Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?
Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą (DI) generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įtraukumas šiandien didinamas naudojant įvairius vertimo būdus: gestų kalbos vertimą, surtitrus ar adaptuotus subtitrus, tačiau Lietuvoje kai kurie iš šių būdų yra retai taikomi ar visai netaikomi dėl žinių ir patirties trūkumo.
Kaip bebūtų, tikėtina, kad vertimų į gestų kalbą poreikis tik augs – nuo 2025 m. birželio įmonės turės atitikti Europos prieinamumo akte numatytus standartus, pritaikydamos savo paslaugas ir produktus asmenims su negalia, tarp jų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.
Ruošiantis šiam procesui svarbu suprasti, kaip DI generuojamą vertimą, lyginant su žmogaus verstu tekstu, priima ir suvokia mūsų smegenys. Būtent tai šiuo metu tiria Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkės projekte „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“.
Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba
Nepaisant reikšmingos pažangos DI srityje, vertimai į lietuvių kalbą dar ne visuomet pasižymi aukšta kokybe. Pagrindinė to priežastis – lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių ir duomenų rinkinių trūkumas, ypač lyginant su didžiosiomis kalbomis, tokiomis kaip anglų.
„Lietuvoje tai dar atrodo mažai tikėtina, tačiau pasaulyje jau yra tyrėjų, teigiančių, kad gestų kalbos vertimo sistemos, paremtos dirbtiniu intelektu, galės kokybiškai versti sakytinę ar rašytinę kalbą į gestų kalbą“, – sako KTU SHMMF profesorė Ramunė Kasperė.
Naujausi pasiekimai natūralios kalbos apdorojimo srityje rodo, kad DI turi esminį poveikį skaitmeninės visuomenės transformacijai ir teikia vertingų medijų prieinamumo sprendinių. Dėl šios priežasties tyrėjos siekia nustatyti, kaip efektyviau pritaikyti technologijas gestų kalbos vartotojų poreikiams ir gerinti medijų prieinamumą.
Žvilgsnio sekimas – įrankis nustatyti, kaip suvokiamas tekstas
Žvilgsnio sekimo technologija padeda tirti žmogaus smegenyse vykstančius kognityvinius procesus, taip pat ir tuos, kurie yra susiję su skaitymu ar gestų galbos suvokimu. Psicholingvistinius eksperimentus vykdantys tyrėjai jau yra pastebėję, jog tekstai, išversti žmogaus ir mašininiu būdu, skirtingų visuomenės grupių yra priimami ir suprantami skirtingai.
„Įvairios visuomenės grupės, pavyzdžiui, skirtingų profesijų atstovai, tekstą vertina nevienodai, nes jų požiūrį lemia profesinės žinios ir patirtis. Tarkime, vertėjai ir redaktoriai atkreipia dėmesį į kalbinę struktūrą, stilių bei tikslumą, kurie ir atskleidžia, ar vertimas atliktas dirbtinio intelekto. Kitų sričių specialistai galbūt labiau atsižvelgia į informacijos aiškumą ir praktinį pritaikymą, o ne kalbines subtilybes“, – sako KTU SHMMF tyrėja Jurgita Motiejūnienė.
Anot KTU mokslininkių, panašūs žvilgsnio sekimo tyrimai gali padėti suprasti ir gestų kalbos vertimo, sugeneruoto dirbtinio intelekto įrankių, galimybes didinti medijų prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei.
Todėl projekto metu, pasitelkdamos tiek tekstinę medžiagą, tiek vaizdo įrašus, kuriuose lietuvių gestų kalbos vertėjai perteiks žmogaus vertėjo ir mašininiu būdu verstus tekstus, KTU mokslininkės sieks ištirti, kaip skiriasi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės atstovų teksto suvokimas, kai jis išverstas mašininio vertimo įrankių, lyginant su žmogaus išverstu tekstu.
„Be to, žvilgsnio sekimo technologija leidžia ne tik tirti kognityvinius procesus, bet ir gali padėti tirti emocinį suvokimą – teigiamą arba neigiamą reakciją į tam tikrus tekstų vertimo būdus. Tai padėtų nustatyti, kokios yra realios dirbtinio intelekto pritaikymo tekstų vertimui galimybės įvairiose srityse“, – teigia prof. R. Kasperė.
Didins kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įtraukumą
Projekto partneriai, Lietuvos kurčiųjų draugija, padės įtraukti kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius žmones į atliekamų tyrimų įgyvendinimą. Kurčiųjų bendruomenės nariai taip pat bus kviečiami į sklaidos renginius KTU, o tai – ypač svarbu siekiant atliepti būtent šios bendruomenės poreikius ir ištirti, kokią įtaką DI verstas tekstas turi teksto supratimui.
„Tokiu būdu šios bendruomenės problemoms ir poreikiams bus skiriama daugiau dėmesio: kurtieji ir neprigirdintieji galės išreikšti savo nuomonę dalyvaudami moksliniame tyrime, o taip pat bus skatinami girdinčių žmonių bei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenių santykiai“, – teigia tyrėja J. Motiejūnienė, pati besimokanti lietuvių gestų kalbos.
Sužinoję daugiau apie žmogaus verstų ir mašininio vertimo tekstų kokybę bei lietuvių gestų kalbą, plačiosios visuomenės nariai, mokslininkai, vyriausybės ir verslo atstovai galėtų priimti strateginius sprendimus dėl tinkamo mašininio vertimo pritaikymo įvairiose medijose – nuo oficialių renginių, festivalių ir švenčių iki pramogų, švietimo ir kasdienio bendravimo.
Tikimasi, kad informacijos sklaida ir siekiami tyrimo rezultatai padės padidinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės visaverčio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybes.
