Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia mūsų kasdienybę, atverdamas naujas galimybes įvairiose srityse kaip sveikatos priežiūra, transportas, logistika, gamyba ir pramonė bei daugelis kitų. Jis tampa nepakeičiamu įrankiu, palengvindamas darbą ir spartindamas procesus, rašoma VU Kauno fakulteto pranešime žiniasklaidai.
DI sugeneruota VU nuotr. |
---|
Tačiau kartu su šiomis galimybėmis atsiranda ir naujų iššūkių. Piktavaliai pasitelkdami dirbtinį intelektą (DI) ar generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI), kelia grėsmių tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui – valdžios institucijoms, įmonėms ir organizacijoms. Todėl svarbu ne tik išnaudoti šias technologijas, bet ir pasirūpinti jų saugumu bei tinkamu valdymu.
Dirbtinio intelekto valdomos kenkėjiškos programos gali tobulėti savarankiškai, naudodamos pažangias mokymosi strategijas, todėl jų atakos tampa vis efektyvesnės. Generatyvinės dirbtinio intelekto sistemos dalyvauja kibernetinėse atakose ir kuria kenksmingą turinį. Tai dar labiau stiprina susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto valdomų kibernetinių grėsmių.
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ (GAISO).
Projektas, finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“, siekia spręsti itin svarbų iššūkį – didinti kritinės infrastruktūros atsparumą šiuolaikinėms kibernetinėms grėsmėms.
„GAISO projekto tikslas – panaudoti generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) informacijos saugos įgaliotinio (CISO) veikloje, kad būtų efektyviau valdomos grėsmės ir pagerintas saugumo specialistų darbas“, – sako VU Kauno fakulteto Kibernetinio saugumo mokslinės grupės vadovė dr. Renata Danielienė. – „Projektas orientuotas į naujausių generatyvinio dirbtinio intelekto ir natūralios kalbos apdorojimo (NLP) technologijų taikymą, siekiant automatizuoti kasdienines užduotis, efektyvinti rizikos valdymą, užtikrinti teisinę atitiktį, aptikti ir valdyti grėsmes bei pažeidžiamumus, atlikti saugumo testus ir stiprinti kibernetinio saugumo sąmoningumą.“
8 mokslininkai iš Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto bei Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto užtikrina GAISO projekto sėkmę. Dr. R. Danielienė akcentavo, kad projekto komandą sudaro mokslininkai iš įvairių sričių, įskaitant informatiką, teisę, humanitarinius mokslus ir kitas sritis, o studentų įtraukimas į projektą ypač svarbus.
„Siekiame, kad mūsų studentai įsitrauktų į mokslinius tyrimus, dalyvautų konferencijose bei seminaruose ir taip įgytų vertingos praktinės patirties. Dalyvavimas GAISO projekte jiems yra išskirtinė galimybė tobulinti įgūdžius. Dalyvavimas projektinėse veiklose padeda studentams pritaikyti studijų metu įgytus įgūdžius, apsispręsti dėl baigiamųjų darbų temų ir pasiruošti karjerai kibernetinio saugumo srityje“, – viliasi dr. R. Danielienė.
Kad paskatinti studentus vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, į projektą įtraukti tiek bakalauro studijų programos „Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga“, tiek magistrantūros „Finansinių technologijų“ bei kitų VU Kauno fakultete vykdomų studijų programų studentai.
Projekto mokslininkų teigimu, GAISO projektas yra strategiškai svarbus ne tik kibernetinio saugumo, bet ir akademinių tyrimų srityje. Tikimasi, kad jo rezultatai paskatins, novatoriškas idėjas, padės kurti naujus standartus, diegti geriausias informacijos saugumo praktikas ir leis efektyviau reaguoti į augančias kibernetines grėsmes ir stiprinti atsparumą joms.
„Džiaugiamės, kad 60-metį minintis VU Kauno fakultetas tampa reikšmingu kibernetinio saugumo srities dalyviu, aktyviai padėdamas stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus kibernetinę apsaugą“, – sako projektą įgyvendinančio Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė dr. I. Ščiukauskė
Daugiau informacijos apie projektą, jo eigą ir rezultatus galima sekti: https://www.knf.vu.lt/
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ITP-24-13.