Vis daugiau gyventojų savo mirusių giminaičių, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete – prie kapinių registro ( https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/ ), kuriame surinkta informacija apie palaidojimus Vilniaus kapinėse, per mėnesį jungiasi tūkstančiai vartotojų. Didžioji dalis – iš Lietuvos, tačiau artimųjų kapaviečių ieško ir nemažai Lenkijos gyventojų.
„Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau žmonių naudojasi technologijomis, o pagal paieškų aktyvumą matome, kad kapinių registras yra aktuali paslauga. Dažniausiai gyventojai ieško giminaičių, draugų kapaviečių, taip pat apsilanko siekiant išsiaiškinti savo giminės šaknis. Domimasi ir kur palaidotas vienas ar kitas miręs žymus žmogus, istorijos mėgėjai ieško istorinių XVIII-XIX a. kapaviečių, turinčių vertingų dailės akcentų. Kapinių registre pateikiama ne tik tiksli kapavietės vieta, bet ir jos bei paminklo nuotraukos“, – sako kapinių registrą sukūrusios bendrovės „Vilniaus planas“ produkto vadovas Justinas Jasiūnas.
Duomenys apie laidojimus Vilniaus miesto kapinėse anksčiau buvo kaupiami popieriniuose žurnaluose, kuriuos saugodavo kapines administruojančios įmonės, todėl gyventojams informacija apie tai nebuvo itin lengvai prieinama.
Kapinių skaitmenizavimo darbai pradėti prieš ketverius metus. Pirmiausia bepiločiais orlaiviais buvo padarytos kapinių aerofotografinės nuotraukos, tada pagal jas subraižytos kapavietės ir nufotografuoti subraižytų kapaviečių antkapiai. Lygiagrečiai buvo fotografuojami kapinių laidojimo žurnalai ir skaitmeninama jų informacija, o galiausiai suskaitmeninti kapaviečių įrašai susieti su skaitmeninėmis kapavietėmis.
Inventorizuojant kapines pagrindinis ir pirminis šaltinis buvo įrašas kapinių žurnaluose, nurodantis oficialią informaciją apie velionį. J. Jasiūnas pasakoja, kad specialistai, vykdydami skaitmenizavimą, susidūrė su problema, jog daugelis pavardžių sovietmečiu į žurnalus buvo įrašomos kirilica, o vykdant transliteraciją jos buvo verčiamos lotyniškais rašmenimis. Šio proceso metu buvo pastebėta, kad skiriasi antkapyje ir kapinių žurnale įvesti asmenų vardai, tad radus neatitikimus mirusiųjų duomenyse nuspręsta viešinti abu variantus – ir pateiktą kapinių žurnale, ir iškaltą antkapyje.
„Kapinių registru naudotis labai paprasta – pakanka į paiešką suvesti ieškomo asmens pavardę ar jos dalį ir sistema pateiks informaciją ne tik apie kapines, kuriose velionis palaidotas, bet ir kapavietės numerį bei jos tikslią vietą kapinių žemėlapyje. Šis registras veikia ir mobiliuosiuose įrenginiuose, kur galima pasinaudoti pateiktomis GPS koordinatėmis, pagal jas gauti nuorodą, kur yra kapavietė, ir atvykus į kapines neklaidžioti po jas“, – kalba J. Jasiūnas.
Iš pradžių sukurto kapinių registro paiešką buvo galima vykdyti tik lietuvių kalba, tačiau paaiškėjo, kad tokio funkcionalumo nepakanka, mat tuomet tokia galimybe negali naudotis tautinių mažumų gyventojai. J. Jasiūno teigimu, po lietuvių kalbos dažniausiai paieška kapinių registre atliekama rusų ir lenkų kalbomis.
„Šiemet kapaviečių registras buvo atnaujintas ir išverstas į anglų, rusų bei lenkų kalbas. Tai leidžia žmonėms ne tik gauti informaciją užsienio kalba, bet ir ja ieškoti. Taip pat yra galimybė į paieškos lauką rašyti hebrajų rašmenimis. Jei nėra tiksliai žinoma, kaip velionio vardas rašomas originalo kalba, galima jį suvesti lietuviškais rašmenimis, paieška ir tokiu atveju suras, ko ieškoma“, – sako jis.
Į kapinių registrą įtraukiami ir nauji palaidojimai, kuomet laidojamojo asmens kapavietę prižiūrintis asmuo kreipiasi į kapinių administraciją dėl norimo atlikti palaidojimo, o pastaroji kapinių registro žemėlapyje įtraukia naują kapavietę, jei laidojimas naujas, arba suveda laidojamo asmens informaciją prie jau esamos šeimos kapavietės, jei asmuo laidojamas joje.
Pasak J. Jasiūno, tiek įkelti kapavietės nuotrauką, tiek pranešti apie pasikeitimus, gali bet kuris gyventojas, pasinaudojęs viešoje prieigoje sukurta galimybe pateikti pastabą ar įkelti nuotrauką.
„Mirusiųjų kapavietės informacija visada būna patikslinama ar papildoma žmonėms pasikreipus per viešąją kapinių registro aplinką. Tai liečia ir rašytinę informaciją apie velionis, ir nuotraukas, jei pasikeitė antkapio vaizdas. Taip pat galima pateikti komentarus pastebėjus bet kokius kitus neatitikimus“, – teigia „Vilniaus plano“ atstovas.
Kapinių registre atsirado ir kapinių administratoriams bei paveldo specialistams aktuali naujovė – istorinių kapinių stebėsena. Jos metu specialistai fiksuoja atsiradusius pažeidimus ir įvertina kapinių objekto būklę, ir informaciją suveda į sistemą. Pagal tai galima matyti, kaip ir kurios istorinės kapavietės yra apgadintos, kurias reikia tvarkyti.
Taip pat, jeigu kapavietė yra saugoma bei išskirtinė, su vertingais dailės akcentais, daromas jos 3D modelis, kad kapavietės apgadinimo atveju ją būtų galima tiksliai restauruoti.