai nuo pasiekto regiono konvergencijos lygmens. Su Tarybos pritarimu 2009 m. laikinai gali būti skiriamas papildomas 10 proc. finansavimas skatinant valstybių narių ekonominį atsigavimą ir lengvinant investicijų pritraukimą.
Įgyvendinamos priemonės:
- Naujos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sukūrimas;
- Esančios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros tobulinimas;
- Pagrindai pasyviai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai ir sinergijai su kitomis infrastruktūromis (energija, transportas, vanduo ir t. t.).
Šiuo metu investicijos į plačiajuostį ryšį galimos remiantis 321-a priemone „Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams“ arba per mažos apimties projektus, kurie nukreipti į kaimo vietoves. 29 (iš 88) kaimo vystymo programų jau numatyti veiksmai dėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūros. Tikimasi, kad iki birželio mėn. valstybės narės įtrauks naujas priemones ir biudžetą dėl plačiajuosčio ryšio. Projektai galės būti pradėti tik pateikus pakeistus pasiūlymus.
Naudingos nuorodos:
- http://ec.europa.eu/agriculture/rurdev/countries/index_en.htm
- http://ec.europa.eu/information_society/events/broadband_gap_2007/index_en.htm
- http://www.broadband-europe.eu
