Spalio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko nacionalinio projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ rezultatų pristatymo renginys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nacionalinė biblioteka – institucija, skleidžianti informaciją, puoselėjanti vertybes ir savo veikla suvienijanti visą Lietuvą. Įgyvendindami šį nacionalinės reikšmės projektą, sukūrėme kultūrinės edukacijos sistemą, kuria gali naudotis visos Lietuvos mokytojai, moksleiviai ir kūrėjai, teikiantys (ar gaunantys) kultūrinės edukacijos paslaugas. Išsikėlėme tikslą sujungti kultūrą ir švietimą – dvi savo esme neatsiejamas sritis. Sveikinu projekto komandą ir visiems linkiu ryškaus proveržio labai svarbioje – kultūrinės edukacijos paslaugų – sferoje“, – sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas.
Prieš dvejus metus Nacionalinės bibliotekos kartu su Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis pradėtu vykdyti projektu buvo išsikeltas ambicingas tikslas – tobulinti kultūrinės edukacijos sistemą ir įrankius: Kultūros paso programą, kultūrinės edukacijos koordinatorių ir kultūros edukatorių kompetencijas bei tinklą, kultūrines intervencijas, taip pat buvo numatyta sukurti naują informacinę kultūrinės edukacijos sistemą, kuri padėtų stiprinti mokinių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą ir taip ugdyti kitus ateičiai būtinus gebėjimus.
Finišo tiesiąją projektas pasiekė labai džiuginančiais rezultatais: įgyvendinant projektą, keturiasdešimtyje Lietuvos mokyklų įvykdyti kultūrinės edukacijos intervencijos projektai – veikla, kai įvairūs kūrėjai įsitraukia į formaliojo ugdymo procesą. Iš viso projektuose dalyvavo 5224 mokiniai, pedagogų ir mokyklų bendruomenių nariai. Kultūrinės edukacijos intervencijų projektus mokyklose įgyvendino šios kūrybinės organizacijos: asociacija „Kūrybinės jungtys“, „Kūrybinės ateities idėjos“, AGATA ir viešosios įstaigos „Meno avilys“ bei „Edukraftas“ atstovai.
Vykdant projektą, Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengta 10 kultūrinės edukacijos forumų. Renginiuose dalyvavo 25 nevyriausybinių organizacijų, kultūros ir švietimo institucijų kultūrinės edukacijos ekspertai, 41 kultūros įstaiga surengė kultūrinės edukacijos užsiėmimus, 600 dalyvių renginiuose dalyvavo tiesiogiai, o 8000 žiūrovų juos stebėjo nuotoliniu būdu.
Įgyvendinant projektą, sutelktas didelis kultūros edukatorių ratas, mokyklose surengti kultūrinės edukacijos koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo 400 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų iš įvairių Lietuvos miestų.
Didžiausias projekto įgyvendintas uždavinys – sukurta nauja informacinė kultūrinės edukacijos sistema – netrukus pradės veikti. Tai įvyks kartu su paskelbtu rudeniniu Kultūros paso programos paraiškų kvietimu. Sistema sukurta naudojant blokų grandinės technologiją. Ši inovacija užtikrins didesnį skaidrumą, duomenų prieinamumą esamuoju laiku, sumažins administracinę naštą tiek mokytojams, tiek kultūrinės edukacijos paslaugų teikėjams. Numatoma, kad sistema naudosis 350 tūkst. mokytojų, mokyklų administracijų atstovų, mokinių ir kūrėjų.
Per projektą sukurta kultūrinės edukacijos sistema tik pradeda savo veiklą. Nacionalinėje bibliotekoje įsteigtas Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centras tampa kultūrinės edukacijos sistemos administratoriumi.