Per praėjusius metus Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius gavo daugiau nei 40 tūkst. elektroninių laiškų ir beveik 200 tūkst. skambučių, kuriuose buvo prašoma atsakyti į įvairius, su policijos veikla susijusius klausimus. Esant tokiam užklausų skaičiui nemažadalis elektroninių laiškų liko neatsakyti, nespėta atsiliepti į visus skambučius, tad ieškant galimybių padidinti informacijos teikimo apimtis, į pagalbą buvo pasikviesti VDU mokslininkai.
Per praėjusius metus Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius gavo daugiau nei 40 tūkst. elektroninių laiškų ir beveik 200 tūkst. skambučių, kuriuose buvo prašoma atsakyti į įvairius, su policijos veikla susijusius klausimus. Esant tokiam užklausų skaičiui nemažadalis elektroninių laiškų liko neatsakyti, nespėta atsiliepti į visus skambučius, tad ieškant galimybių padidinti informacijos teikimo apimtis, į pagalbą buvo pasikviesti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.
VDU mokslininkų sukurtas bendravimo roboto prototipas
Atsakymai į klausimus – bet kuriuo metu
Siekiant vystyti kalbos technologijų sprendimus juos pritaikant policijos veikloje ir diegiant policijos valdomose informacinėse sistemose, Policijos departamentas dar 2021 m. pasirašė sutartį su VDU dėl bendradarbiavimo kalbos technologijų vystymo ir panaudojimo srityje. Pirmiausia, Policijos departamento informacinėje sistemoje buvo įdiegtas ir raštvedybos tvarkymo poreikiams pritaikytas automatinis šnekos atpažintuvas, kurį VDU mokslininkai sukūrė projekte „Semantika-2“.
Svarstant apie didesnes skaitmenizavimo bei automatizavimo galimybes, Policijos departamentui buvo pristatytas bendravimo roboto prototipas, eksponuojamas VDU mokslininkų sukurtų prototipų demonstracinėje erdvėje. Policijos departamento specialistai nusprendė, kad toks išvystytas sprendimas galėtų padėti Informacijos teikimo skyriui efektyviau teikti informaciją policijos veiklos klausimais.
Taigi įgyvendinus projektą tiesioginį pokalbį pakeis dirbtinio intelekto technologijas naudojantis virtualus asistentas (pokalbių robotas), kuris leis automatizuoti dalies informacijos teikimą ir teikti informaciją didesniam klientų skaičiui, didinti informacijos apie policijos veiklą teikimo galimybes išplečiant informacijos teikimo laiką nuo 24 val. per parą kiekvieną dieną per savaitę. Šiuo metu informacija teikiama elektroniniu paštu ir telefonu tik darbo dienomis nuo 7 iki 20 valandos, o portale ePolicija.lt įdiegta tiesioginio pokalbio (angl. Chat) funkciją aptarnauja žmogus operatorius.
Projekte kuriamas sprendimas automatiškai atsakinės į bendro pobūdžio klausimus, o asmeniniai ir sudėtingi klausimai bus perduodami specialistams. Projekto metu bus išbandyti ir mašininio vertimo, šnekos atpažinimo bei šnekos sintezės sprendimai, kurie ateityje galėtų leisti užklausą diktuoti balsu ir atsakymą išklausyti mašinos generuojamu žmogaus balsu.
Dirba didelė mokslininkų komanda
Prie projekto dirba tarpdisciplininė VDU mokslininkų komanda. Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto (SITTI) kalbininkų komanda rengia bendravimo roboto apmokymui reikalingą medžiagą ir vykdo bendravimo roboto apmokymą, o Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto išorinę teisinių žinių bazę.
Pasak instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Dariaus Amilevičiaus, tai labai svarbi ir sudėtinga užduotis, nes kiekvieno giliojo mokymosi technologijomis grįsto sprendimo kokybė didele dalimi priklauso nuo kokybiškos apmokymo medžiagos.
„Bendravimo roboto atveju kokybė pasiekiama apmokymui naudojant medžiagą, kuri parengta realių pokalbių pagrindu. Šio instituto išmanių technologijų tyrėjų komanda parengs bendravimo roboto sprendimą ir jį apmokys. Vykdant šias užduotis, mūsų laukia dideli iššūkiai. Kuriamas bendravimo robotas turi laikytis kokybiško pokalbio standarto, jis turi veikti kokybiškai, bet veikti policijos departamento valdomoje riboto galingumo techninėje infrastruktūroje, turi turėti galimybę būti nesunkiai permokomas. Be to, dėl griežto teisinio reguliavimo negalime panaudoti už Policijos departamento informacinės sistemos ribų veikiančių trečiųjų šalių sprendimų, tokių kaip „ChatGPT“, – teigia mokslininkas.
SITTI komanda taip pat išbandys minėtus mašininio vertimo, šnekos atpažinimo ir šnekos sintezės sprendimus, kad įgyvendinus projektą tolesniuose projekto rezultatų vystymo etapuose Policijos departamentas pagal poreikį ir galimybes galėtų panaudoti papildomus funkcionalumus.
Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto teisinių žinių bazę (angl. legal knowledge base), kurią bendravimo robotas turės naudoti kaip atraminį teisinių žinių šaltinį. Ji turės būti patogiai pildoma ir keičiama, jei keičiasi teisės aktai. Taip pat, teisininkų komanda konsultuos kalbininkų ir išmanių technologijų komandas apmokymų medžiagos korektiško parengimo teisiniais klausimais ir atliks bendravimo roboto vidinius testavimus, įvertindami kuriamo bendravimo roboto atsakymų korektiškumą iš teisinio taško.
