Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pasirašė sutartį su Europos Kosmoso agentūra dėl Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platformos viešajam sektoriui kūrimo. Projektas ilgainiui padės teikti efektyvesnes palydoviniais Žemės stebėjimo duomenimis grįstas viešąsias paslaugas ir taupyti valstybės lėšas.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pasirašė sutartį su Europos Kosmoso agentūra (EKA) dėl Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platformos viešajam sektoriui kūrimo. Pasak prie sutarties sąlygų derinimo prisidėjusios Inovacijų agentūros, projektas ilgainiui padės teikti efektyvesnes palydoviniais Žemės stebėjimo duomenimis grįstas viešąsias paslaugas ir taupyti valstybės lėšas.
Sutartį Klaipėdos universitetas pasirašė su Latvijos kosmoso technologijų įmone „Baltic Satellite Service“, jos partneriais iš Latvijos „Rural Support Service“ ir „Institute of Electronics and Computer Sciences“ bei Estijos programinės įrangos bendrove „Datel“.
Bendra Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platformos vyriausybinėms organizacijoms (angl. Baltic Platform for Governmental Services – EO-BALP) kūrimo sutarties vertė sieks 897 740 eurų. Projektą ketinama įgyvendinti per pusantrų metų.
Visiems skirta platforma
Projekto tikslas – sukurti debesijos paslaugų platformą, skirtą Žemės stebėjimo duomenų prieigai ir apdorojimui. Platformoje numatoma įrengti šešis įrankius: infrastruktūros ir gyvenviečių, miško kaitos, jūrinių laivų, gamtos išteklių gavybos stebėjimo, taip pat – žemės ūkio paskirties žemėnaudos ir vandens kokybės monitoringo.
„Apdorojant ir analizuojant palydoviniai duomenys paverčiami pridėtinę vertę turinčia informacija. Naudojant apdorotus vaizdus, sudaromi žemėlapiai, gaunami statistiniai duomenys, tokiu būdu sudaromos galimybės juos pritaikyti aplinkos stebėsenai ir tyrimams. O tai ir yra mūsų komandos vienas iš pagrindinių uždavinių“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė.
Mokslininkė pabrėžia, kad EO-BALP platformą bus siekiama sukurti taip, kad ja galėtų lengvai naudotis tiek specifinių žinių neturintys vartotojai, tiek šios srities profesionalai.
Platforma leis viešojo sektoriaus organizacijoms diegti, valdyti ir teikti Žemės stebėjimo duomenimis pagrįstas paslaugas nacionalinėms institucijoms.
Padės taupyti valstybės finansus
Prie šio finansavimo kvietimo sąlygų derinimo su EKA prisidėjo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūros „Space Hub Lt“ grupė. Jos ekspertas Eigirdas Sarkanas sako, kad EO-BALP platforma padės stiprinti jau turimas kompetencijas bei Žemės stebėjimo pagalba teikiamas paslaugas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad įgyvendinant projektą yra orientuojamasi ir į viešąjį sektorių – E. Sarkano teigimu, iki šiol žemės stebėjimo duomenys ministerijose buvo naudojami gana retai.
„Tikimės, kad šis projektas viešajam sektoriui leis pamatyti palydovinių duomenų naudą – jie suteikia galimybę ne tik efektyviau ir greičiau dirbti, bet ir padeda taupyti valstybės lėšas. Nepriklausomai nuo to, ar skaičiuojami miškų plotai, ar anglies dioksidas, ar vertinama vandens telkinių būklė, ar žemės ūkio plotų derlius – turint palydovinius duomenis, nebūtina visą laiką fiziškai važiuoti į miškus ar žemės ūkio laukus ir matuoti. Ir tai yra vos keletas pavyzdžių – potencialių paslaugų gali būti begalė“, – pažymi jis.
E. Sarkanas taip pat atkreipia dėmesį, kad šis projektas bus grindžiamas viešojo sektoriaus bendradarbiavimu ir padės augti viso Baltijos regiono kosmoso ekonomikai. Be to, ateityje EO-BALP atvers kelią potencialiam bendradarbiavimui su kitais regionais ar šalimis ir galbūt padės įsitraukti į jų tiekimo grandines.
Iš viso šioje platformoje yra šeši įrankiai:
- Įrankis infrastruktūros ir gyvenviečių, kuriose gyvena daugiau nei 60 000 gyventojų, stebėsenai. Jis padės aptikti ir charakterizuoti žemės judėjimą iš palydovinių duomenų, nustatyti pavojingas vietas infrastruktūros apsaugos zonose.
- Vandens kokybės monitoringo įrankis padės įvertinti vandens kokybę ir aptikti taršą, taip pat identifikuoti taršos šaltinius Baltijos jūroje, priekrantės ir vidaus vandenyse.
- Miško kaitos stebėsenos įrankis, padėsiantis reguliariai aptikti plynus kirtimus ir vėjovartas, ligų, kenkėjų, gaisrų, vandens ir kitų veiksnių padarytą žalą bei teiks naujausią palydovinių duomenų mozaikos paslaugą visose Baltijos šalyse.
- Žemės ūkio paskirties žemėnaudos monitoringo įrankis padės įvertinti pasėlius, derlių, dirvožemio kokybę, identifikuoti deginimus ir užlietus žemės ūkio laukų plotus.
- Gamtos išteklių gavybos stebėsenos įrankis, padės nustatyti nelegalias išteklių (medienos, smėlio, žvyro ir kitų naudingųjų iškasenų) gavybos vietas.
- Jūrinės laivybos stebėjimo įrankis padės identifikuoti laivus, jų tipą, vietą ir judėjimą.
