Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sėkmingai modernizavo dujų tinklo informacines sistemas. ESO įdiegė naujos kartos geografinių informacinių sistemų sprendimą, pritaikant pažangiausią pasaulinę praktiką ir adaptuojant valdymo priemones prie aukščiausių kokybės standartų, įgyvendinant „skaitmeninių dvynių“ viziją. Tačiau kelionė geografinių informacinių sistemų meistriškumo link ne visada buvo lengva.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bendrovė ir prieš ją veikusios įmonės nuolat siekė tobulėti ir atsikratyti neefektyvių senamadiškų procesų. Vis dėl to, kartais pasipriešinimas pokyčiams gali būti itin stiprus – popieriniai žemėlapiai ir formos vis dar naudojami XXI amžiuje.
„ESO jau gerokai pažengusi nuo biurokratinių praktikų ir naujųjų metodų pagalba siekia veiklos meistriškumo. Šiais laikais, jei neturėtume šių sistemų, mūsų veiklą būtų daug sunkiau įgyvendinti. ESO informacinių sistemų modernizavimo dėka, inžinieriai gali planuoti reikalingas investicijas ir greičiau atlikti tinklų priežiūros darbus bei planuoti naujų vartotojų prijungimus“, – sako Egidijus Šatrauskas, bendrovės Tinklo duomenų valdymo departamento direktorius.
Sukurti skaitmeninės transformacijos kultūrą, kuri užkariautų seniems metodams prijaučiančių darbuotojų širdis, buvo vienas pagrindinių iššūkių. Įsišakniję įpročiai naudoti popierių procesams trukdė įmonei atlikti naujų klientų prijungimus. Duomenų kokybė buvo prasta. Defektų tvarkymas ir pranešimas apie juos dirbant prie tinklo objektų apsunkino darbą ir buvo neefektyvus.
Kaip teigia E. Šatraukas, net atsiradus skaitmeniniams sprendimams, daug darbuotojų vis dar laikėsi kitos nuomonės. „Jei sistema neveiks, bent jau popierinį variantą turėsiu“, – prisimena jis.
Sprendimas iššūkiams
Siekiant įveikti šiuos iššūkius, ESO įdiegė geografinių informacinių sistemų sprendimus. Tai leido milžiniškais šuoliais gerinti tinklo duomenų valdymą visuose įmonės lygiuose. Dar svarbiau yra tai, jog šie sprendimai atvėrė naujus darbo būdus darbuotojams. Anot atstovo, darbuotojai pastebėjo tokią didelę naudą, jog pradėjo vis sparčiau taikyti ir naudotis nauja sistema. Jie pagaliau galėjo išmesti senus popierinius žemėlapius, formas, dokumentus bei užrašus.
ESO sukūrė specializuotus ekranus padedančius sekti dabartinę tinklo būklę nustatančius rodiklius ir atliktinas užduotis. Perėjimas prie modernios sistemos skirtos dujų tinklui leido darbuotojams registruoti dujotiekio objektus ir atlikti tinklo rekonstrukcijos darbus naudojantis naująją darbo aplinka.
Energetikos specialistai prie tinklo objektų vietoj popieriaus dabar naudoja planšetes, o biure atsisakė popieriaus visuose dokumentų procesų lygiuose. Be to, ESO sukūrė redaguojamus žemėlapius tinklo kokybės vertinimui.
Naudos vartotojams
ESO veiksmai pagrindė požiūrį, kad šie pokyčiai drastiškai pagerintų efektyvumą, paslaugų sąsajas bei vartotojų patirtį. Viena iš pagrindinių problemų buvo ilgas laiko tarpas tarp vartotojo užklausos, susijusios su dujų paslaugomis, pateikimo ir paslaugos įvykdymo.
Mobilumo sprendimai ir darbų valdymo integracija leido dešimteriopai sumažinti laiką per kurį vartotojams įvykdoma paslauga. Sistema padėjo sumažinti sąnaudas ir pagerinti klientų aptarnavimo kokybę. Įdomu yra tai, kad pagerėjus paslaugų kokybei tuo pat metu daugiau nei dvigubai sumažėjo tam pačiam darbui reikalingų darbuotojų skaičius – šie galėjo atlikti kitus, svarbius darbus.
Be to, įdiegus išmanius sprendimus, buvo pastebėtos ir ištaisytos klaidos sistemose. Taip pat pagerėjo ir darbuotojų ir visuomenės sauga.
Sekantis žingsnis – elektros sistemos
Į naująją sistemą perkelti virš 1,5 mln. dujų tinklo objektų, o dabar etapais perkeliami ir virš 8,5 mln. elektros tinklo objektų.
Vis dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos gali gerokai apgadinti elektros sistemą. Modernizavimas iš esmės gerina ir toliau pagerins duomenų kokybę ir leis greičiau identifikuoti kur užfiksuotas įrangos gedimas. Tai padės sumažinti atjungimo nuo tinklo laiką ir atjungimų skaičių. Sistemų modernizavimas taip pat pagerins visą planavimo procesą.
Jau ir pastaraisiais metais ESO diegiami su geografinėmis informacinėmis sistemomis integruojami mašininio mokymosi , dirbtinio intelekto bei robotizavimo sprendimai leidžia pasiekti greitesnį reagavimą įvykus gedimams, tiksliau ir greičiau lokalizuoti gedimus, tiksliau šalinti ir efektyviau valdyti visą procesą.