Prilygsta bendravimui su žmogumi
„Džiugu, kad dirbtinio intelekto technologijos ir jų sprendimai sparčiai skinasi kelią ir į viešąjį sektorių. Nė vienos su žmogaus kalba susijusios paslaugos neįmanoma kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti, nepanaudojant kokybiškų kalbos technologijų sprendimų“, – teigia VDU mokslininkas dr. Darius Amilevičius.
Anot jo, nors mašininio mokymosi technologijų panaudojimas leido ženkliai pagerinti kalbos technologijų sprendimų kokybę, bet tikras proveržis įvyko apie 2013 m. kartu su vadinamąja „neuronine revoliucija“, ir ypač 2018 m., kai kompanija „Google“ sukūrė inovatyvią, žmogaus kalbos supratimui skirtą neuroninio tinklo architektūrą – transformerius.
„Jos dėka mašina pradėjo sąlyginai „suprasti“ žmogaus kalbą, kontekstą ir gana sklandžia kalba generuoti tekstus. Tai lėmė, kad kalbos technologijų rinka pradėjo sparčiai augti, nes naujųjų technologijų kokybė ir panaudojimo galimybės sudomino tokias sritis, kaip teisė ir medicina, kurios įsileidžia tik aukšto tikslumo sprendimus, nes nuo jų priklauso žmogaus teisių užtikrinimas, žmogaus gyvybė ir sveikata, žmogaus pinigai ir laisvė“, – sako docentas.
Pasak jo, galimybė kalbos technologijų pagalba kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti kai kuriuos veiklos procesus sudomino ir policijos departamentus visame pasaulyje: „Pavyzdžiui, apklausos metu tyrėjas labai daug laiko praleidžia klaviatūra suvesdamas apklausos turinį į sistemą. Tai užima daug laiko, vargina, atitraukia pareigūno dėmesį nuo paties apklausos proceso. Automatinis šnekos atpažinimo technologinis sprendimas, kuris šneką automatiškai verčia tekstu, leidžia skaitmenizuoti procesą, taupyti darbo laiką, didinti pareigūno pasitenkinimą darbu.“
Anot dr. D. Amilevičiaus, bendravimo robotas yra aukštesnio lygio sprendimas nei automatizuota DUK sistema. Jo bendravimas artimas su informacijos centro specialistu. „Išmanus bendravimo robotas privalo per patikslinančius klausimus padėti klientui suformuluoti klausimą, atsakymo į kurį jis ir ieško. Dar vienas svarbus momentas – klientas turi jaustis gerai, kai bendrauja su mašina. Ypač kai kalbame apie viešojo sektoriaus paslaugas. Kai žmogus kreipiasi į Policijos departamentą atsakymo į jam rūpimą klausimą, jis nori greito, aiškaus ir kokybiško. Tik tada jis naudosis technologijomis grįstu sprendimu“, – sako dr. D. Amilevičius.
„ChatGPT“ nesumažina bendravimo robotų poreikio
Europos Komisija tik neseniai patvirtino Duomenų aktą, kuriame yra apibrėžtas bendravimo roboto, arba, kitaip tariant, virtualaus asistento terminas. Vis dėlto, kyla klausimas, kam reikia kurti naujus virtualius asistentus, kai jau yra sukurtas „ChatGPT“?
„2022 m. lapkričio pabaigoje kompanijos „OpenAI“ pateiktas produktas „ChatGPT“ išties įvykdė lūžį bendravimo robotų srityje ir nustatė naujus kokybės parametrus. „ChatGPT“ yra milžiniškas sprendimas, kuris veikia kompanijos „OpenAI“ milžiniškoje techninėje infrastruktūroje, ir priskiriamas bendro pobūdžio bendravimo robotams. Bet jo egzistavimas nesumažina specializuotų bendravimo robotų poreikio“, – sako dr. D. Amilevičius.
Pasak jo, pagrindinės priežastys kurti atskirus virtualius asistentus, yra informacinių sistemų saugumas ir jautrių bei asmens duomenų apsauga. Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos dėl saugumo yra griežtai reglamentuojamos, todėl visi technologiniai sprendimai turi veikti jų viduje.
„Kadangi Policijos departamento Informacijos teikimo skyriuje vyksta komunikacija, kurioje gausu asmens duomenų ir jautrios informacijos, jos tvarkymas yra griežtai reglamentuotas ir negali patekti į užsienio kompanijos debesijos paslaugą. Taip pat, teikiama informacija glaudžiai susijusi su aktualiais teisės aktais, kurie laikas nuo laiko kinta. Todėl mūsų kuriamas sprendimas turės išorinę teisinių žinių bazę, kurioje sistemos administratoriai galės nesunkiai ir pagal poreikį keisti bei atnaujinti sistemos teisines žinias“, – teigia mokslininkas.
Pasak jo, dėl ribotų techninių pajėgumų neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu diegti milžinišką technologinį sprendimą, kuris gali bendrauti visomis temomis, kai poreikis yra – teikti specializuotą informaciją labai ribotoje srityje. Siekdami optimalaus rezultato VDU mokslininkai planuoja maksimaliai panaudoti dirbtinio intelekto technologijas, t.y. didžiuosius kalbos modelius (angl. large language models – LLM). Tai leis bendravimo robotui geriau suprasti, ko nori žmogus ir jis galės atsakymus generuoti sklandžia kalba, o ne vien parinkti atsakymą iš nustatytos fiksuotos atsakymų aibės.
Technologinis sprendimas kuriamas vykdant bendrą Policijos departamento prie VRM ir Vytauto Didžiojo universiteto projektą DiPOLIS.
