Liepą pradedame jausdami pasididžiavimą – mums pavyko! Baigiame savo, kaip tarpininko, vaidmenį viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo projekte įrodę, kad centralizuotas požiūris fragmentuotame Lietuvos duomenų ūkyje gali būti tinkamas sprendimas, rašoma Valstybės duomenų agentūros pranešime žiniasklaidai. Per Valstybės duomenų agentūros valdomo duomenų ežero vamzdynus buvo perleisti ir saugiai Atvirų duomenų portalą pasiekė 24 institucijų valdomų 43 informacinių sistemų ar registrų duomenys. Iš viso – 181 didelės brandos duomenų rinkinys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ilgiau nei metus Valstybės duomenų agentūra atliko viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo tarpininko vaidmenį Informacinės visuomenės plėtros komiteto projekte, skirtame viešojo sektoriaus duomenų atvėrimui.
Daugiausia atvėrėme Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenų – 36 rinkinius, Aplinkos apsaugos agentūros – 25, Valstybės duomenų agentūros – 22, Valstybinės mokesčių inspekcijos – 21.
Lietuvos atvirų duomenų portale mūsų atvėrimo komandos dėka prieinama detali informacija apie bankrotus bei restruktūrizaciją, klimato kaitą, oro ir ežerų ekologinę būklę. Sudarėme naujų sveikatos duomenų rinkinių – apie bendruoju pagalbos numeriu 112 gautus pranešimus ir jų lokalizaciją, sveikatos priežiūros įstaigų licencijų duomenis, profesinių ligų valstybės registro duomenis.
„Nepaprastai didžiuojuosi Agentūros komanda, parodžiusia neįtikėtiną atkaklumą ir motyvaciją. Valstybės institucijos pradžioje laikėsi kaip tvirtovės, akylai saugančios savo kaupiamus duomenis. Tačiau mums pavyko – ledai pralaužti ir, tikiu, toliau tęsti mūsų misiją keisti valstybės duomenų kultūrą bus vis lengviau. Matau, kad vis daugiau kolegų iš kitų institucijų patiki ir pasitiki mumis, o mūsų pareiga – jų nenuvilti ir įrodyti, kad pokyčiai bus naudingi visiems“, – įsitikinusi Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Sėkmė – tarpinstitucinio bendradarbiavimo rezultatas
Valstybės duomenų agentūros pastangos būtų nuėjusios niekais be geranoriško bendradarbiavimo su projekto šeimininkais – Informacinės visuomenės plėtros komiteto komanda. Jaučiame pareigą ir norą nuoširdžiai padėkoti Juliui Belickui, Eglei Čepaitienei, Aurimui Jasiūnui, Ingai Smolskaitei, Mantui Zemnickui ir komiteto vadovui Arminui Rakauskui.
Sėkmės nebūtų ir be viešojo sektoriaus at(si)vėrimo strategų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – iniciatyvos ir palaikymo.
„Lietuva padarė didelę pažangą, atverdama duomenis ir teminius duomenų rinkinius. Viešojo sektoriaus organizacijos privalo atverti savo duomenis ir dabar tai padaryti gali tiek savarankiškai, tiek naudodamosi Valstybės duomenų valdysenos informacine sistema. Taigi, sudarytos visos teisinės ir technologinės prielaidos šioje srityje mūsų valstybei pasiekti proveržį. Darome viską, kad dalijimosi duomenimis kultūra pasiektų kiekvienos institucijos vadovą ir taptų pačios institucijos kultūros dalimi.“ – užtikrina ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Kam reikalingi atviri duomenys?
- Atviri duomenys padeda sumažinti korupciją ir skatina aktyvesnį piliečių dalyvavimą valstybės valdyme. Pvz. , visuomenė gali susipažinti, kiek ir kokių mokesčių surinkta per tam tikrą laikotarpį.
- Gerinamos biudžetinių įstaigų teikiamos paslaugos . Atviri duomenys suteikia naujų galimybių vyriausybėms bendradarbiauti su piliečiais ir vertinti viešąsias paslaugas. Piliečiai turi galimybę įspėti biudžetines įstaigas apie duomenų rinkinių spragas ir prašyti pateikti tikslesnę informaciją.
- Kuriama ekonominė vertė ir inovacijos . Įmonės ir verslininkai naudoja atvirus duomenis, kad atliktų rinkos analizes ir kurtų naujus duomenimis pagrįstus produktus.
- Didinamas efektyvumas . Naudojant atvirus duomenis, biudžetinėms įstaigoms lengviau ir pigiau pasiekti savo arba kitų biudžetinių įstaigų duomenis.
Duomenų naudojimo pavyzdžiai
Remdamiesi atvirais duomenimis, naudotojai gali daryti įžvalgas, palyginti savo įmonės efektyvumo rodiklius su konkurentų rodikliais, formuoti teisingą atlygio politiką. Taip skatinamas skaidrumas, didinamas efektyvumas.
Stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, efektyviau renkami ir sisteminami duomenys, sistemingai vertinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimo poveikis bei mokslo žinių panaudojimo efektyvumas skirtingais aspektais. Atsiveria galimybės analizuoti asmenis, vykdančius individualią veiklą, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą.
Ar tuo ir baigsime? Ne. Tai tik didelių ambicijų preliudas.
Duomenų atvėrimą tęsiame savo pačių įgyvendinamame „Naujos kartos Lietuvos plano“ projekte „Valstybės informacinių išteklių integracija į valstybės duomenų ežerą“, kurio tikslas – per ateinančius trejus metus „įžuvinti“ valstybės duomenų ežerą daugiau nei 300-tų viešojo sektoriaus sistemų, registrų, duomenų bazių duomenimis ir juos atverti visuomenei Atvirų duomenų portale. Kad nepaskęstume duomenų chaose, pirmiausia juos inventorizuosime, aprašysime „žmonių kalba“ ir sudarysime viešą duomenų katalogą, leisiantį lengviau susigaudyti, kokius duomenis kaupia viešojo sektoriaus organizacijos. Šiuo metu daugiau nei 20-ties žmonių komanda jau dirba su beveik 60 duomenų šaltinių. Beveik kas savaitę sulaukiame naujų kolegų, o iš viso projekte dirbs 74 žmonių – informacijos vadybininkų, programuotojų, analitikų, DB administratorių, teisininkų, metodologų – komanda.
Primename – naujų viešojo sektoriaus duomenų rinkinių poreikį galite pateikti Lietuvos atvirų duomenų portale .
Paaiškinimai
Atviri duomenys – laisvai prieinami institucijos veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų duomenis, valstybės informacinės sistemos duomenis, kuriuos visi asmenys gali pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu tikslu, nurodydami jų šaltinį ir tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.
Valstybės duomenų ežeras – daugiafunkcė didelius duomenų kiekius ir srautus gebanti apdoroti Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema.