Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos įgyvendinamas projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ siekia modernizuoti ir sukurti šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančias informacines sistemas, kurios palengvintų darbą paveldosaugos specialistams ir patraukliai pristatytų kilnojamojo ir nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo vertybes plačiajai visuomenei.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos įgyvendinamas projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ siekia modernizuoti ir sukurti šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančias informacines sistemas, kurios palengvintų darbą paveldosaugos specialistams ir patraukliai pristatytų kilnojamojo ir nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo vertybes plačiajai visuomenei.
Projektas išsiskiria tuo, kad atnaujinamos informacinės sistemos bus aktualios itin plačiam vartotojų ratui: paveldo ekspertams (architektams, tyrėjams, restauratoriams), miestų savivaldybėms, paveldosaugos srityje dirbantiems specialistams, kultūros vertybių savininkams ir kiekvienam žmogui, kuris domisi ir nori geriau pažinti Lietuvos paveldą. Skirtingos auditorijos modernizuotomis sistemomis naudosis vedamos įvairių tikslų ir poreikių, tad projektą vykdančiai komandai svarbu suprasti, su kokiais iššūkiais Kultūros vertybių registro (KVR) ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (KPEPIS) naudotojai susiduria dabar, – buvo inicijuoti pirmieji susitikimai su visų tikslinių auditorijų atstovais, išgirsti jų lūkesčiai, kritika ir pasiūlymai, kuriuos trumpai apžvelgiame šiame straipsnyje.
Paveldo ekspertai labiausiai akcentavo dabartines duomenų ir informacijos paieškos, atvaizdavimo ir pateikimo problemas. Ypač pabrėžtas tyrimų reikšmingumas, KVR atvaizduojamos informacijos apie objektą pakankamumas (trūksta duomenų, arba jie nepatogiai pateikiami, nėra galimybės įkelti didesnės apimties failų), tyrimų informacijos viešinimas. Tarp pasiūlymų modernizuojamoms sistemoms – galimybė sukurti taikomųjų tyrimų registrą, kad KVR registruojamos vertybės iškart turėtų sąsają su šia papildoma informacija. Ekspertų nuomone, kasdienį jų darbą labai palengvintų, jei atnaujintoje sistemoje būtų surinkta ir pateikiama visa įmanoma informacija apie objektus, tada nereikėtų duomenų ieškoti keliose skirtingose vietose.
Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojai yra vieni aktyviausių dabartinių KVR ir KPEPIS naudotojų ir pagrindiniai asmenys, dalyvaujantys teikiant elektronines paslaugas. Modernizuojant sistemas įgyvendinti kokybiški elektroninių paslaugų teikimo sprendimai turėtų reikšmingai supaprastinti kasdieninę KPD darbuotojų veiklą. Departamentas dirba griežtai vadovaudamasis teisės aktais, tad tarp didžiausių iššūkių minėta pasenusi teisinė bazė, kuria vadovaujantis sukurtos dabartinės sistemos: neatnaujinus teisės aktų, gali būti sudėtinga optimizuoti procesus, atsisakyti pertekliniais įvardijamų veiksmų.
Kilnojamųjų kultūros vertybių savininkų VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ir Bažnytinio paveldo muziejaus atstovai pabrėžė, kad KVR paieškos sistema yra tobulintina (dabartinė reikalauja žinoti labai tikslius ieškomo objekto duomenis), o KPEPIS galėtų būti labiau automatizuota, pavyzdžiui, būtų galimybė naudoti el. parašą, būtų gaunami el. pranešimai apie pateiktų paraiškų būseną ir pan. Nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkai nuogąstavo, kad šiuo metu, tapus nekilnojamosios kultūros vertybės savininku, sunku rasti objektui išsaugoti būtinus darbus ir kitus įsipareigojimus. Ši vartotojų grupė taip pat akcentavo su objektu susijusių tyrimų viešumo ir patogaus prieinamumo svarbą: dabar kiekvienas savininkas kreipiasi į ekspertus ir tyrimus atlieka savarankiškai, nors tikėtina, kad objektas jau yra ekspertų įvertintas. Įdiegtas „vieno langelio“ principas padėtų taupyti laiką, nebūtų blaškymosi tarp skirtingų institucijų.
Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir Mokslinė archeologijos komisija, vertinantys į KVR įtraukiamus objektus, teigiamai vertina idėją naujojoje sistemoje sukurti posėdžių organizavimo ir valdymo elektroninėje erdvėje funkcionalumą. Prioritetas teikiamas patogesniam ir paprastesniam darbui, sklandžiai, be pertrūkių veikiančiai sistemai.
Vieša apklausa, paskelbta projekto vykdytojų socialiniuose tinkluose, padėjo surinkti plačiosios visuomenės nuomonę apie dabartines KPEPIS ir KVR sistemas bei lūkesčius dėl būsimos konsoliduotos ir modernizuotos sistemos. Kaip minėta, vienas iš projekto tikslų –patraukliai pristatyti kultūros vertybes visiems žmonėms, kas skatintų domėtis ir vertinti Lietuvos paveldą. Visuomenės apklausos vertinimu, dabartinės sistemos veikia lėtai, nepatogu jomis naudotis mobiliuosiuose įrenginiuose, trūksta informacijos apie dominančius objektus arba ji pateikiama nepatraukliai. Naujosiose sistemose vartotojai tikėtųsi išsamesnio kultūros vertybių žemėlapio, sąsajų su kitų institucijų informacinėmis sistemomis.
Projekto vadovė, Nacionalinės bibliotekos generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliutė džiaugiasi, kad tikslinė auditorija noriai įsitraukia į Kultūros paveldo informacinių sistemų modernizavimo procesą: „Pažindami paveldo informacinių sistemų naudotojus, kartu analizuojame spragas ir ieškome būdų, kaip atliepti bent dalį poreikių, sukurti patogią prieigą ir atverti kuo daugiau įvairios informacijos apie svarbiausius mums visiems paveldo objektus. Siekiant bendrų rezultatų ypač svarbūs Kultūros ministerijos, Nacionalinės bibliotekos ir Kultūros paveldo departamento kolegų patarimai.“
KPD Informacinių technologijų ir kartografijos skyriaus vedėjas ir projekto informacinių technologijų koordinatorius Dainius Frišmantas vertina aktyvų visuomenės įsitraukimą: „Išgirdome nemažai lūkesčių, susijusių su naujosios sistemos kultūros vertybių žemėlapio funkcionalumu. Tikimės, kad atnaujintas Kultūros vertybių registro žemėlapis turės daugiau erdvinių sluoksnių, galimybę parsisiųsti ir patogiau analizuoti erdvinius duomenis, pasitelkiant naujausias interaktyvias GIS technologijas."
Projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ įsibėgėja, naujosios sistemos startuos 2026 m. balandžio mėnesį.
